Taigi, ragai nukeliavo į Kupiškio etnografijos muziejų, o Algis liko it muse kandęs – be jokio įvertinimo.
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom, kai prieš mėnesį sužinota, kad tai vienas iš paskutinių Lietuvoje gyvenusių taurų – ragams beveik 4 tūkst. metų. Anksčiau dėl finansinių bėdų negalėjusi apdovanoti Algio, Kupiškio rajono savivaldybė žada, tą padaryti artimiausiu metu, vos tik bus patvirtintas naujas biudžeto planas.
„Laimikiu“ pernelyg nesidžiaugia
A. Neiberka, prisimena, kad ragus jis iškasė prie Skapiškio tvenkinio (Kupiškio raj.). Ragai gulėjo maždaug 1 metro gylyje.
„Numečiau ant kranto ir jie gulėjo visa dieną. Net nebuvau pagalvojęs, kad tai gali būti kažkas ypatingo. „Laimikį“ atsinešiau į namus. Tik po savaitės kokios sužinojau, kad tai tauro ragai.
Kas tik norėjo, ateidavo nufotografuoti. Mano viršininkas nufotografavo ragus, sako, parodysiu, gal čia koks vertingas daiktas ir panašiai. Aš nei interneto, nei kompiuterio neturiu, paprastas žmogelis, tai kažkaip ir nekreipiau į tai dėmesio,“ - pasakojo A. Neiberka.
Vyras ragais ilgai nepasidžiaugė - turėjo atiduoti policijos pareigūnams. Atvykę į namus policininkai teiravosi, kur tie paslaptingi ragai laikomi.
Iki tol „eksponatą“ fotografavo visas Noriūnų kaimas, tačiau smalsuolių, kurie norėtų derėtis su Algiu dėl ragų pardavimo neatsirado. Algio žmona Juzė iš pradžių manė, kad tai jaučio ragai, o apie tokį tauro amžių net nesapnavusi.
Vietoj premijos – apkaltintas valstybės turto vogimu
Juzė pridūrė, kad ši istorija tiek jai, tiek jos vyrui jau nusibodo.
„Kaimynai, darbe kolegos, traukia per dantį ir sako, kad jau „Hyundai“ turiu už tuos ragus. Nes važinėjau su „ižu“, automobilio neturėjau. Gal geriau būčiau kur „pakavojęs“ ar net nelietęs tų ragų ir būtų pasibaigusi ta istorija,“- priduria Algis.
Atradęs ragus Algis buvo apkaltintas pasisavinęs valstybės turtą. Vyras sako, kad nesupranta, kas tai per valstybės turto vogimas, kai jis ragus buvo ką tik radęs.
Netrukus vyras sulaukė laiško iš policijos, kuriame teigiama, kad Algiui nekeliama baudžiamoji byla, nes pasisavino valstybės turtą to nežinodamas.
Algis prisimena, jog už „radybas“ iš pradžių jam grėsė iki 2 metų nelaisvės.
Vienas seniausių muziejaus egzempliorių
Šiuo metu ragus prižiūri Kupiškio etnografijos muziejus. Jo direktorė Violeta Aleknienė GRYNAS.lt sakė, kad šiuo metu ragai yra restauruojami, kadangi darbuotojai pastebėjo, jog juos veikia temperatūrų kaita, todėl susisiekus su restauravimo centru jie perduoti tolimesniam restauravimui.
Direktorė prisimena, kad iš pradžių manyta, jog ragai yra Vytauto Didžiojo laikų. Tik vėliau mokslininkai paėmė mėginius ištirti.
Gamtos tyrimų centro Radioizotopų tyrimo laboratorijos mokslininkams pavyko nustatyti, kad tauro ragams yra 3860 metų.
Inžinierė specialistė Žana Skuratovič teigė, kad ragai tirti radioaktyviosios anglies metodu. Jo metu iš kaulo išskiriama medžiaga benzenas. Paskui ji tiriama, įdedami tam tikri priedai ir matuojamas šios medžiagos radioktyvumas. Pagal gautus rezultatus galima nustatyti rago amžių.
Pasiteiravus ar dažnai tenka tirti tauro ragus, Ž. Skuratovič patikino, kad per metus atliekami 2–3 tokie tyrimai. Anot jos, gyvūnų kaulų amžiaus nustatymas yra vienas iš sudėtingiausių darbų labaratorijoje.
V. Aleknienei ir muziejaus kolegoms tyrimo išvados buvo labai netikėtos. Kaip ji sako, iš eksponatų, tai vienas seniausių, jų amžių galima lyginti su muziejuje eksponuojamais akmens amžiaus kirvukais.
Ragai lankytojų „lauks“ vasarą
Šiuo metu ragai restauruojami, o lankytojus turėtų džiuginti jau šių metų liepos mėnesį.
Tačiau V. Aleknienė priduria, kad gali iškilti ir tam tikrų netikėtumų – restauratoriams reikės sumokėti 2 tūkst. litų.
Ar savivaldybė galės skirti tokias lėšas ir toliau užsiimti šio eksponato priežiūra? V. Aleknienė svarsto, kad tai neeilinis atradimas, todėl lėšų vienaip ar kitaip reikės surasti.
Jei būtų pinigų apdovanotų su triukšmu
Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Navickas GRYNAS.lt pasakojo, kad seniai išnykusio žvėries ragus radęs Algis Neiberka apie premijos dydį turėtų sužinoti šio mėnesio pabaigoje, mat tuo metu bus tvirtinamas naujas biudžeto planas, į kurį ir norima įtraukti ir piniginę premiją tauro ragus radusiam A. Neiberkai.
Nors ragus Algis rado dar 2011 metų vasarą, premijos ar apdovanojimo taip ir nesulaukė.
Pasak A. Navicko, esą atlygio už ragus nepavyko išmokėti dėl dviejų priežasčių: savivaldybė neturėjo lėšų, o antra, reikėjo nusakyti šio radinio finansinę vertę, o iki šiol tai padaryti buvo sudėtinga. Todėl, pasak mero pavaduotojo, viskas taip ilgai ir užsitęsė.
V. Aleknienė pritarė A. Navickui sakydama, kad paveikslus, kitus menino kūrinius įvertinti tam tikra suma lengviau nei gamtos kūrinius.
„Man šių ragų amžius kelia tam tikrų abejonių, nors ekspertai nustatė, vadinasi taip ir yra. Atsimenu, kad pradžioję apžiūrėję ragus svarstėme, kad jiems galėtų būti kokie 500, na gal daugiausiai 800 metų. Sužinoję tikrą amžių buvome priblokšti“, – prisimena A. Navickas.
Savivaldybė turės atverti piniginę
Pašnekovas juokavo, kad Algis ragus rado „blogu laiku“. Mat jeigu tuo metu savivaldybė būtų turėjusi pakankamai lėšų, būtų triukšmingai apdovanojusi Algį.
„Džiaugiuosi, kad Algis radęs ragus jų neišmetė, nesutraiškė ar nepardavė ir buvo atidus“, – malonių žodžių radėjui negailėjo A. Navickas.
Kokios premijos galėtų tikėtis Algis, seniūno pavaduotojas nesiryžo sakyti – esą, ragus dar tyrinėjant ekspertams, kaina gali kisti, todėl galutinės sumos jis nenorėjo įvardinti.
Tačiau savivaldybė apdovanojusi Algį už radybas, turės dar plačiau atverti pinigines, nes ragus reikės konservuoti, rūpintis jų priežiūra ir būkle. O tai vėlgi bus daroma iš savivaldybės lėšų.
Ką radau – pigiai neatiduosiu
Ne visi linkę atiduoti savo surastą eksponatą muziejams ar kitoms įstaigoms. Kai kurie reikalauja keletą ar net kelioliką kartų didesnės sumos nei pasiūlo muziejai arba iškart ieško privačių kolekcionierių.
Prieš keletą metų vienas vyriškis iš Prienų rado gauruotojo raganosio kaukolę. Šis žvėris priskiriamas ledynmečio gyvūnams. Iš pradžių mokslininkai manė, kad kaukolės amžius gali siekti apie 12 tūkst. metų. Tačiau ištyrus nustatyta, kad jai kiek daugiau nei 40 tūkst. metų.
Tuomet Kauno zoologijos muziejus radinio savininkiui pasiūlė už gauruotojo raganosio kaukolę sumokėti 7 tūkst. litų. Tačiau žmogus „nesikuklino“ ir pareikalavo 10 kartų didesnės sumos. Nepavykus susitarti, kaukolė liko pas ją radusį žmogų.
Užtat praėjusių metų vasarą vienas Ariogalos gyventojas muziejui padovanojo tauro ragą. Jį rado jo sūnus, nardydamas Dubysos dugne. Už radinį jis nepareikalavo jokio atlygio.
