Nekalti dar 20 dienų
Kodėl to daryti negalima? Gyvosios gamtos inspekcijų vadovai aiškina, jog pažeidėjai aplinkosaugininkų sprendimą dar gali apskųsti. Tačiau net kai visos teisinės procedūros baigiasi, pažeidėjus gina asmens duomenų apsaugos įstatymas.
Šiaulių Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigė, jog aplinkosaugininkai turi laikytis nekaltumo prezumpcijos.
Tačiau kodėl pažeidėjų tapatybė niekuomet neatskleidžiama ir suėjus šiam 20-ies dienų terminui?
Šiaulių Gyvosios gamtos inspekcijos vadovas teigia, jog pareigūnams svarbiausia – kad nutarimas įsiteisėja.
„Mes gal į tai žiūrime kiek kitaip, nei žiniasklaida... Paskui jau nebekreipiame dėmesio į tas nuotraukas. Mums tai eilinis darbas, svarbu, kad pažeidimas patvirtinamas. Ar būna daug skundžiančių mūsų sprendimus teismui? Tiesą sakant, laimime maždaug 100 proc. bylų. Kiek tik turime sąlygų – fotografuojame, filmuojame, aprašome. Jei žmogų kaltini pažeidus kokį nors teisės aktą, turi jam įrodyti, ką jis pažeidė“, - kalbėjo R. Šiukšteris.
„Etatiniams“ brakonieriams viešumas nė motais
Jis svarstė, jog paviešinus pažeidėjų nuotraukas tai turėtų įtakos jų veiksmams, galbūt kai kuriuos atgrasintų nuo brakonieriavimo.
„Šita byla jau policijoje, pas tyrėją. Negaliu atsakyti, kokioje ji stadijoje, bent jau mes kvietimo į teismą dar negavome. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - dėstė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.
Marijampolės Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas teigė, jog įsigaliojus nutarimui, t.y. jei brakonieriai aplinkosaugininkų skirtos baudos neapskundžia teismui, jų pavardes galima paviešinti.
„Bet nuotraukos... Tai gali kirstis su asmens duomenų apsauga. Bent jau mes šito nedarome, nuotraukų neviešiname. Pavardes kažkada buvome paskelbę, parašėme į laikraštį. Tų etatinių, kurie nieko daugiau neveikia, tik tą ir daro. Bet, manote, tai ką nors pakeitė? Ten toks kontingentas, kurie niekur nedirbantys, nieko daugiau neveikiantys, tik galvojantys, kaip prasimanyti lituką ant išgėrimo. Jei rimtas žmogus netyčia papultų, koks medžiotojas ar panašiai, jam tikrai toks paviešinimas nebūtų malonus“, - teigė J. Lažauninkas.
Saugomas ir „nusivažiavusių“ asmenų privatumas
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras Vaickus teigė, jog informacija apie žmogaus tapatybę saugoma.
„Nežiūrint to, kad jis brakonierius, sakyčiau, žulikas, jį tas įstatymas gina. O va politiką ar kokį visuomenės veikėją – jei jau tas papuolė, tai žiniasklaida aprašys su visais pagražinimais. Deja, taip yra. Net jei ir ta nuobauda įsigaliojo, negalime tų nuotraukų viešinti. Galbūt bus tokia situacija, kai gamtai labai „prijaučiantis“ žmogus išmals jam (brakonieriui, - red. past.) langus ir dar įmes raštelį - „Dar brakonieriausi – sudeginsiu!“. Greičiausiai siekiama nuo to apsaugoti. Nors aš manau, kad tuos žmones, kurie dažnai brakonieriauja, gaudo kilpom – juos reiktų paviešinti. Turėtų būti koks nors gėdos stulpas. Teisės aktai saugo tą asmens privatumą, nežiūrint to, kad tas asmuo būna visai... nusivažiavęs“,- savo nuomonę dėl brakonierių tapatybės atskleidimo išdėstė A. Vaickus.
Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas prisimena vieną asmenį, kurio pavardę jam knietėtų atskleisti. Alytaus regione šis brakonierius įkliuvo šešis kartus per vienerius metus. Jam buvo skirta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, 700 litų bauda.
Paskutinį kartą jis įkliuvo gegužės pabaigoje Dusios ežere, bežvejodamas karšius neršto metu.
„Dar tuometinėm kainom, jis buvo pagavęs karšių už 7600 litų, - prisimena drastišką žalą gamtai aplinkosaugininkas. - Kaupė kaupė tas baudas, o kai jau „pakibo“ ieškinys, jis padavė į teismą. Ir iki šios dienos aš su juo teisiuosi. Netgi ir padidinus baudas, yra tokia pažeidėjų kategorija: „na, aš nieko neturiu, jūs dėl manęs gaištat laiką, bet jei prasisuksiu, gyvensiu sau ramiai iš to, nelegaliai sugauto ar sužvejoto“. Manau, turėtų būti kiek kitaip. Pirmas kartas – gali nutikti dėl nežinojimo. Antrą kartą – skiriame didesnę baudą pagal sunkinančias aplinkybes. Trečias kartas – turėtų „įsijungti“ baudžiamasis kodeksas. Vadinasi, pažeidėjas yra piktybinis ir nedarantis išvadų. Tuomet gal jau jiems ta bausmė būtų per skausminga ir dalis nebeužsiimtų tokia veikla. Bet čia mano nuomonė. Vien didindami baudas... Ar po 700 litų, ar po 1000 tu jam skirsi, ir viskas „kabo“.
Ar gali būti konfiskuota svetima valtis?
A. Vaickus priminė, jog daugumos baudų nėra kaip išieškoti, o siekiant pakeisti baudą viešaisiais darbais, pažeidėjas turi sutikti juos atlikti. Kaip manote, kiek piktybiškų pažeidėjų sutinka dirbti viešuosius darbus?
„Pagavome 82-ejų metų žmogų, statantį tinklus, žalos gamtai jis nepadarė. Įvertinus visas lengvinančias aplinkybes, jo metus ir panašiai, mažiausia bauda, kokią galėjome skirti buvo 400 litų. Tai įvyko visai prieš pat Kalėdas. Ir piktumas ima, dėl žmonių bukumo ir puikiai supranti, kad iš šio žmogaus baudą tikrai išieškos. Antstolis išieškos iš pensijos“, - svarstė A. Vaickus.
Alytaus aplinkosaugininkas mano, jog viešumas pagelbėtų ir įsigaliojus naujajai tvarkai dėl brakonieriavimo priemonių konfiskavimo. Gali gimti situacijų, kai priemonės, su kuriomis brakonieriaujama, pažeidėjui nepriklauso.
„Kaimynas, nežinodamas, kad jo kaimynas brakonieriauja, gali kada ir paskolinti tą valtį, jei jo prašo. Jei jau žinotų, tikrai neskolintų, nes suvoktų, kad valtis gali išvažiuoti kartu su žvejo tinklais. Tik, deja, šiandien žmogaus teisės labai aukštai vertinamos. Jei jau žmogus nori būti tokios srities „didvyriu“, tai savo šalies „didvyrius“ reikia pažinot visiem“, - ryžtingai pokalbį užbaigė A. Vaickus.
Verslininkai ir pasiturintys brakonieriai viešumo bijotų labiau nei baudos
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas svarstė, jog brakonierių tapatybę reikėtų viešinti.
„Tai būtų viena iš poveikio priemonių. Trukdo tik įstatymai. Žinoma, jei tai asocialūs asmenys – jiems būtų tas pats. Bet yra ir pasiturinčių žmonių, kurie brakonieriauja, sakykim, savo malonumui. Jiems turėtų būti gėda, kodėl jie nusprendė pašaudyti kažkur. Jei tai verslo atstovai, jiems ta visuomenės nuomonė būtų svarbi. Jei skelbtume brakonierių tapatybę, pasiektume efektą be didelių pastangų. O dabar neskelbiame, kad neužtampytų po teismus. Juk mes ir taip ištisai teismuose... Patikėkite, kai kurie pažeidėjai sugeba pasisamdyti tokius advokatus. Todėl to nepraktikuojam,“- teigė J. Dautartas.
Vis dėlto, jis pripažino, jog Lietuvos žemė, jos augalija ir gyvūnija – viešas, visuomenės turtas, o brakonieriai - šio turto niokotojai. Todėl visuomenė turėtų teisę žinoti jų vardus ir pavardes.
„Taip jau yra, net ir baudžiamosiose bylose, kartais tas nusikaltėlis ar pažeidėjas labiau saugomas, negu visų įstatymų laikęsis žmogus“, - apgailestavo J. Dautartas.
Policija vieną viešumo klausimą jau išsprendė
Aplinkos ministerijos Teisės taikymo skyriaus vedėja Agnė Murauskaitė teigė neradusi įstatymo, kuris draustų viešinti jau kaltais pripažintų brakonierių duomenis. Tačiau ji taip pat negalėjo patvirtinti, jog tokius duomenis paviešinti nėra pažeidimas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė teigė, jog pažeidėjų asmens duomenis skelbti dažniausiai draudžiama, nes tai būtų traktuojama kaip baudimas antrąkart – juk asmuo jau gavo administracinę baudą. Šios inspekcijos teisininkai teigė, jog teismai, vadovaudamiesi Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarka asmens duomenų taip pat neskelbia. Jeigu procesiniame sprendime minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės, viešai skelbtinoje sprendimo versijoje jie keičiami inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis. Taip pat teisininkai pažymėjo, kad bylos medžiaga (pvz., nuotraukos, vaizdo įrašai) neskelbiama.
Ar brakonieriai daro pakankamą žalą, kad turėtume teisę žinoti jų tapatybę?
Advokatų kontoros „Lawin“ teisininkas bei Vilniaus universiteto doktorantas Julius Zaleskis teigė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kad pažeidėjų asmens duomenys nėra skelbiami. Toks sprendimas priimtas dėl jau anksčiau minėtos priežasties – kad šiems asmenims nebūtų padaryta papildoma žala.
„Įstatymas numato kelias išimtis, kai galima skelbti asmens duomenis: turint asmens sutikimą – akivaizdu, kad jei kalbame apie brakonierių, asmuo niekad nesutiks, kad jo duomenys būtų skelbiami – arba kai yra tam tikras interesas, kai duomenų paskelbimas visuomenei tampa svarbesnis nei asmens duomenų apsauga. Čia jau nagrinėjamas kiekvienas atvejis individualiai. Pavyzdžiui, nuspręsta, kad girtų sulaikytų vairuotojų duomenų skelbimas policijos tinklalapyje buvo teisėtas, nes tie duomenys viešinami trumpą laiką, o pažeidimai yra pavojingi žmonių sveikatai, saugumui. Prevencijos tikslai šiuo atveju persvėrė pažeidėjų interesus. Taigi tai leidžiama išimtiniais atvejais, kai iš tiesų padaryta didelė žala“, - aiškino J. Zaleskis.
Vis dėlto teisininkas suabejojo, ar nužudytus gyvūnus bei neteisėtai sugautas žuvis teismas laikytų didele žala, grėsme visuomenei.
Taigi, brakonierių vardus ir pavardes paviešinti galėtų nebent itin drąsus aplinkosaugos pareigūnas, tačiau vėliau jam gali tekti iš tiesų papildomai pasivaikščioti po teismus.
Ar brakonieriai daro tokią pat žalą, kaip girti automobilių vairuotojai? Čia jau ilgų diskusijų klausimas.
