Pietų Indija, Goa valstija, nedidelis kaimelis Agonda. Prie bažnyčios įsėdame į TukTuk. Vairuotojas sakosi žinąs kelią, ir netrukus mes jau dardame dulkėta kaimo gatvele. Įsukame į duobėtą žvyrkelį. Laukymėje ganosi karvės, aploja klajūnas šuva, aplink - vien tropinių medžių raizgalynė. Ant vieno jų kamieno vinimis prikaltas mažytis ženkliukas „Blue Planet”. Po dešimties minučių privažiuojame nuošalų mėlyną namą, kur lauko terasoje mus pasitinka besišypsantis vyriškis.
Mediniai stalai, baltos vėjyje plėvesuojančios užuolaidos ir ant juodų lentų kreida surašytas valgiaraštis. Pirma mintis: „Ir ko aš į šitą užkampį trenkiausi…?” Nervingai stebiu abejojančius savo bičiulių ne-vegetarių veidus. Nusivils ar patiks?
Kažkodėl visi mėsėdžiai įsitikinę, jog vegetarai valgo vien prėską ir nuobodų maistą. Greičiausiai duoną ir “visokias žoles”. Tad su palengvėjimu stebiu kaip mano atsivežtos viešnios pasimėgaudamos išgeria šaltibarščių spalvos BBC (beetroot, banana, coconut – burokas, bananas, kokosas) sulčių bokalus. Tuomet jos džiugiai kimba į linų sėmenų makaronus su morkomis avokadų padaže, špinatų, grybų ir sūrio maltinukus su saldžiųjų bulvių koše, pomidorų ir feta sūrio salotomis bei namine duona, dosniai užtepta šviežiu anakardžių riešutų sviestu… Man tenka skubėti į virtuvę. Šiek tiek nusiminiau, jog nespėjau užsisakyti deserto, tačiau naudojuosi reta proga, kol „Blue Planet” savininkas Pravinas turi laisvą minutę. Mat dažniausiai restoranėlis pilnas…
- Jūsų restoranas dirba jau keturiolika metų. Kaip kilo idėja pradėti tokį, iš pirmo žvilgsnio rizikingą verslą? Kiek žinau, nepaisant stiprių vegetarizmo tendencijų, sveika mityba Indijoje nėra populiari?
- Būtent. Mes norėjome padaryti kažką kitaip, nei visi. Galbūt dėl anksčiau čia plūdusiu hipių įtakos, atvažiavę pailsėti žmonės dažnai pageidaudavo sveiko, vegetariško ar veganiško maisto. Tačiau jo gauti buvo sunku. Taip pat man ir mano šeimai labai rūpi gyvūnų teisės. Juk tiek daug žiaurumo juos žudant…
Restoraną prižiūrime drauge su žmona. Abu esame vegetarai, planuojame tapti veganais, tačiau tikiu, kad tai turi įvykti natūraliai. Būsiu veganas, kai būsiu tam pasiruošęs. Taip pat samdome ir kitus darbuotojus. Mat aš pats net du kartus per dieną, ryte ir vakare, važiuoju pirkti šviežių produktų. Patys daržovių neauginame, bet esame užmezgę kontaktus su vietiniais ūkininkais.
- O kaip žinote, ar jų derlius ekologiškas?
- Aš pats patikrinu. Važiuoju po kelis kartus, tikrinu pasėlius. Buvo atvejų, kai ūkininkai teigė, kad jų daržovės ekologiškos, bet pastebėjau pesticidų požymių. Iš jų neperkame. Taip pat stengiamės kuo daugiau vaisių ir daržovių pirkti iš klajoklių genčių. Jie niekada nenaudoja sintetinių trąšų, ir šioms bendruomenėms kaip niekad reikia paramos.
Visada pats perku produktus – per daugybę metų išmokau greitai atskirti geriausius produktus, vietiniame turguje turiu pažįstamų moterėlių, tad šito darbo negaliu patikėti niekam kitam. Jau ramia galva galiu palikti virtuvę – valgiaraštis sudarytas taip, kad patiekalai greitai ir nesunkiai paruošiami. Tiesa, mūsų valgiaraštyje yra patiekalų ir iš kiaušinių. Bet ir juos perku pas vieną moterėlę, kuri labai rūpestingai lesina savo vištas.
- Kas jums padėjo sukurti tokį originalų valgiaraštį? Iš kur mokėtės, sėmėtės įkvėpimo?
- Daugiausiai išmokome iš savo klaidų (juokiasi). Bandėme, darėme, skaitėme. Restorano kūrimo pradžioje padėjo daug keliaujančių vakariečių. Stebėjome klientų reakciją. Nieko specialiai nestudijavau, visko išmokau jau dirbdamas. Mes gaminame savo tofu ir anakardžių riešutų sviestą, prieš aštuonerius metus pradėjome kepti duoną be glitimo. Neperkame jokių produktų pakuotėse – viskas tiesiai iš daržo, ūkio, arba pačių daryta… Tiesa, perkame šokoladą, bet ir šis – veganiškas.
- Valgiaraštis visada tas pats?
- Jokiu būdu. Priklauso nuo metų laiko ir derliaus. Pavyzdžiui, dabar gausu mangų, avokadų ir tai atsispindi mūsų valgiaraštyje. Jis keičiamas kas keletą mėnesių.
- Kiek pastebėjau, jūsų klientai vien vakariečiai?
- Paskutinius trejus metus vis daugėja pavalgyti užsukančių indų šeimų. Deja, jiems sveika mityba – tik mados dalykas. Mūsų visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo ir teisingos informacijos sklaidos. Didmiesčiuose sveiko maisto restoranai tėra tik dar viena mados tendencija, deja, skirta aukštesniajai klasei. Viskas prasidėjo nuo Bolivudo garsenybių ir jų dietų… Tačiau nėra nuoširdaus rūpinimosi sveikata ir mityba.
Vidurinioji klasė vis dar renkasi greita maistą. Dėl vakarėjimo mados jie jau atsisakė tradicinio, namuose ruošto indiško maisto, tačiau pasuko klaidingu keliu. Picos, sumuštiniai ir panašiai. Užtruks dar nemažai laiko, kol toji karta susirūpins sveikata.
Žmonės nieko nežino apie genetiškai modifikuotą maistą. Štai ateina moteris į parduotuvę, mato dviejų rūšių pomidorus, ir, aišku, renkasi, didesnį, blizgantį. Nesusimąsto, kad gamtoje iki tokio dydžio pomidorai natūraliai neišauga. O jų juk ir skonis kitas…
Maistas – tai savotiška gyvenimo filosofija. Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo to ką valgome, kada, kaip nusiteikę, paskubomis ar pasimėgaudami, sąmoningai ar iš nervų. Žmonės dažnai nesuvokia, bet tikiu, jog nuo mitybos priklauso ir mūsų nuotaika, likimai…
- Prieš trejus metus jūs iš triukšmingo ir turistų nusėto paplūdimio kurorto Palolem perkėlėte savo restoraną į „užkampį” džiunglėse. Girdėjau gandų, kad jus iš verslo išstūmė pavydūs konkurentai.
- Mums labiau rūpi kokybė nei kiekybė. Tiesa, jog dirbdami Palolem turėjome daugiau klientų. Tačiau tuomet buvo sunku išlaikyti tą patį aptarnavimo ir patiekalų lygį. Be to, paplūdimyje buvo visiškai kitokia atmosfera. Ten visi atvyksta linksmintis. O čia – ramybė, nėra triukšmo, alkoholio. Valgydami žmonės turėtų būti labiau atsipalaidavę. Galima maitintis greitai, užsimirštant arba lėtai ir mėgaujantis. Manau dabar čia tam ideali aplinka.
- Kodėl tiek mažai reklamos ir informacijos apie jūsų restoraną?
- Jokios reklamos. Aš tikiu iš lūpų į lūpas perduodamu žodžiu. Noriu kad žmonės patys mus reklamuotų. Juk bičiulių rekomendacija – pati geriausia reklama. Pas mus pavalgyti užsuka turistai iš viso pasaulio. Tiesa, daugiausiai europiečiai, tačiau taip pat būna nemažai žmonių iš Rusijos ir Pietryčių Azijos. Jie atvažiuoja, nes kažkas jiems pasakė, jog pas mus skanu. Smagiausia, kai smalsumo vedini atvyksta sveika mityba nesidomintys ir ne-vegetarai. Labai dažnai jie lieka maloniai nustebinti. O tai ir yra pagrindinis mano tikslas – įkvėpti žmones, pakeisti jų įsitikinimą, jog vegetariškas maistas yra nuobodus.
Geriausias savininko Pravino filosofijos įrodymas buvo besišypsantys mano bičiulių veidai. „Labai skanu!” - tvirtino. O juk ir pati į „Blue Planet“ susiruošiau, nes viena pažįstama sakė, jog viskas ten labai sveika, gardu ir įdomu. Pravinas teigė, juo šiuo metu populiariausi patiekalai yra avokadų salotos ir lazanija. Tačiau man pavyko paslapčiomis nurašyti mangų ir špinatų lapų salotų receptą. Kitų receptų teks palaukti dar dvejus metus – Pravinas ruošiasi išleisti receptų knygą. Nors restoranų tinklo jo planuose nėra, tačiau kitais metais virš „Blue Planet“ jau veiks jogos studija ir bus keletas viešbučio kambarių.
Šiuo metu statome priestatą. 90 proc. statybai naudojamų medžiagų – visiškai natūralios, ekologiškos. Viskas užtrunka ilgiau, nes norime būti visiškai nepriklausomi. Stengiamės naudoti alternatyvius energijos šaltinius, perdirbti ir kelis kartus naudoti vandenį.
--
Dažniausiai į „Blue Planet“ atvykę pavalgyti žmonės visų pirma neatsispiria vaisių kokteiliams, kurie ten ruošiami ypač išradingai. Pavyzdžiui kokteilis „Kepenų šluota“ gaminamas iš apelsinų sulčių, česnakų, linų sėmenų aliejaus ir čili pipirų. Pagrindinius patiekalus galima rinktis vegetariškus, veganiškus arba termiškai neapdorotus. Kad būtų sočiau, šalia patiekiama šviežiai kepta duona be glitimo, raudonųjų ryžių papločiai arba soros grūdų blyneliai. Viskas ruošiama su netoliese esančioje ekofermoje išaugintais prieskoniais ir natūralia Himalajų kalnų druska. Prie karštų gėrimų pateikiamas natūralus džiunglių gėlių medus arba nerafinuota palmių sula (jaggery).
Ir mes, lietuvaitės, ten buvome, migdolų pieną ir midų gėrėme, sula per smakrą varvėjo. Nėra ko pavydėti. Reikia semtis įkvėpimo, ypač – išradingiems pradedantiems verslininkams. Juk jeigu išalkę sveiko ir ekologiško maisto žmonės suranda restoranėlį Indijos džiunglėse, vadinasi klientai jus suras bet kur.
Pasiūlymas pasiilgusiems vasaros ir egzotikos:
Visų pirma teks leistis į žygį ieškoti šviežių mangų prekybos centre... Taip pat reikės:
Šviežių špinatų lapų,
Sezamo seklų,
Saulėgražų sėklų,
Tarkuotų šviežių morkų,
Smulkiai pjaustytų obuolių,
Tarkuotų šviežių agurkų.
Viską sumaišyti ir pagardinti alyvuogių aliejaus ir medaus užpilu. Skanaus!
