Ar dažni tokie atvejai aplinkos apsaugos pareigūnų darbe? Ar kaltinimas korumpuotumu - tik per ilgus metus išlikęs lietuviškas pomėgis „įkasti“?
Imtis šios temos paskatino vieno gyventojo skundas. Vyras tikino pranešęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, apie vienoje miesto automobilių remonto įmonėje deginamą tepalą bei padangas, tačiau telefonu atsiliepęs pareigūnas į pranešimą pažiūrėjo atsainiai. Pranešėjas dievagojosi, jog žino apie daromą pažeidimą, mat minėtoje įmonėje dirba jo draugas.
„Inspektorius važiuos patikrinti šiandien arba poryt. Blogiausiu atveju - pirmadienį. Pavedimas atlikti bendrovės patikrinimą jau išrašytas tada, kai gavome pranešimą, sausio 28 dieną. Jeigu yra pranešimas, mes į jį reaguojam“, - trumpai atsakė agentūros vadovas.
Daugiausia skundų - dėl aplinkos teršėjų
GRYNAS.lt šia tema kalbėjosi su Aplinkos ministerijos darbuotojus kontroliuojančių skyrių atstovais.
Aplinkos ministerijoje veikia „Karštoji linija“. Šiuo telefonu gali skambinti visi, kurie pastebėjo, jog Aplinkos ministerijos pareigūnas daro teisės pažeidimą, ar netinkamai vykdo savo pareigas, įtaria jį korupcija.
Už liniją atsakingo ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Ona Bubnelienė teigė, jog suvestinė apie praėjusiais metais gautus ir pasitvirtinusius skundus – ką tik užbaigta.
„Iš viso 2012-aisiais gauti 204 skundai, iš jų 156 - korupcijos prevencijos „Karštaja linija“. Dėl aplinkos teršimo gauti 69 skundai – jie sudarė didžiausią dalį. Dėl statybų teisėtumo ir statybos inspekcijos pareigūnų veiksmų – 45, dėl aplinkos apsaugos kontrolės ir saugomų teritorijų pareigūnų veiksmų arba neveikimo – 40, dėl miškų kirtimų ir miškų pareigūnų veiksmų – 16, dėl gyvosios gamtos apsaugos – 8. Likę 26 skundai priskiriami kategorijai „kiti“, čia yra skundų dėl atliekų tvarkymo, dėl įmonių neteisėtos veiklos“, - vardino O. Bubnelienė.
Gavus skundą vienas iš Aplinkos viceministrų pasirašo leidimą pradėti tyrimą. Tyrimą dėl skundo atlieka Aplinkos ministerijos Kontrolės skyrius arba kitos Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos.
„45 proc. skundų pasitvirtino, - pripažįsta Kontrolės skyriaus vedėja. - Tačiau galiu pasakyti, jog 2011-aisiais pačių pranešimų buvo daugiau, taigi skundų mažėja. Manau, kad ta „Karštoji linija“ pasiteisina. Juk žmonės gali skambinti iš bet kurio Lietuvos kampelio, štai ir šiandien skambino žmogus iš Šakių dėl aplinkos teršimo, paskundė ūkininką. O pareigūnai žino, kad žmonės gali skųsti jų veiksmus bet kada ir labai operatyviai“, - dėstė O. Bubnelienė.
Skundžia ir teršėjus, ir tingius pareigūnus
Nepamirškime, jog daugiau nei pusė besiskundžiančiųjų lieka it musę kandę. O. Bubnelienė teigia, jog dalis lietuvių mato pažeidimą ten, kur jo iš tiesų nėra.
„Žmonėms dažnai atrodo, kad kas nors vyksta neteisėtai. Pavyzdžiui, kad miškas kertamas neteisėtai, statybos vyksta neteisėtai. Vėliau paaiškėja, kad tam gauti leidimai, pažeidimo nėra. Visuomet patys pranešame arba prašome tyrimą atlikusią instituciją informuoti ir pranešėją, ar jo skundas pasitvirtino, kas buvo nustatyta. Mums svarbu tas grįžtamasis ryšys. Kaip minėjau, didelė dalis pranešimų – dėl aplinkos teršimo. Dažniausiai čia skundžiamos įmonės – dėl oro taršos, dėl nuotekų išleidimo. Tada tiesiog perduodame pareigūnams, svarbu nedelsiant tokius skundus patikrinti“, - teigė Kontrolės skyriaus vedėja.
„Būna, jog žmonės sako – kreipėmės ir į aplinkosaugininkus, bet niekas nepasikeitė. Na tada jau tokį skundą perduodame tirti Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri vadovauja visiems Aplinkos apsaugos departamentams, jie gali atlikti patikrinimus“, - dėstė O. Bubnelienė.
Vis dėl to per pastaruosius metus nepasitaikė asmenų, skundusių aplinkosaugos pareigūnus dėl kyšio ėmimo ar nuolaidžiavimo brakonieriams.
Vadovo kėdė sugirgždėjo, bet nenuvirto
Tiesa, vienas asmuo apskundė Kauno regiono aplinkos apsaugos pareigūnus dėl bendradarbiavimo su žvejais-verslininkais. Tačiau tyrimas parodė, jog Kauno aplinkosaugininkai pažeidimų nepadarė.
GRYNAS.lt duomenimis, toks Aplinkos ministerijos darbuotojų sprendimas apskųstas ir bus nagrinėjamas Vilniaus administraciniame teisme.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su Specialiųjų tyrimų tarnyba, dažnai kreipiamės į juos. Jei yra požymių dėl rimto pažeidimo, visuomet pradedamas tyrimas. Bet STT negali tirti skundo „ten Kauno mariose aplinkosaugininkai dangsto brakonierius“. Reikia žinoti bent kiek konkretesnių faktų. Dar gerai tai, kad mes niekuomet neviešiname skundą pateikusio žmogaus asmens duomenų. Mums svarbu, kokią informaciją jis pateikia“, - kalbėjo O. Bubnelienė.
„Šiais metais buvo nagrinėtas skundas dėl vieno RAAD vadovo viešų ir privačių interesų painiojimo. Skundas pasitvirtino ir buvo svarstoma atleisti tokį pažeidimą padariusį regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių. Tačiau tuometinis ministras G. Kazlauskas nusprendė jam skirti griežtą papeikimą. Tai – pakankamai griežta nuobauda. Kai nustatomi pažeidimai, nebuvo atvejo, kad pareigūnas išvengtų atsakomybės“, - tikino Kontrolės skyriaus vedėja.
Ji priduria, jog nuo to laiko, kai veikia „Karštoji linija“ (2002-ųjų) dėl nustatytų pažeidimų yra pasikeitę Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentų vadovai.
Kauno regiono aplinkosaugininkai užsitraukė buriuotojo pyktį
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigia, jog naujoji ministerijos valdžia uždavė tiek darbų, susijusių su žvejyba ir medžiokle, jog suvesti pareigūnų pažeidimų statistiką kol kas nebuvo laiko.
„Statistikos dar neturime, dar nepateikėme ataskaitų vadovybei, nes prie naujos valdžios dirbame dvigubu tempu. Kiek prisimenu, buvo tokių nedidelių nuobaudų, bet kad būtų prieita iki atleidimo iš darbo – nepamenu tokių atvejų praėjusiais metais. Tikrai neužsifiksavo kyšių ėmimo atvejai ar bendradarbiavimo su brakonieriais. Tiesa, dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų darbo vienas „labai raštingas“ žmogus parašė gausybę skundų. Jis užplaukė ant verslininkų esą ne vietoje pastatytų tinklų, ir aplinkosaugininkai verslininkų nenubaudė. Mūsų tarnyba nevisagalė – o jau ir šaukštai po pietų. Nei mes žinome, kaip tie tinklai tuomet buvo pastatyti, o dabar vienas sako, kad ne vietoje, verslininkas – kad viskas pagal taisykles. Žinoma, tiriame viską – tokia mūsų dalia. Bet mūsų kolegos daugių daugiausia buvo pripažinti kalti dėl kokių nors formalių teisės aktų pažeidimų. Kad būtų kyšiai, piktnaudžiavimas, naudojimasis tarnybine padėtimi – tokių net skundų nebuvo“, - dėstė K. Motiekaitis.
Kraupų brakonieriavimo atvejį lydėjo aplinkosaugininkų patikrinimas
Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas prisiminė, jog nuskambėjus įvykiui apie Šiauliuose nušautus 11 elnių, skyrius taip pat gavo užduotį ištirti šį atvejį.
„Komisija nuvyko, apžiūrėjo, nes buvo kalbų, kad pareigūnai pasisavino tų 11 elnių mėsą. Bet nuvykome, ištyrėme – jokių pažeidimų nenustatyta. Bet žinoma, visur dirba žmonės – todėl ir būna pažeidimų. Jei tik yra informacija, mes ją važiuojam ir tiriam. Bet kartais nėra už ko „užsikabinti“. Tiesa jei jau kas paėmė kyšį ir yra liudininkų, ta informacija greičiau pasiekia Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jeigu jau kas elgiasi taip negerai, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. STT turi platesnius informacijos tinklus, galimybę kontroliuoti pareigūnų pokalbius. Ir tik po to jau sužinome mes. Mes galim padaryti patikrinimus. Juk neskambinsi jau paskui kolegai: „Na, ką padarei? Už ką tave ten tos tarnybos ima?“, - teigė K. Motiekaitis.
Vyras teigia, jog anksčiau pareigūnui padarius pažeidimą Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyrius rekomenduodavo jam skirti drausminę nuobaudą – įspėjimą, papeikimą, pažeminimą pareigose. Dabar situacija šiek tiek pasikeitė.
„Dabar dažniau stengiamės bendrauti su pareigūnais, organizuoti bendras priemones, pasitarimus, seminarus, gal ne vien bausti, bausti ir bausti. Kita vertus, juk departamentų vadovai patys savo nuožiūra imasi priemonių prieš savo pareigas blogai atliekančius inspektorius. Vadovai tikrai nenuolaidžiauja, gal ir atleidžia žmones.
