Anonimiškai su GRYNAS.lt žurnalistais kalbėjęs vyras teigė, jog jo draugas studijų laikais į studentų bendrabutį kas savaitgalį parūpindavo iki 10-ies rūkytų žuvų. Draugai žinojo, jog vaikino tėvas dirba aplinkosaugininku, todėl žuvies ant studento stalo niekada netrūkdavo. Paklaustas, iš kur tokie kiekiai, vaikinas teigdavo, jog žuvis konfiskuota iš brakonierių.

Žvėriena gali būti daiktinis įrodymas

Kalbinti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų vadovai sutartinai tvirtina, jog nei mėsa, nei žuvis, pragulėjusi dieną aplinkosaugininkų automobilyje neatitinka veterinarinių reikalavimų ir žmonėms vartoti yra netinkama. Dauguma pareigūnų brakonierių laimikį utilizuoja medžiotojų įrengtose gyvulinių atliekų duobėse, tačiau kai kuriuose rajonuose žvėrieną bei žuvį doroja arba zoologijos sodo, arba miško žvėrys.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigė, jog ir žuvys, ir mėsa dažniausiai yra atiduodama utilizuoti.

„Jei tai nedideli kiekiai, jie nurašomi ir sunaikinami, vadovaujantis tam tikromis instrukcijomis. Visa ta produkcija keliauja į utilizavimo vietas, - kalbėjo K. Motiekaitis.

Gyventojai buvo ypač susidomėję 10 nušautų elnių ir 3 stirnomis Šiaulių rajone. Dėl šio atvejo netgi buvo atliktas tyrimas, ar aplinkosaugininkai nepasisavino keliolikos žvėrių mėsos.

Tik vieną kartą bandėme pasikvietę maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus, pasiūlyti atiduot nemažą kiekį žuvies kokiems senelių ar vaikų namams. Sako – jokiais būdais negalima, jūs neteisingai ją tvarkėt!
Artūras Vaickus

„Kiek žinau tą atvejį, tai buvo nustatyta, jog neteisėtai sumedžiota 11 elnių. Iš pradžių buvo paimta 7-8 elnių skerdiena. Kadangi į įvykio tyrimą iš karto įsitraukė policija, buvo gautas nurodymas tą mėsą palaikyti iki tam tikros dienos. Ir mėsa buvo laikoma su kitais daiktiniais įrodymais, ji buvo sukrauta į tarnybinius automobilius su visais kailiais. Viskas vienoje krūvoje. Kiek teko girdėti, policijai jų, kaip daiktinių įrodymų, neprireikė. Tada visa skerdiena buvo utilizuota. Buvo netgi atliktas patikrinimas, nes daug kam kilo minčių, kur tiek mėsos buvo padėta. Bet tai (teiginiai, kad mėsą kažkas pasisavino, - red. past.) nepasitvirtino“, - kalbėjo K. Motiekaitis.

Iš Veisiejo ežero tinklais ištraukta tuntas žuvų
Foto: Alytaus RAAD nuotr.

Gandus apie aplinkosaugininkus skleidžia pažeidėjai

Alytaus aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras Vaickus patvirtino, jog viskas, kas brakonierių pagaunama nelegaliai, yra sunaikinama.

Inspekcijos tikslas – suvaldyti brakonierius, kad, kaip sakau, nešliaužiotų kaip tarakonai su tais tinklais. Dabar jau norint surasti, reikia pasivažinėti ir parinkti informacijos. Tad neturime išteklių ir laiko dar ir žuvimi rūpintis...
A. Vaickus

„Tiek žuvis, tiek žvėriena, kad patektų pas vartotojus, turėtų būti po sugavimo atšaldoma. Kitaip tariant, patalpinama į tarą su ledais. Tokios galimybės mes neturime. Juolab, kad pagauni pažeidėją įvairiu paros metu, dažniausiai – naktį. Arba kokią 4-5 valandą ryte, tada dar pasivežioji, o juk žuvis – greitai gendantis produktas. Tik vieną kartą bandėme pasikvietę maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus, pasiūlyti atiduot nemažą kiekį žuvies kokiems senelių ar vaikų namams. Sako – jokiais būdais to daryti negalima, jūs neteisingai ją tvarkėt! Na, ta žuvis buvo sudėta ant celofano, ant grindinio. Bet tai buvo gal 1996-ais metais. Geri norai liko neįgyvendinti, - prisimena A. Vaickus. - Todėl žvėrieną vežam į ten, kur naikina, berods, Rietavą. O žuvys sumetamos į Medžiotojų ir žvejų draugijos duobę ir ten sunyksta. Na, matyt, reiktų irgi kaupti jas ir vežti utilizuoti, bet tas kelių žuvelių nuvežimas valstybės tarnybai daug atsieitų.“

Alytaus regiono gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas svarstė, jog gandus, kad žuvį vakarienei parsineša aplinkosaugininkai, skleidžia patys pažeidėjai.

„Aha, aplinkosaugininkai pasiėmė, vadinasi, suvalgys. Žmonėms skleisti gandus neuždrausiu. Bet aišku, kad jeigu žmogus įkliuvo, gavo baudą, tai bent kažkur už akių paims ir tokį gandą paleis“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.

Žuvimi ir žvėriena gardžiuojasi tigrai

A. Vaickus pridūrė, jog sulaikyta ir konfiskuota žuvis įrašoma įvairiuose aplinkosaugininkų dokumentuose, taip pat užfiksuojamas jos kiekis, kuris vežamas utilizuoti į tam skirtą bendrovę. Žuvis ir žvėriena apskaitoma taip pat, kaip ir bet koks kitas inventorius, todėl jos pasisavinti nėra galimybės.

„Žuvies sunaikinamas įforminamas žuvies sunaikinimo, nurašymo aktu. Įrankiai, beje, irgi yra sukapojami ar kitaip sunaikinami, - teigė A. Vaickus. - Inspekcijos tikslas – suvaldyti brakonierius, kad, kaip sakau, nešliaužiotų kaip tarakonai su tais tinklais. Tikrai dabar praėjo tie laikai, kad prie vandens telkinio randi kelis pažeidėjus. Dabar jau norint surasti, reikia pasivažinėti ir parinkti informacijos. Tad neturime išteklių ir laiko dar ir žuvimi rūpintis... Tiesa, kai juos pagauni, ne visuomet būna su laimikiu. O tiems, kurie dar nesusiprato, kad brakonieriavimas yra blogis, už kurį stipriai nukenčiama – primenu, jog šiemet bus konfiskuojamos ir valtys.“

Brakoierių nukankinta stirna / V. Ribikausko nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, jog konfiskuotą žuvį aplinkosaugininkai turi saugoti iki nutarimo priėmimo. Tai gali trukti nuo trijų iki penkiolikos dienų.

„Jei tai žuvis - dažniausiai ją utilizuojame, išmetame į medžiotojų duobes. Arba atiduodame gyvūnams šerti. Nes pas mus yra tas „Mini Zoo“ zoologijos sodas, mes atiduodam, pasiimam jų parašą, kad pridavėm tą mėsą. O jie tiesiog sušeria žvėrims, geranoriškai priima. Tai priklauso nuo situacijos. Galimybių, pavyzdžiui, kitaip panaudoti žuvį, nėra. Kad ir kaip bebutų gaila“, - dėstė V. Marozas.

Nešaldoma žuvis po dienos tampa nebevalgoma

Pareigūnas pasakojo, jog Šilalės ar Tauragės aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnai iš brakonierių konfiskuotus laimikius atiduoda utilizuoti į Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonę. Ši įmonė aplinkinių miestelių aplinkosaugininkams lengvai pasiekiama, tačiau iš tolimesnių miestų ar regionų niekas dėl kelių žuvų utilizavimo čia nevažiuoja.

Tai dabar pagavus kokį niekadėją su penkiom kuojom, važiuoti iki Rietavo? Didžiulės išlaidos išeina.
A. Vaičiūnas

„Kitką utilizuojame medžiotojų duobėse. Kartais pagalvojame, kodėl taip yra. Tačiau jei aš asmeniškai sugaučiau brakonierius su daug žuvies ir atiduočiau viską vaikų namams - jei ten kas nors apsinuodytų, visa atsakomybė tektų man. Žuvis – greitai gendantis produktas. Žiemą – dar dar, o vasarą... Protokolų rašymas kartais užtrunka ir būna taip, jog ryte pagauta žuvis vakare, pragulėjusi, jau nėra niekam tinkama. Sąlygų laikyti šaltai neturime. Todėl tokią žuvį galime atiduoti pašarams. Yra tam tikros sąlygos, kur mes ją galime dėti“, - kalbėjo V. Marozas.

Klaipėdos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas yra girdėjęs gandų apie tai, kaip aplinkosaugininkų stalai lūžta nuo žuvies ir žvėrienos.

„Kas nors galėtų įsivaizduoti, jog vien tam brakonierius ir gaudom, kad galėtume sau žuvį pasiimti. Negalim dėl to teisintis – žmonės išsigalvoja įvairiausių dalykų. Ir kiekvienas galvoja, kaip sakant, pagal savo sugedimo laipsnį“, - teigė V. Marozas.

Brakonierius
Foto: Utenos RAAD nuotr.

Žuvims surinkti reiktų dar vieno automobilio

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas taip pat patvirtino, jog aplinkosaugininkai yra sudarę sutartį su medžiotojų klubu ir naudojasi jų atliekų duobe.

Jei sugauname brakonierių konkretaus medžiotojų būrelio teritorijoje – neteisėtai sumedžiotas žvėris priklauso tam medžiotojų būreliui.
A. Grybauskas

„Kito varianto nėra. Jei būtų didelis kiekis, na, būtų galima mėginti kažkur priduoti. Bet norint priduot kokiai parduotuvei, reikalinga veterinarinė pažyma – kad žuvis nėra sugedus, sušvinkus ir kad žmonės neapsinuodys. Veterinarai tokį tyrimą atlieka... Na, kažkada senai turėjom tokį atvejį – paprašėm ištirti karpius, tai gal tris dienas jie tyrė. Dieną išnešdavome laukan, o naktį, kad nepavogtų, sunešdavom vėl garažan. Tad paprasčiau – į atliekų duobę, paskaičiuoji žalą, ir viskas. Jei kas sugalvos gudriau – kitaip dirbsim. Nes gyvulinės kilmės atliekas tvarko tik Rietave. Tai dabar pagavus kokį niekadėją su penkiom kuojom, važiuoti iki Rietavo? Nežinau... Didžiulės išlaidos išeina“, - aiškino A. Vaičiūnas.

Pareigūnas teigė, jog žuvis po sugavimo turi būti dedama į ledukus.
„Važiuojant į reidą neprisiimsi tiek visokių dalykų, kurių mes dar ir neturim. Turi pasiimti visus įrankius, o dar šiemet akcentavo, kad konfiskavę būtinai turime išvežti ir pažeidėjų plaukiojimo priemones. Tiek norint visko pasiimti, čia jau lydinti brigada turėtų važiuoti iš paskos“, - svarstė A. Vaičiūnas.

Jis prisimena atvejį, kai briedį išdorojęs brakonierius mėsą sugrūdo į plastikinius maišus ir visaip slapstė, pernešdavo į vis kitą vietą, kad jos nerastų aplinkosaugininkai.

„Ir vis tiek pagavom. Patys sugadino gerą daiktą. Ta mėsa jau net sužaliavo, o kvapas buvo... neklauskit! Ir kur tada ją dėti? Jeigu kažkas kažką sugalvos geriau – vykdysim, - teigė aplinkosaugininkas. - O kad žmonės kalba, jog sau pasiimame – na, žmonės šneka taip, kaip įsivaizduoja. Bet žinote, kartais grįžti iš darbo, ir negali išbūti automobilyje nuo to kvapo. Kai žuvis pradeda gesti – ojoj. Tokią prekę, kaži ar kam įsiūlytum.“

Žuvį įvertina Kauno šernai

Kauno RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiasis specialistas Arvydas Grybauskas teigė, jog kauniečiai dalį žuvies ir mėsos atiduoda Kauno miškų urėdijai.

„Draugaujame su miškų urėdija. Ir jau jų reikia klausti, kaip konkrečiai jie panaudoja – ar į duobę sumeta, ar žvėriukams atiduoda. Su Kauno zoologijos sodu bendradarbiaujame, jei tai būna CITES rūšims priskiriami gyvūnėliai (konfiskuoti, - red. past.) - ar papūgos, ar kokie kiti paukščiukai. Tada jiems perduodame. Tiesa, jei sugauname brakonierių konkretaus medžiotojų būrelio teritorijoje – neteisėtai sumedžiotas žvėris priklauso tam medžiotojų būreliui. Na, ir jie jau turi savo atliekų duobes, veža mėsą pas veterinarus, nustato, ar ji tenka maistui. Žuvį kažkada bandėme atiduoti zoologijos sodui, bet ten daug „popierizmų“, veterinarijos reikalavimų, ji sušvinkti gali greičiau nei priduosi. Geriau perduodam Kauno miškų urėdijai. Pasūdytą žuvį labai mėgsta šernai“, - kalbėjo A. Grybauskas.

Aplinkosaugininkas pridūrė, kad konfiskuotos žuvies kiekiai nėra tokie dideli. Dabar jau dažnas brakonierius pagalvoja, ar verta rizikuoti, kai baudos tokios aukštos.
Paklaustas apie gandą, kad žuvis ir mėsa atitenka aplinkosaugininkams A. Grybauskas teigė jau pripratęs prie tokių kalbų.

„Žmonės daro prielaidas, o mes elgiamės pagal Lietuvos respublikos įstatymus. Nuolat girdžiu visokių užgauliojimų – neseniai sulaikėme pažeidėją su spąstais, tai visur jis nori mus apskųsti – ir prokuratūrai, ir ministerijai. Mes įpratę... Liaudis jau tokia. Kiekvienas žmogus prielaidas gali daryti“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.