„Mūsų įmonę galima priskirti lengvosios pramonės sektoriui – esame farmacijos įmonė. Elektros ar kitokios energijos sąnaudos neturi didelės įtakos mūsų gaminių savikainai, - kalbėjo bendrovės „Aconitum“ verslo plėtros direktorius L. Akramas. - Viena iš įmonės gamyklų pastatyta Laisvojoje ekonominėje zonoje šalia Kauno ir joje instaliuotos įvairios alternatyvių energijos šaltinių formos, kurios leido energijos sąnaudas stipriai sumažinti. Pasinaudojome tuo, ką mums davė geografinis klimatas, gamta. Siekėme didesnės nepriklausomybės nuo elektros, šilumos tiekimo ir kartu „žaliosios“ įmonės įvaizdžio. Mums jis svarbus.“
Už idėją dėkingas Švedijos karaliams
Kai L. Akramui gimė idėja panaudoti žemės gelmių šilumą, Lietuvoje retas buvo girdėjęs terminą „geoterminė energija“. Vyras tokią idėją parsivežė paviešėjęs Stokholmo karališkuosiuose rūmuose - pasirodo jie taip pat šildomi geotermine energija.
Į visas technologijas investuota daugiau nei pusė milijono litų. Akivaizdu, jog retos Lietuvos įmonės vadovą šiandien galėtum įtikinti tokią sumą skirti „žaliajai energijai“. Tačiau L. Akramas pasakoja, kad protingai sujungus įvairias sistemas investicijos jau beveik atsipirko. Kasmet sutaupoma maždaug po 200 tūkst. litų. Jam pavyko įtikinti ir vadovus, ir darbuotojus tokių technologijų reikalingumu. Vyras neneigia susidūręs su gausiu būriu skeptikų, kurie netikėjo saulės ar žemės energijos nauda.
Taupios lemputės kišenėje sulaiko 35 tūkst. Lt
Įmonės energijos poreikis nedidelis - 850 megavatvalandžių per metus. Iš jų apie 600 megavatvalandžių pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Maždaug 5000 kv. m gamyklos bei biuro plotas apšviečiamas naudojant naujos kartos metalo halidų ir LED lempas.
Į minėtą skaičių papuola ir vėdinimui, šildymui, vėsinimui bei karšto vandens ruošimui reikalinga energija. Visa ši sistema gamykloje buvo sukurta panaudojant geoterminę, saulės bei pačių bendrovės įrengimų skleidžiamą šiluminę energiją.
Tuo metu geoterminis šildymas pakeičia dujas, kurių būtų sunaudojama 77 000 kubinių metrų. L. Akramui svarbiausia buvo, kad geoterminio šildymo sistema veiktų ir reversiniu režimu, kitaip tariant, galėtų ne tik šildyti, bet ir vėsinti.
Šildosi ir gamyklos įrengimų šiluma
„Žemės gelmėse Lietuvoje, na, bent jau aplink Kauną yra maždaug 5-7 laipsniai šilumos. Ką tai reiškia? Kad mes galime naudotis ir šiuo šalčiu, visiškai nemokamai. Yra gręžiniai, juose cirkuliuoja skystis - šilumos nešėjas. Šiuo atveju jis ataušinamas ir per šilumokaičius, instaliuotus ventiliacijos sistemoje, atiduoda šaltį. Tik vasaros pabaigoje, kai žemė įšyla iki 10 -12 laipsnių mums nebeužtenka šilumokaičio galios, kad jis tą šaltį efektyviai atiduotų į patalpas. Tuo metu mums jau tenka naudoti reversinį šilumos siurblį ir elektros energiją,“ - dėstė L. Akramas.
Vyras dėstė, jog Lietuvos žemė - tarsi energijos kaupykla. Vasarą ji gali „tiekti“ vėsą, žiemą - šilumą.
Tačiau bene originaliausia verslo plėtros direktoriaus idėja - pasinaudoti pačios gamyklos įrengimų skleidžiama šiluma.
„Gamykla sukonstruota taip: vienas aukštas yra gamybinis, antras - techninis. Čia stovi visi įrengimai, kompresoriai, vandens paruošimo sistemos ir visa kita. Kompresoriai išspinduliuoja po kokius 10 kilovatų energijos kiekvienas. Trečias aukštas - ofisas. Įrengėme antrąjame aukšte paprastą ventiliatorių. Jis įsijungia, kai toje patalpoje pasiekiama aukštesnė nei 25 laipsnių temperatūra. Visą tą orą jis ištraukia į techninį aukštą. O šilumos masė papildomai šildo ofiso grindis, nes grindys specialiai nėra izoliuotos. Dėl to techniniame aukšte nėra jokios šildymo sistemos. Turime ofise tokią nemokamą šilumą ir mūsų šildymosi poreikis labai sumažėja. Paprastas sprendimas,“ - apie idėją šildytis „iš vidaus“ pasakojo L. Akramas. Vis dėlto jam teko ilgai derėtis su projektuotojais, kurie negalėjo patikėti, jog vienas iš gamyklos aukštų neturės jokios šildymo sistemos.
Saulės užtenka ne tik rankoms nusiplauti
Vietoje radiatorių ofise įrengti vadinamieji konvektoriai. Jie turi padidintą šilumokaičių plotą, todėl gali šildyti patalpas, nors į juos tiekiama vos 30-ies laipsnių temperatūros skystis.
Galiausiai - bendrovės stogą papuošė vakuuminiai saulės kolektoriai.
„Ne tokie jau biedni mes esame dėl tos saulės. Turime nuo 900 iki 1100 saulėtų valandų per metus. Ką tai reiškia? Naudodami 100 proc. saulės kolektorių paruošiamo karšto vandens gautume atsipirkimą per 4-erius metus. Realybėje šie kolektoriai atsiperka per 5-6-erius metus. Pagalvokite - Londone tik 700 saulėtų valandų per metus. Mes nesame nuskriausti saulės prasme, tiesiog turime ryškų sezoniškumą, - tikino bendrovės verslo plėtros vadovas. - Pas mus, kai turime saulės energijos perteklių, jį dar naudojame ir šildymui, ir oro drėgnumui mažinti, ir technologiniuose procesuose.“
Bendrovės išlaidos šildymui: vidutiniškai 0,70 Lt/m2 per mėnesį šildymo sezono metu bei 0,10 Lt/m2 per mėnesį šiltuoju metų laiku.
„Užduotis sujungti visas sistemas į vieną efektyvią buvo ne iš lengvųjų. Niekas Lietuvoje tokios patirties neturėjo. Buvo apie ką mąstyti, galima būtų net užpatentuoti tokius sprendimus, nes sistemą sugalvojau pats, nors manau, kad sprendimai čia - paprasti. Koks nors konsultantas man būtų pripynęs „voratinklių,“ - šypsojosi L. Akramas.- Dabar sistemą sukūriau tokią, kad, taip sakant, ir gerai apmokyta beždžionė galėtų ją valdyti. Kai atvažiavę skandinavai gyrėsi dėl smulkenų norėjosi parodyti, kad ir Lietuva yra toks kraštas, kur kažkas gali ką protingo sumąstyt.“
