Į priekį sparčiai veržiasi saulės energetika

2009 m. Europos Sąjungoje (ES) daugiausiai buvo įrengta vėjo elektrinių (jų suminė galia siekė 10, 2 GW). Antroje vietoje buvo gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės, trečioje vietoje – saulės elektrinės. Anot knygas pristačiusio Kauno technologijos universiteto (KTU) Atsinaujinančios energetikos centro vyr. inžinieriaus Vytauto Adomavičiaus, saulės elektrinės taip aukštai pakilo pirmą kartą istorijoje.

„2009-ieji metai galėjo būti ir išimtis, bet pasirodo, kad ne. Tokios tendencijos ir toliau išliko. 2011 metais ES pagal įrengtą galią daugiau kaip 47 proc. elektrinių buvo saulės. Antroje vietoje buvo vėjo elektrinės, visos kitos – anglies, biomasės, gamtinių dujų ir t.t. sudarė tik 32 proc.”, - pasakojo V. Adomavičius.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas turi didžiulį potencialą prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Šiuo metu aplinkos tarša yra pasiekusi grėsmingą mastą. Labiausiai aplinką teršia energetika (50 proc.) ir transportas (30 proc.)
V. Adomavičius

Pagal atskiras šalis ES saulės elektrinėmis pirmauja Vokietija, kurioje saulės energijos ištekliai panašūs kaip Lietuvoje. Tik pietinėje Vokietijos dalyje jie yra apie 15 proc. didesni. Vokiečiams šiek tiek nusileidžia italai, kurie užima antrąją vietą. Sąrašo viduryje - Belgija, Čekija, Slovakija.

„Prie atsiliekančių šalių yra Liuksemburgas, Lenkija, Latvija, Estija. Paskutinėje vietoje - Lietuva, 2009 m. saulės elektrinėse pagaminusi 100 kW”, - tokius statistinius duomenis pateikė knygų mugės pranešėjas.

Atsinaujinančių energijos išteklių specialistas prognozavo, kad ateityje saulės elektrinių tik daugės, nes saulė yra pats galingiausias atsinaujinančių išteklių šaltinis.

KTU profesorius V. Adomavičius

„Iš saulės bus pagaminta ketvirtadalis visos pasaulyje sunaudojamos elektros energijos. Visos mokslinės prognozės, kurios buvo skelbiamos apie saulės elektrines, pasitvirtino su kaupu. Pavyzdžiui, buvo prognozuota, kad iki 2010 m. ES bendroje sumoje įrengs saulės elektrinių, kurių suminė galia bus 10 GW, o įrengė triskart daugiau – beveik 30 GW”, - sakė mokslininkas ir pridūrė, kad į pirmą vietą pasaulio reitinguose išsiverš saulės elektrinės, joms konkurenciją sudarys vėjo, trečiają ir ketvirtąją vietas pasidalins – hidro ir biomasės elektrinės. Iš viso iš atsinaujinančių šaltinių iki 2040 m. ES planuoja pagaminti 82 proc. elektros energijos. Tokias prognozes pateikia ES Atsinaujinančios energijos taryba.

Susidomėjimas saulės elektrinėmis auga lyg ant mielių ir Lietuvoje. Tai teigia jaučiantys ir KTU profesoriai. Anot vieno jų – V. Adomavičiaus, Lietuvoje pradėjo atsirasti labai daug jaunimo, kuris nori studijuoti atsinaujinančią energetiką: „O mes esame tam nepasiruošę. Mūsų atsakas į pasaulio tendencijas ir jaunimo norą toliau gilinti žinias šitoje srityje – išleisti du leidinius apie saulės ir vėjo energiją. Dar yra parengtas leidinys apie laboratorinius darbus ir knyga „Mažosios atsinaujinančių išteklių energijos sistemos“. Šiais metais dar bus parengtos dvi knygos - „Energetika ir aplinkos apsauga“ ir „Saulės elektrinių projektavimas“.

Susirūpinimą kelia aplinkos tarša

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas turi didžiulį potencialą prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. „Šiuo metu aplinkos tarša yra pasiekusi grėsmingą mastą. Labiausiai aplinką teršia energetika (50 proc.) ir transportas (30 proc.) Nuo taršos didėja sergamumas, yra moksliškai nustatyta, nuo kokių teršalų kokios ligos atsiranda – mes savo būsimoje knygelėje (Energetika ir aplinkos apsauga – red. past.) norime tokią informaciją pateikti, Lietuvoje ji mažai kam žinoma“, - sakė V. Adomavičius.

Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl aplinkos taršos šiuo metu pasaulyje vyksta šeštasis iš eilės didysis pasaulio gyvūnijos ir augmenijos rūšių išnykimas.

„Kasmet išnyksta apie 30 tūkst. rūšių, kai natūralus išnykimo dažnis siekia tik penkias rūšis per metus. Teko matyti laidą per televiziją, kaip Didžiojoje Britanijoje yra įsteigta laboratorija, kurioje pradedamos saugoti įvairiausių augalų sėklos. Tai yra labai negerai, kad nyksta augalai, nes iš jų galima padaryti daug naudingų dalykų – prarasti šį genofondą būtų didelis nuostolis“, - nuogąstavo V. Adomavičius.

Ateityje iš saulės bus pagaminta ketvirtadalis visos pasaulyje sunaudojamos elektros energijos ir 80 proc. Europos elektros energijos poreikio. Visos mokslinės prognozės, kurios buvo skelbiamos apie saulės elektrines, pasitvirtino su kaupu.
V. Adomavičius

Didėjant aplinkos taršos mastams ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų vis stipriau pasireiškia pasaulio klimato kaitos pasekmės. „Amerikoje yra pasaulio stebėjimo institutas, kuris stebi pasaulyje vykstančius procesus nuo 1974 m. Pradžioje tie nuostoliai buvo nedideli, didelių sausrų nebuvo tiek daug, jos ne taip dažnai pasitaikydavo. Per metus nuostoliai siekdavo 1 mlrd. dolerių. Laukui bėgant tie nuostoliai vis didėjo ir nuo 2000 m. kasmet jau siekia apie 100 mlrd. dolerių“, - atkreipė dėmesį KTU profesorius.

Anot jo, saulės ir vėjo elektrinių patrauklumą didina tai, kad energijai gaminti nereikia jokio kuro. Pagamintos energijos savikainoje nėra jokių išlaidų kurui įsigyti, jam tiekti, nes saulės spinduliuotė ir vėjas „tiekiami“ tiesiai į atsinaujinančių išteklių elektrinės ar šilumos gamybos sistemų įrengimo vietą. Atsinaujinančių saulės ir vėjo išteklių niekas negali blokuoti – pakelti jų kainos, naudoti šiuos išteklius kaip politinio spaudimo įrankį, kuo mėgsta kai kurios valstybės pasinaudoti. Be to šių sistemų darbo metu į aplinką neišmetamos jokios kenksmingos išlakos“, - saulės ir vėjo elektrinių privalumus vardijo V. Adomavičius.

Atsinaujinanti energetika turi ne tik privalumų

Kaip sako pranešėjas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra turi teigiamą poveikį ir ekonomikai. Vietoje brangių ir taršių importuojamų energetinių žaliavų naudojami vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai. Už juos surenkami pinigai neiškeliauja į užsienį, bet dalyvauja šalies ekonomikoje. Kai kurių valstybių taikoma parama saulės ir vėjo energetikos plėtrai grįžta į valstybės biudžetą per įvairius mokesčius.

„Kuriamos darbo vietos, atsiranda darbo sistemų projektuotojams, tiekėjams, montuotojams, eksploatuotojams. Mokami mokesčiai, mažėja bedarbių, gaunančių pašalpas ir gyventojų gaunančių kompensacijas už šildymą. Mažėja ir šilumos energijos kaina, pavyzdžiui, panaudojant biomasę. Be to, įdiegus atsinaujinančių išteklių energijos sistemas dideliu mastu, sumažėja aplinkos tarša ir susidaro galimybės gauti papildomų pajamų iš prekybos taršos leidimais“,- pasakojo KTU dėstytojas.

Jeigu atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami senuose daugiabučiuose, reikės labai galingų sistemų, pastebi mokslininkas. Todėl, anot jo, yra propaguojama strategija pirmiausia energiją tausoti.

„Seniems namams reikėtų apšiltinimo, šildymo sistemų renovacijos. Antra priemonė – energijos naudojimo efektyvumas. Pastate turi būti naudojami patys ekonomiškiausi energijos imtuvai, ekonomiškos lemputės, šaldytuvai, buitinė technika ir t.t.“, - patarė V. Adomavičius. Jis teigė tokį metodą išbandęs savo namuose – kaitinamąsias lemputes pakeitęs taupiosiomis ir iš karto pastebėjęs, kad mokesčiai už elektrą sumažėjo perpus.

Verslui, norint saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją parduoti į tinklą, 30 kW jėgainė kainuotų nuo 160 tūkst. litų (be PVM), tačiau paprastam gyventojui, norinčiam elektros energiją naudoti savo poreikiams, kaina skirtųsi kelis kartus.
Citata

Tarp didžiausių trūkumų, kuriais pasižymi saulės ir vėjo energetika, specialistas išskyrė galios nepastovumą.

„Vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai po debesiu slepiasi, naktį iš viso nešviečia. Anksčiau buvo sunku prisitaikyti prie gamtos kaprizų, atsinaujinantys energijos ištekliai buvo mažiau naudojami. Tobulėjant technologijoms, atsiranda galimybių prie šių trūkumų prisitaikyti ir nepaisant jų vyksta labai sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra“, - sakė V. Adomavičius.

Galios nepastovumui reguliuoti dažniausiai, anot jo, naudojami du būdai – galios rezervavimas ir energijos kaupimas.

Vėjo elektrinės turi ribotas galimybes iš vėjo gautą elektros energiją integruoti į elektros tinklą. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama, ta, kad vėjas pučia nepastoviai, todėl į tinklą tiekiama galia trikdo stabilumą. „Pirmiausia reikėtų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją panaudoti vietoje, pavyzdžiui, pastate. Labai gera sistema yra Čekijoje, Slovakijoje. Tie, kurie turi saulės elektrines, pirmiausiai jų gaminamą energiją naudoja namuose. Tai kas atlieka - tiekia į tinklą. Jeigu mes mažiau patieksime į tinklą nestabilios galios energijos, tinklui bus tik geriau, bus geresnės sąlygos balansuoti galią tinkle“,- aiškino KTU profesorius.

Vėjo elektrinėse pagamintą energiją galima naudoti ne tik elektros gamybai, bet ir šilumai gaminti. „Jeigu butas yra apšildytas, jam visai nedaug reikia energijos, poreikį gali patenkinti nedidelės galios elektrinė“, - sakė V. Adomavičius. Užsienyje, jo pastebėjimu, daug kur yra prie gyvenamųjų ar komercinės paskirties pastatų mažos galios saulės ir vėjo elektrinių, todėl jų pagaminamą energiją gali naudoti šalia gyvenantys žmonės.

Įsirengti saulės jėgainę savo reikmėms – 20-30 tūkst. litų

Saulės celių ir modulių gamintojos bendrovės „Via Solis“ pardavimų vadovas Arūnas Brazdeikis GRYNAS.lt patvirtino, kad investicijų įsirengti saulės jėgainę reikia pakankamai nemažai, tačiau kaina svyruoja priklausomai nuo to, kokiems tikslams jėgainė bus naudojama. Tarkime, verslui, norint saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją parduoti į tinklą, 30 kW jėgainė kainuotų nuo 160 tūkst. litų (be PVM), tačiau paprastam gyventojui, norinčiam elektros energiją naudoti savo poreikiams, kaina skirtųsi kelis kartus.

„30 kW jėgainė pagamina iki 30 tūkst. kWh. Namų ūkiui tai yra labai didelis skaičius per metus. Jam užtektų kažkur 3-5 kW galingumo saulės jėgainės“, - sakė A. Brazdeikis. Jis teigė, kad didžioji dalis vis dėlto renkasi saulės jėgainių statybą verslo tikslams įgyvendinti, vien savo poreikiams saulės jėgaines statosi labai nedidelė dalis žmonių, tačiau tokių irgi yra.

Pašnekovas skaičiavo, kad žmogui, norinčiam įsirengti saulės jėgainę vien savo poreikiams patenkinti, ši kainuotų apie 20-30 tūkst. litų (jeigu būtų statoma 3-5 kW jėgainė, o vieno kilovato kaina siektų apie 6 tūkst. litų).

5 kW jėgainė pagamina apie 4 tūkst. kWh per metus. Žmogus, gyvendamas bute, sunaudoja apie 200 kWh per mėnesį, name – 300-400 kWh.

Labai gera sistema yra Čekijoje, Slovakijoje. Tie, kurie turi saulės elektrines, pirmiausiai jų gaminamą energiją naudoja namuose. Tai kas atlieka - tiekia į tinklą.
V. Adomavičius

„Jėgainė elektrą generuoja daugiausiai pavasarį-vasarą, žiemą būna mažiau, nes mažiau saulės. Trūkumą žiemą galima pirkti iš tinklų, arba statyti akumuliatorių, kuris elektrą kauptų“, - patarė A. Brazdeikis.

Vertindamas bendrąją situaciją rinkoje pasikeitus atsinaujinančių energijos išteklių įstatymui, pašnekovas teigė, kad tai be jokios abejonės įnešė sumaišties.

„Dabar žmogus, kuris nori toliau tęsti savo veiklą arba statyti naują saulės jėgainę, iki kovo pirmos dienos turi sumokėti depozitą -500 Lt už kW. Jį sumokėjus, jam pratęsiamas leidimo galiojimas iki liepos pirmos. Bet žmogus sumokėjęs depozitą nežino, kokį gaus elektros supirkimo tarifą, nes tarifai bus paskelbti tik nuo balandžio pirmos. Tai yra didžiausias „nonsence'as“. Absoliuti dauguma projektų nebetęs, nes nežino, koks bus supirkimo tarifas“, - situaciją aiškino „Via Solis“ pardavimų vadovas.

Nors rinkoje šiuo metu jaučiama nežinios atmosfera, pašnekovas minėjo, kad dalis žmonių ketina savo veiklą tęsti nepaisant elektros energijos tarifo galimų pokyčių: „Jie pasiryžę eiti iki galo, koks tarifas bus, toks. Jeigu neapsimokės, elektrą naudos sau“, - sakė A. Brazdeikis. Vis dėlto, jeigu lygintume skaičius, kurie buvo per saulės jėgainių bumą, su situacija, kokia ji yra dabar – jaučiamas ženklus pokytis. Nors leidimų buvo išduota apie 16 tūkst., tikėtina, kad saulės jėgaines iš tikro statysis tik keli šimtai.

Pašnekovas prognozavo, kad norintiems statytis saulės jėgainęs artimiausius kelis metus vargu, ar reikėtų tikėtis, kad jų statyba pigs, tačiau po 5 ir daugiau metų dėl technologinio progreso to tikėtis būtų galima. Kiek konkrečiai saulės jėgainės galėtų pigti – parodys ateitis.