Lietuvos energetikos instituto duomenimis, šiuo metu biokuras sudaro vos apie 20 proc. centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių kuro balanso. Biokuro žaliava yra tris kartus pigesnė už iškasamą importuojamą kurą.

ES direktyva įpareigoja Lietuvą, kaip ir kitas Bendrijos nares, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą iki 23 procentų. Valstybės energetikos politikos strateginėse nuostatose taip pat akcentuojamas tikslas plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius.

Biokuras ir kogeneracija

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA kartu su Lietuvos energetikos konsultantų asociacija parengė biokuro kogeneracijos plėtros planą. Pagrindinis jo akcentas - didžiuosiuose šalies miestuose bendrai gaminti šilumą ir elektrą. Tai būtų efektyviausias biokuro naudojimo būdas, galintis užtikrinti konkurencingas elektros gamybos kainas.

Vilniuje vykusioje penktojoje metinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje pranešimą „Neišnaudotas biokuro kogeneracijos potencialas“ skaitęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius akcentavo, jog Lietuva galėtų drąsiau sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur biokuras plačiai naudojamas kogeneracinėse jėgainėse.

Skaičiavimai rodo, kad kiekvienais metais Lietuvoje susidaro per 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tuo tarpu visas šilumos ūkiui reikalingas biokuro poreikis yra apie 1 mln. tonų naftos ekvivalento. Jeigu, be šilumos ūkio, priskaičiuotume ir kogeneracinių jėgainių, pat pat gyventojų, kurie šildosi malkomis, poreikį, bendras sunaudotinos biomasės poreikis galėtų sudaryti apie 1,6 mln. tonų naftos ekvivalento.