Miesto šurmulys, automobilių spūstys, gausybė sproginėjančių fejerverkų, šampano taurių, girtų praeivių, šviesų, blizgančių suknelių ir trankios muzikos arba... juodas kaip varna dangus, kurį nušviečia nebent kelios šaltosios ugnelės, platus ežeras, karšta pirtis, laužo dūmas, jokios trankios muzikos – tik sniego girgždėjimas po šiltai apautomis kojomis, artimiausių žmonių juokas ir gal dar gauruotų galvijų mūkimas gretimame aptvare.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas pasakoja, jog prieš porą metų sodybos buvo pradėtos skirstyti pagal tam tikras specializacijas: aktyvaus poilsio, kulinarinio paveldo, skirtas šeimos šventėms ar verslo renginiams, o gal kaip tik – tik ramiam poilsiui.
Tarp šių kategorijų atsirado ir tausojančios gamtą, ekologiškos sodybos, bei agroturizmo sektorius. Tokia idėja kilo dėl to, jog kaimo sodybų yra labai įvairių ir jos siūlo paslaugas skirtingų poreikių svečiams.
Žiemos sezonas - dvi dienas
Asociacijos prezidentas priduria, jog kaimo turizmo sektorius turi du sezonus: vasaros ir dvi Naujųjų metų dienas. Norinčių švęsti ramiai, jaukiai, gamtos apsuptyje – netrūksta.
Vyras mano, jog miesto žmonėms Kalėdų periodas ir taip yra labai aktyvus: nuolatinis skubėjimas, renginiai, šventės. Naujieji metai kaimo sodyboje – tarsi alternatyva šventiškam šurmuliui einant į pabaigą.
Yra aplinką tausojančių sodybų
L. Žabaliūno teigimu, sodybos gali priimti ir kelių žmonių, ir didžiulę draugų kompaniją.
„Yra sodybų, kurios neturi galimybės priimti mažų žmonių grupelių. Jos ieško kompanijos, kuri užsisakytų visą sodybą. Tačiau kiti savininkai savo turimą teritoriją yra padalinę į atskirus mažus namelius. Jie išnuomoja kaimo namelius dviems ar keturiems ir čia galima puikiai sutikti Naujuosius. Gal ir nustebsite, tačiau kai kurie žmonės ieško galimybės tiesiog nieko neveikti tą vakarą ir atšvęsti jaukioje aplinkoje“, - pasakojo Kaimo turizmo asociacijos prezidentas.
GRYNAS.lt teiravosi, ką reiškia tausojančios gamtą arba agroturizmo sodybos.
„Tai – vis dar ganėtinai nišinė paslaugų grupė mūsų sektoriuje. Tačiau turime keletą labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Felikso Laivio sodyba Molėtų rajone turi gausybę edukacinių programų, svečiai mokomi sąlyčio su gamta, gamtos tausojimo, atsakingo požiūrio į gamtą.
Kitos sodybos priskiria save tokiai kategorijai, nes pačios sodybos statyboje, aplinkos kūrime daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai, ekologijai. Kai kuriose jų rūšiuojamos šiukšles, taupoma energija ir panašiai“, - apie naują kaimo turizmo sektorių pasakojo L. Žabaliūnas.
Kai kurios sodybos turi žole dengtus stogus kitais būdais mėgina pasiekti harmoniją su gamta.
L. Žabaliūnas pabrėžė, jog tokių sodybų kol kas yra nedaug, jos dar žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jose ilsėtis nori vis daugiau žmonių.
Atostogos tikrame ūkyje
O kas ta agroturizmo sodyba?
„Tai tokios sodybos, kur atvykę žmonės gali rasti veikiantį, funkcionuojantį ūkį, žemės ūkio veikla užsiimančius šeimininkus. Atvykęs gali pamatyti gyvulius, augančias daržoves ir sužinoti, kaip visa tai daroma. Vien šiais metais mažiausiai du asociacijos nariai įsigijo daug gyvulių ir noriai paaiškina lankytojams, kaip jie auga, kuo šeriami, kaip gyvena. Tai kuria savotišką pridėtinę vertę, ypač šeimoms su vaikais“, - pasakojo Kaimo turizmo asociacijos prezidentas.
„Šiemet Naujiems metams sodybos nenuomosiu - tiesiog taip išėjo, turiu išvykti. Bet šiaip visuomet kažkas atvažiuodavo atšvęsti, čia - vienkiemis, taigi jis skirtas standartiškai ramiai pabūti. Tiesą sakant iš paties agroturizmo žiemą mažai ką gali parodyti – labiau viskas matosi vasarą. Tačiau gyvuliai vis tiek ganosi – juos galima ir pašukuoti, ir paglostyti. Vaikams labai įdomu, nes jie tokie egzotiniai, dideliais ragais, gauruoti. Pašaukus atbėga tarsi šunys, geraširdžiai tie gyvuliai. Planuoju plėstis gyvulininkystės srityje, kol kas dar tik pradžia, - pasakojo sodybos šeimininkas Ramūnas Bubnys. - Vasarą auginame ir braškes, ir kitas daržoves. Esu tikras ūkininkas, tad atvažiavę svečiai jaučiasi kaip tikrame kaime.
Tiesa, pats daržovių auginimas, augalininkystė mažai ką domina. Labiau įdomu gyvuliukai – pažiūrėti, pavyzdžiui, kaip jie prižiūri savo vaikus, nes šią vasarą atsivedė veršiuką. Gyvuliai laikomi palaidi aptvare. Tai yra mėsiniai galvijai, tačiau juos laikau labiau dėl „tvarkos“ - jie čia nuėda visus krūmus ir patys gražiai atrodo“.
Viešnagė tokioje sodyboje vienam žmogui kainuoja nuo 40 iki 80 litų. R. Bubnys teigia, jog dėl žiemos sezono metu sumažėjusio užsakymų skaičiaus nevertėtų tikėtis nuolaidų – šeimininkams namukus reikia prišildyti, paruošti, tad darbo priimant svečius būna daugiau. Kaina priklauso nuo to, kiek žmonių atvažiuoja bei kiek laiko jie apsistoja vienkiemyje.
Naujieji ežero eketėje
Žolininkas, sveikatinimo sodybą Molėtų rajone turintis Feliksas Laivys teigia, jog Naujiesiems metams gali priimti kompaniją, tačiau šias dvi dienas jiems teks pagyventi „grynai“. Teks naudotis lauke esančiu tualetu, o maudytis – ežere iškirstoje eketėje.
„Žiemą būna atjungtas vanduo. Na, bet galima iškirsti eketę, gerai iškūrensim pirtį, ir prausimės. Žinoma, jei atvažiuotų didesnė kompanija, galiu paleisti tą vandenį, bet jau jį reikia pašildyti, kad neužšaltų“, - linksmai pasakoja sodybos savininkas, pridurdamas, jog visi atvykusieji įsidrasina išbandyti maudynes eketėje.
Feliksas savo sodyboje siūlo sveikatingumo procedūras pirtyje. Pirtyje geriamos iš aplinkinių gyvenviečių surinktų žolelių arbatos, vyksta druskos, purvo ar molio procedūros, atliekami masažai. Sodybos šeimininkas siūlo kelių rūšių – ritualines, gydančias - sveikatinančias bei edukacines pirtis.
Tuos, kurie nėra tokie užkietėję pirties mėgėjai F. Laivys veda į ekskursiją po aplink esančias teritorijas.
„Yra čia aplink įdomių energetinių vietų. Verpeto kalnas ir kitos. Visą dieną turime veiklos, čia atvykusiems rekomenduojame valgyti lengvesnį, labiau vegetarišką maistą, padaryti sau tarsi iškrovos dieną, tuo metu pasikrauti energetiškai. Čia būdami geriame stiprias arbatas. Kartais darome ir aromatines pirtis, kai stipri žolelių arbata pilama ant karštų akmenų ir išgauname kvapnų garą. Visuomet būna tokiu būdu švenčiančių naujuosius metus“, - pasakojo Feliksas.
Vyras priminė, jog senovėje lietuviai savo gyvenimo būdu stengdavosi atkartoti gamtoje vykstančius procesus. O virsmas kai trumpa diena vėl pamažu pradeda ilgėti – tarsi gamtos atgimimas. Žmonės tokiu metu turi pamėginti atsinaujinti, išsivalyti, o pirtis tam – tinkamas būdas.
Viešnagė Felikso sveikatinimo pirtyse vienam žmogui kainuoja nuo 20 iki 40 litų.
Malonumas - vien užsikurti laužą
Lazdijų rajone stūksanti sodyba priskiriama gamtą tausojančių sodybų kategorijai.
Rąstiniai nameliai suręsti Veisiejų regioniniame parke, Ilgininkų hidrografiniame draustinyje ant Trikojo ežero kranto.
„Kažkokių specialių pramogų nesiūlome, nes žmonės atvažiuoja pabūti ramybėje. Pramogas kiekvienas supranta individualiai – kas pirtelėje pasikaitina, kas eina ant ledo ar žuvį kokią pasigauna. Kiti žiemą mėgina išsikaitinę lįsti į vandenį. Mes neorganizuojame žygių, tiesiog turime regiono lankytinų vietų žemėlapį. Stengiamės poilsiautojams nelįsti į akis. Nes, žinote, vienas norėtų, kad jam užkurtum šašlykinę. Kitas, jei bandai padėti, sako: „Ei, aš noriu pats tą malonumą pajausti, pats užsikurti“. Trečias kuria kokią valandą, bet vis tiek atsisako pagalbos. Dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose – kurgi jiems tą ugnį užkurti. Nori ir patys išmokti, ir vaikus išmokyti. Žiemą galima netgi nedidelį lauželį užsikurti ir ant jo mėginti išvirti, pavyzdžiui, žuvienę“, - veiklas gamtoje vardino A. Daugėla.
Vyras pasakojo, jog šioje sodyboje viskas pagaminta iš natūralių medžiagų . Be to, šalia aplink Veisiejus gausu lankomų kultūros ir gamtos paveldo vietų.
Vieno namelio kaina šioje sodyboje svyruoja nuo 100 iki 450 litų, priklausomai nuo namelio dydžio.
