Jis pripažįsta, kad problemų aplinkosaugos srityje tikrai yra, bet nusiteikęs ryžtingai jas spręsti. Su Seimo nariu GRYNAS.lt kalbėjosi apie opiausias šalies aplinkosaugos problemas bei artimiausius Aplinkos apsaugos komiteto darbus.
- Tapote Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku. Ar ši sritis jums nauja?
- Nenauja. Aš praeitą kadenciją tris metus išdirbau šiame komitete. Po nelaimės, kai Juozas Palionis žuvo autoavarijoje, frakcijoje buvo sprendimas, kad aš turėčiau pereiti į biudžeto komitetą. Bet neskaitant to, turiu didelę patirtį darbo Seime. Jau 21 metai, kaip čia dirbu. Visuomet domėjausi gamtos apsauga, tad galėčiau pasakyti, kad neįbridau į visiškai naują upę.
- Ar jau galite nurodyti artimiausius ketvirčio, pusmečio, metų planus, ką reiks nuveikti komitetui?
- Praeitos kadencijos Seime buvo svarstomas parengtas Teritorijų planavimo įstatymas. Tai ypatingai svarbus įstatymas. Tiek buvęs premjeras Andrius Kubilius, tiek dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius su manimi kalbėjo, kad jį būtina kuo greičiau priimti, tačiau gavome tikrai nekvalifikuotai parengtą įstatymą, bemaž buvo 70 pataisų iš Teisės departamento, dar tiek pat punktų siūlė taisyti visuomeninės organizacijos ir kitos institucijos. Aplinkos apsaugos komitetas neturėjo kitos išeities ir gruodžio pradžioje aš paprašiau, kad pats įstatymas ir jį lydintis įstatymų paketas būtų grąžintas tobulinti. Priėmėme sprendimą, kad ministerija iki kovo 1 d. Turi priimti naują įstatymo projektą. Kovo 10 d., kada prasidės plenarinė sesija, turim jį teikti Seimui ir iš karto sėsti svarstyti. Įstatymas svarbus tuo, kad stringa investicijos, naftos terminalo plėtra. Šis įstatymas būtų pirmas dalykas.
Antras – būsto renovacija. Aplinkos ministerija jau parengė įstatymų paketą, pataisas. Tai turi būti pateikta Vyriausybei. Vėlgi, iškarto pavasarį Vyriausybė turi teikti pataisas Seimui. Visa tai vis tiek atsiguls mūsų komitete, tad teks ir mums svarstyti. Renovacija irgi yra labai svarbus dalykas.
Trečia, kurį pabrėžčiau, tai atsinaujinančios energetikos pataisos. Kai žiūri į įkainius, kuriuos nustatė praeitos kadencijos Energetikos komisija ir ministerija... 1,5 lito už kilovatvalandę išties yra labai didelis krūvis visiems žmonėms, kurie ir turi mokėti už tą atsinaujinančią energetiką. Mes nekvestionuojame to, kad atsinaujinanti energetika turi būti plečiama, bet ji neturi per daug slėgti visų gyventojų.
Žinoma, yra ir daug kitų dalykų, pavyzdžiui skalūninių dujų gavyba. Komiteto narius labai sudomino anksčiau paruošti projektai dėl dujų tyrinėjimo Tauragės krašte. Nariai išreiškė rūpestį, ar iš ties nesunaikinsime gamtovaizdžio beieškodami ar eksploatuodami jei rasime. Visgi mūsų komitetas vadinasi Aplinkos apsaugos komitetas, ne verslo ar dar kieno nors, o aplinkos apsaugos. Savo pirmajame posėdyje ir pasakiau, kad mūsų pagrindinis uždavinys turi būti gamtos saugojimas. Turėtume netgi būti tokiam gerajame konflikte su Ekonomikos ir kitais komitetais, kurių darbas ekonomiką plėsti. Mes nekvestionuodami to, kad ekonomiką tikrai reikia skatinti, dirbsime savo darbą, bet kol nebus įrodyta, kad dėl skalūninių dujų nebus suniokotas kraštas, kol nebus įrodyta, kad nebus užteršti giluminiai vandenys, tol komitetas laikys ranką ant pulto, kad to dalyko (skalūninių dujų gavybos, - red. past.) dar nepaleisti.
- 2012 m. buvo nemažai konfliktų tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų. Buvo kelti ir mokesčiai ir ribojamas priėjimas prie vandenų, susilaukėm ir Prezidentės veto... Atrodo abi pusės kaltina vienas kitą dėl žuvų išteklių sumažinimo. Mėgėjai pasisako, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Ką jūs apie manote?
- Manyčiau, kad to uždrausti nereiktų. Visų pirma yra dideli vandens telkiniai, kur tikrai galima vystyti pramoninę žvejybą. Tikrai nenoriu kaltinti buvusios valdžios, bet man nesuprantamas vienas dalykas, kodėl mes taip atsainiai paleidome savo ežerus ir upes į nuomą ir privatizaciją? Kada aš praeitais metais komiteto posėdyje paprašiau anos vykdomosios valdžios, kurie visą tą nuomą ir vykdė, atneštų man Lietuvos žemėlapį, kad mes matytume, kaip dabar atrodo šalis, kiek dar liko neišnuomota, neprivatizuota vandens telkinių, tai jie man taip to žemėlapio ir nepristatė. Dabar paprašiau, kad iki vasario mėnesio toks žemėlapis būtų paruoštas, kad komiteto nariai susipažintų su padėtimi.
Aš dar suprantu, kada yra uždaras vandens telkinys. Ten galima vykdyti žuvininkystę, prileisti žuvų, bet kaip tą veiksmą atlikti upėje? Jei upės krantą išnuomoja privačiam asmeniui tai kas seka po to? Juk tos užės dalies neįžuvinsi, savo ploto neužtversi, kad žuvis nemigruotų...
Taip, buvo ir ta bėda iškilusi, kad susiklostė situacija, kai žvejoti mėgstantis žmogus jau neberasdavo kur tai daryti. Tai upės krantas išnuomotas, tai ežeras išnuomotas ar privatizuotas... Aš džiaugiuosi, kad praeitų metų pabaigoje, mūsų komitetas Parlamentui pateikė Prezidentės pasiūlymą, kad pensininkai ir vaikai iki 16 metų bei neįgalieji galėtų laisvai žuvauti bet kur, neskaitant to ar vandens telkinys išnuomotas. Žmonėms, kurie į šias kategorijas nepatenka buvo sudarytos sąlygos išsipirkti teisę žvejoti ir iš privačių vandens telkinių. Manau tai tikrai palengvino žvejybos sąlygas Lietuvoje. Visgi ir mūsų Konstitucija sako, kad žemės ištekliai ir visa kas gamtos sukurta yra valstybės, visų žmonių nuosavybė ir negali būti taip, kad žmogus su meškere vejamos iš šios bendruomeninės nuosavybės.
- Ar sakote, kad išnuomoti vandens telkinius buvo klaida?
- Mano asmenine nuomone – taip. Ypač tokie atvejai, kai būdavo žmogus viename Lietuvos gale turi vos ne iškastą tvenkinį ir po to jis nuosavybes teise jis atsikeldavo, jam atiduodavo kitoj Lietuvos vietoj, kur nors Trakuose, visą ežerą. Tokie atvejai tai ne tik klaida, bet ir nusikalstama veikla.
- Jeigu pereitume prie miškų klausimų? Kaip vertinate urėdijų darbą? Kokios kitos problemos egzistuoja miškų srityje?
- Savo laiku buvo sprendimai nuosavybes teise grąžinti ir mišką, ne tik žemę. Dabar jau nieko nebepakeisi, bet manau tai ir nebuvo klaida. Dabar apie pusė miškų priklauso privatiems asmenims, kita pusė – 42-iems urėdijoms. Pirmiausia reiktų pasidžiaugti, kad Lietuvos miškai buvo pripažinti, kaip geriausiai saugomi miškai pasaulyje. Už gerą darbą tikrai reikia padėkoti urėdijoms.
Dabar urėdijoms iškils daug naujų užduočių. Vyriausybės programoje numatyta plėsti biokuro gamybą ir panaudojimą. Su generaliniu urėdu kalbame, kaip tai pasiekti, kad nenukentėtų gamta ir gyventojai. Komitete dar tikrai šnekėsime, kad pirmiausia reikia kovoti su įvairiais tarpininkais, kurie tik dalyvauja konkursuose, patys nevykdo jokios gamybos, o perparduodami žaliavą tik auginą jos kainą.
Šiaip, manau Aplinkos apsaugos komitetui miškų klausimas yra mažiausias galvos skausmas lyginant su kitomis sritimis. Nesakau, kad problemų nėra, bet kitur jų daugiau.
- Ką manote apie privačius miškų savininkus, kurių yra per 200 tūkst.? Jų valdos statistiškai labai mažos, todėl kalbama, kad jie suinteresuoti tiks jas iškirsti. Buvo kalbama, kad reikia steigti kooperatyvus, stambinti jų plotus...
- Man pačiam keista, kad kai kalbu su privačiais miškų savininkais, jie manęs klausia, kodėl jie negali iškirsti savo miško? Miškas gi juk kas kita nei žemė, kurią suarsi, pasėsi ir jau kitąmet derlių imti galėsi. Miškas specifinė vieta gamtos prasme, todėl su ja negalima elgtis, kaip nori. Tai yra įrašyta įstatymuose, egzistuoja tam tikri saugikliai, kad nebūtų viskas beatodairiškai iškertama, kitaip teks savininkui atsakyti prieš gamtos apsaugą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.
Dabar yra priimtas sprendimas, kad jeigu miško plotas tik 5 hektarai, kad jo jau nebegalima skaidyti. Šiandien dar šiek tiek pasikeitusi ir demografinė padėtis. Galbūt bent 1 iš trijų savininkų dabar yra užsienyje, kaip veikti jo vardu?
Pirmiausia labai laukiu pasiūlymų ir privačių miškų organizacijų. Aplinkos apsaugos komitetas tuos pasiūlymus tikrai svarstytų. Šiaip planuose nėra kažkokių didelių revoliucijų privačių miškų atžvilgiu.
- Dar turime ir medžioklės klausimą. Brakonierius. Šioje srityje irgi amžini ginčai.
- Juokais pasakysiu, kad kai tik užėmiau šį postą (Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko – red. past.) man buvo išreikštas prašymas, kad tik tu nelįsk prie medžioklės ir Medžioklės įstatymo. Nesakysiu, kas čia man taip sakė, bet supratau, kad medžioklė, visame šiame plačiame kontekste, kurį kuruoja Aplinkos apsaugos komitetas: pradedant nuo žvejybos ir baigiant atomine elektrine, yra tarsi pats svarbiausias dalykas, kas išties mane labai nustebino.
Prisimenu, kad kai tik buvo Seime svarstomas Medžioklės įstatymas, vis kas nors paprašydavo pertraukos ir vis svarstymus tekdavo nutraukti.
Esu sau davęs žodį niekuomet nemeluoti ir neišsisukinėti. Nusiskundimų yra. Iš pokalbių su žmonėmis žinau, kad kai norima pastatyti bokštelį medžioklei visai nesiskaitoma su tos žemės savininku. Man tai labai keista. Atvažiuoja su džipais per laukus, pasėtus kviečius turtingi vyrai, prisikerta sau medžių, stato sau bokštus, o jeigu jiems dar paprieštarausi tai čiut ne į nosį pasiūloma. Apie tai reikia kalbėti. Negalima taip savivaliauti. Medžiotojai turi į visą šitą reikalą žiūrėti atsakingiau ir gerbti savininko nuosavybę.
Pradėsiu diskusija su ministeriją ir ieškosime aukso vidurio, kad ir miškų savininkai turėtų nors kokį žodį ir, kad medžiotojams neatsirastų baisių suvaržymų.
Visada akcentuosiu tai, kad privalo gerėti medžioklės kultūra. Medžioklė negali virsti verslu, pasipelnymo šaltiniu, neturi vyrauti nesiskaitymas su kitas, nes tu medžiotojas.
- Buvo kalbų, kad galbūt medžioklę reikėtų plėsti į turizmo pusę, kviesti daugiau užsieniečių.
- Tai yra vystoma. Yra kviečiami užsieniečiai, vyksta komercinės medžioklės ir visa kita, tačiau visuomet turėkime proto ribas. Niekuomet neperlenkime lazdos, kad saugom žvėris ir po to žemdirbiai skundžiasi, kad negali bulvių, javų auginti, nes išknisa šernai ar kiti gyvūnai. Yra reguliuojami tie dalykai, kiek reikia sumedžioti, duodamos licenzijos. Ir iš kitos pusės, negalima sušaudyti visko, kas juda miške. Turi gamta išlikti. Bet visuomet reikia ieškoti aukso vidurio, kad nebūtų perlenkta nei į vieną pusę. Manau, tas yra reguliuojama ir medžiotojai tą supranta.
- Naujasis Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis per pirmąsias savo darbo savaites priėmė kelis labai drąsius sprendimus, pavyzdžiui 10 kartų padidintos baudos brakonieriams, smaigai žvejams tapo privalomi ir pan. Kaip vertintumėte tokius sprendimus?
- Komitetas to tikrai nesvarstė, bet manyčiau, kad apie tai bus diskusijos, kada mes turėsime posėdžius. Mano asmenine nuomone, aš buvau šokiruotas, kada dešimt kartų išsyk padidino baudas. Man nepatinka proginiai sprendimai. O šis proginis buvo dėl to, kad kažkokie brakonieriai nušovė dešimt elnių Šiauliuose. Buvau susitikęs su aplinkos atstovu Šiaulių regione. Iš ties ten nebuvo jokia medžioklė, tiesiog pasipelnymas, visos bandos iššaudymas. Ir ministras į tai sureaguodamas, padidino baudas dešimt kartų. Dabar, jeigu brakonierius sumedžios zuikį, tai įvertinta žala gamtai, zuikio vertė bus tūkstantis litų. Tai jeigu zuikis sveria keturis kilogramus, tai įsivaizduokit, kiek kilogramas mėsos kainuos? Niekada nekvestionuoju to, kad negalima niokoti gamtos, bet reikia visuomet analizuoti tai tokia prasme, ar iš tiesų ta gamtos žala bus atlyginta. Na, pagausime brakonierių, jis sakysim nušovė stirną ar dar ką nors. Jis už tai turi atsakyti, bet kaip iš jo išieškoti žalą, jei jis neturi jokių išteklių, finansų, turto, tik kažkokią trobelę.
Galima įsivaizduoti, kad ateis antstoliai, išmes iš tos trobelės, parduos jo būstą paskutinį, nes jis niekaip negalės atlyginti dvidešimt tūkstančių žalą. Kitas dalykas, ar nepadidės korupcijos elementai. Žmogiškasis faktorius visad egzistuoja ir lengviau sumokėti mažesnę baudą tam, kuris išieško ir išvengti atsakomybės. Ir vėl pinigai nepaklius į biudžetą. Aišku, mes galime filosofuoti, kad jam taip ir reikia, kad nusipelnė. Tai tuomet padidinkime ir baudas už eismo pažeidimus, jei koks kvailys užmuša žmogų ar panašiai. Tai padidinkime, dabar atsakomybė iki dešimt metų, tai padidinkime dešimt kartų, tai bus šimtui metų kalėjimo. Arba jei važiavai išgėręs ir turi sumokėti keturis tūkstančius, tai dėkim baudą keturiasdešimt tūkstančių. Ir negi galvojate, kad nuo to Lietuvoje iškart atsiras rojus, niekas nevažiuos išgėręs, kas yra tikrai labai negerai, niekas nedarys eismo pažeidimų, nes žinos, kad jam reikės sėdėti šimtą metų kalėjime arba sumokėti penkiasdešimt tūkstančių, jei padarei eismo pažeidimą? Nemanau, kad taip atsitiks. Tai imant tą pagrindą, galbūt ministras ras argumentų komiteto nariams, kodėl tai buvo dešimt kart padidinta. Bet aš manyčiau, kad tokių proginių sprendimų, kad kelių žulikų, kurie iššaudė elnius, taip švelniai juos vadinu, išsyk dešimt kartų didinti žalos atlyginimo, dešimt kartų, pabrėžiu, gal ir nereikia.
- Taip pat turime tokią situaciją, kad tų gamtosaugininkų nėra tiek jau daug Lietuvoj. Kiek man žinoma, Vilniaus regione, tų kurie tiesiogiai važiuoja, gaudo brakonierius, yra apie dešimt.
- Dėl žmonių kiekio – gal ir užtektų. Bet stebint jų veiklą, mane šokiravo ir nustebino, kad sakykim, gamtos apsaugos inspektorius dirba, kaip ir visi kiti - aštuonias darbo valandas. Jeigu atsitiko koks įvykis – kokius jis veiksmus turi padaryti? Pirmiausia, turi surašyti dokumentą, kad jis vykdo reidą. Nes teismuose advokatai labai lengvai įrodo, kad štai jisai nuvažiavo ne reido metu pagavo brakonierius ir nebuvo užpildyti dokumentai dėl automobilio panaudojimo, dėl jo veiksmų ir pralaimi bylas prieš brakonierius. Aš kalbėjau su aplinkosaugininkais ir sakiau, kad neškite man ant stalo greitai, ką reikia padaryti, kad jis, kaip ir policininkas, be jokio ten „vykdau reidą“. Kažkoks paradoksas, juk brakonieriauja žmonės ne nuo aštuonių iki penkių, o vakarais, naktį, išeiginėm dienom. Ir jei jis neužpildė to dokumento, jis negali važiuot gaudyt brakonierių. Na aš nesuprantu, kaip gali taip būti.
Tai mes dabar sutarėm, kad artimiausiam posėdyje bus kviečiami jie ir taisysime spragas. Jų darbo laikas turi būti nenormuotas, automobiliai tarnybiniai turi būti naudojami bet kuriuo paros metu, be jokio surašymo, kad reidas. Šioje vietoje reikia susitvarkyti. Kad jis galėtų savo funkciją atlikti dieną naktį. Išgirdo, sužinojo, važiuoja, naudoja tarnybinį automobilį. Jis saugo gamtą. Kaip policininkas viešą tvarką, taip jis gamtą. O ne kad galvot, kaip sutvarkyt dokumentus, kad nepraloštų teisme prieš brakonierius bylos.
- Reiktų jų darbą prilyginti policininkams?
- Be abejonės, aš tam tik pritarsiu. Tai bus vienas iš diskusijos su gamtosaugininkais elementų, kad tikrai jie turi turėti tokį statusą. Nes jie tikrai važiuoja vykdyti tokią veiklą. Nes tie, kurie šaudo žvėris, juk ginkluoti. Žvejys tai turi meškerę, tinklus ar elektros įrengimus, iš jo atimi, tai vienas dalykas, nors jis irgi gali priešintis. O tie, kurie šaudo žvėris, brakonieriauja, jie gi ginkluoti! Tuomet jie turi turėti visą statusą ir visas garantijas, jei sakysim, bus sužalotas einant savo pareigas.
- Ar galima būtų taip sakyti, kad to ir sieksite. Ar patys gamtosaugininkai turi pirma žingsnį žengti?
- Mes kada buvom susitikę su gamtosaugininkais ir aš pasakiau, kad artimiausiu metu ieškokite variantų, ko jums trūksta. Ar trūksta įstatymų bazės, ar pataisų vyriausybės nutarimuose, ar dar ko nors, bet to negali būti, kaip yra dabar. Artimiausiu metu tą turime ištaisyti, nes pripažinkime, ir žvejyboj brakonieriavimas didžiulis, ir medžioklės brakonieriavimas didžiulis. Ir manau, čia efektas būtų didesnis nei dešimt kartų padidinta bauda. Nes jei mes davėm jiems darbą, atsakomybę, tai jie ir turi tas funkcijas atlikti, o ne taip, kad pasirodo trūksta kažkokių popierių ir negali važiuot brakonierių gaudyt. Kažkas nesuprantama.
- Pabaigai, girdėjau, kad pats esate žvejys?
- Taip, bet nesu fanatikas. Žiemą nelabai, nes ir laiko nėra ir šaltoka. O vasarą, kada atostogauju, visuomet imu meškerę į rankas ir važiuoju pažvejoti. Turiu žvejo bilietą, turiu valtelę ir mėgstu pasėdėti, ne dėl to, kad pagauti - tai yra nulis. Tai nuostabus poilsis, tada pabūni vienas su savim.
- Ar laisvalaikis gamtoje svarbi jūsų gyvenimo dalis?
- Be abejonės. Man geriausias poilsis kaime. Daug kas manęs klausia, kodėl per dvidešimt du metus Seimo narys, o Vilniuje neturi kokio gyvenimo būsto, nieko. Aš gimiau kaime ir iškeliausiu anapilin kaime. Man ten geriausias poilsis. Atsikeli ryte kaime, išeini į kiemą, čiulba paukšteliai, be jokio triukšmo, ten kaklaraiščio nereikia, pasėdi sau - tai yra nuostabiausias poilsis!
- Ačiū už pokalbį.
