Brangesnėse miesto vietose neapsimoka senų daugiabučių renovuoti, geriau jau juos griauti ir jų vietoje statyti naujus namus. Renovacijos problema jau yra nebe ekonominė, bet politinė ir socialinė, tad ir jos sprendimai privalo būti kitokie nei bandoma daryti dabar. Taip mano architektas A. Kaušpėdas, trečiadienio rytą atsakinėjęs į skaitytojų klausimus GRYNAS.lt konferencijoje.
Pasyvus prieš aktyvų - kokį namą rinktis?
Vienas iš skaitytojų teiravosi, kokiais būdais ir ar apskritai Lietuvoje yra skatinama pasyvių namų statyba. Atsakydamas į tokį klausimą A. Kaušpėdas atskleidė, jog jis labiau palaiko „aktyvių namų“ idėjas.
„Man pati pasyvaus namo idėja yra abejotina. Man priimtinesnė aktyvaus namo (angl. active house) idėja, kai įvairiomis architektūrinėmis inžinerinėmis priemonėmis subalansuojama namo sąveika su aplinka. Kitaip tariant, būstas nėra pasyvus, jis aktyviai ima saulės teikiamą energiją ir galėtų ne tik imti, bet ir teikti energijos perteklių visuomenei. Tai yra ateitis, - prognozavo architektas. -
Projektuoti aktyvų būstą yra sudėtingiau, nes reikia pradėti nuo to, kad visas būsto projektas būtų labai orientuotas į saulės energetiką, natūralų vėdinimąsi, į energiją, kuri yra sukaupta Žemėje. Tokie namai yra perspektyvūs. Eiti tik vienu keliu ir tiesiog storinti termoizoliacinėmis medžiagomis namo sienas yra neracionalu ir prieiname ribą, kuri finansiškai visiškai nebepasiteisina. Ateits ne pasyvūs, o aktyvūs namai.“
Tačiau nors ir palaikydamas aktyvių namų idėją architektas dalinosi žiniomis ir patirtimi, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį projektuojant bei statant pasyvų namą.
„Namo orientacija labai svarbi. Saulė turi namą apšviesti kuo ilgiau. Pasyviam namui reikia mažiausiai 6 valandų saulės šviesos. Atitinkamai turi būti išdėstyti langai, kurie leis šaltesniais periodais tą saulės šviesą gauti. Orientacija turi būti mažų mažiausiai dvipusė, - svarbiausius veiksnius aprūpinant pasyvų namą šiluma vardijo A. Kaušpėdas. - Vėdinimo sistemos pasyviuose namuose privalo būti labai geros. Rekuperacija turėtų būti derinama su natūraliu vėdinimu. Rekuperacija labai gerai veikia kai būna lauke šalta, o natūralus vėdinimas geriau, kai šilta. Namai turėtų būti taip projektuojami, kad namas turėtų galimybę pats save ventiliuoti, vėdinimo sistemos eitų per visus namo lygius.“
Svajojantys apie pasyvų namą turi išmanyti apie sandarumą ir ventiliaciją
Konferencijoje klausimus uždavė ir pasyvius namus statantys žmonės. Vienas jų baisėjosi įvairių bendrovių spekuliavimu šioje srityje. Jo teigimu, kai kurios bendrovės stato neva „pasyvius“ namus praktiškai be jokios oro cirkuliacijos. Skaitytojas tokią praktiką vadino pirkėjų apgaudinėjimu bei pasipelnymu.
„Pritariu jūsų nuomonei. Primityvus pasyvaus namo traktavimas tiktai kompromituoja pasyvaus namo, žemos emisijos idėją. Tai nėra taip paprasta, reikalingi specialistų mokymai ir visuomenės švietimas, kompleksiniai sprendimai“, - apie nekokybiškas paslaugas teikiančių bendrovių problemą sakė A. Kaušpėdas.
Tarsi patvirtindamas nekokybiškų statybos darbų problemą vienas iš konferencijoje klausimus uždavusių skaitytojų skundėsi ne visiškai pavykusia namo renovacija. Jo „pasyvus“ namas praleidžia šaltą orą pro langus, garų surinktuvą, ventiliacijos angas. A. Kaušpėdas teigė, jog pasyvaus namo statyboje didelę reikšmę turi jo sandarumas.
„Sandarumas tiek pat svarbus, kaip ir namo atitvarų termoizoliacinės savybės. Sandarumą pasiekti dažnai yra pigiau ir efektyviau negu iki begalybės didinti termoizoliaciją. Pavyzdys: sandarioje palapinėje galima gana greitai sukurti tinkamą gyventi mikroklimatą, nors palapinės audeklas sudaro nežymų termoizoliacinį efektą. Sandarumas yra svarbus ir jam užtikrinti reikia skirti daug dėmesio. Visi ventiliuojami fasadai turi sandarumo problemų.“
A. Kaušpėdas: „geresnėse vietose nebeapsimoka renovuoti namų“
Architektas sulaukė klausimų ir iš daugiabučių namų gyventojų, kurie norėjo sužinoti jo nuomonę apie renovaciją. A. Kaušpėdas pabrėžė, jog pagal tai, kas jau turėjo būti nuveikta šioje srityje, stipriai atsiliekame.
„Jau reikia atsižvelgti į tai, kad prabėgo 20 nepriklausomos Lietuvos metų. Per tiek laiko turėjo būti renovuota bent pusė daugiabučių. Dabar iš 5000 daugiabučių renovuoti tik 500. Pasikeitė renovuotinų būstų socialinė sudėtis. Dabar ten daugiausiai gyvena pensininkai, žmonės su negalia, mažas arba nepastovias pajamas turinčios šeimos. Tokie žmonės negali prisiimti jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Dabar renovacija iškyla nauju veidu. Geresnėse vietose nebeapsimoka vykdyti renovacijos. Geriau jau būtų griauti ir statyti naują paklausų namą, o gyventojams pasiūlyti socialinius būstus pigesnėse miesto vietose, - svarstė architektas. - Brangesnėse miesto teritorijose griaunant senuosius daugiabučius turėtų būti statomi nauji daugiabučiai. Manau, kad tai turėtų būti nauja Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų suformuota strategija. Aišku, be Europos Sąjungos paramos čia neišsiversime. Kuo toliau, tuo labiau tai tampa nebe ekonomine, o politine ir socialine šalies problema.“
Idėja: perkant būstą gauti jo šildymo sąnaudų duomenis
Kitas skaitytojas pastebėjo, kad šiandien renovacija dažniausiai vykdoma apšildant ne tik daugiabučius, bet ir privačius namus putų polistiroliu. Jis prašė architekto įvertini, kiek toks šiltinimo būdas yra ilgaamžis, lyginant su mūriniais bei rąstiniais namais.
„Putų polistirolis yra visiškai nauja medžiaga, atsiradusi statyboje neseniai - prieš maždaug 30 metų. Todėl dar nėra ilgalaikių duomenų apie jos ilgaamžiškumą. Polistirolis taikomas neventiliuojamuose fasaduose. Jis visiškai netinka konstrukcijoms, kurios yra vėdinamos. Kita vertus medžiaga turi geras termoizoliacines savybes ir yra pigi, todėl yra plačiai naudojama, ypač renovacijoje. Iš esmės dėl kainos ji neturi konkurencijos“, - apšiltinimo medžiagos pliusus ir minusus įvertino A. Kaušpėdas. - Medinėms konstrukcijoms polistirolis visiškai netinka dėl paties karkasinio namo specifikos. Karkasinis namas turi vėdintis, išleisti drėgmę per sienas, o polistirolis to neleidžia.“
Architektas palaikė kito skaitytojo mintį į pastato ar būsto pirkimo sutartį įtraukti jo sąnaudas šildymui. Jo nuomone, tokiu būdu būtų lengviau įvertinti savo investicijas į būstą.
„Laikau tai labai gera idėja. Iš tiesų pirkėjas turėtų būti užtikrintas dėl savo ateities ekonominių sąlygų. Tokia informacija leidžia geriau apskaičiuoti savo investicijas su būsimomis išlaidomis. Tai paskatintų žmones pirkti efektyvesnius namus. Įpareigoti tai įstatymais galbūt ir nėra liberalu, šiuo metu tai daugiau pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dalykas“, - teigė A. Kaušpėdas. - Dabar privaloma viešai deklaruoti būsto energetinio efektyvumo sertifikatą. Visi statytojai stengiasi palaikyti bent B lygio energetinį efektyvumą. Tai - gera tendencija. Tokios kategorijos namo kvadratinio metro apšildymas kainuoja kelis litus.“
„Kuo daugiau vatos“ - prasta idėja energetiškai efektyviam namui kurti
Paklaustas apie visuomenėje gajausius pasyvaus arba energetiškai efektyvaus namo mitus architektas kritikavo požiūrį „kuo daugiau vatos“.
„Pats didžiausias mitas - kuo daugiau vatos, tuo geriau. Kitas mitas: rekuperacija džiovina namus. Tai nebent blogų montuotojų pasekmė. Kokybiška rekuperacija visuomet patiekia į namą šviežio oro. Skirtumą galite pajausti vos įėję į vidų. Negali būti sandaraus namo be geros ventiliacijos - taip tik bloginama gyvenimo kokybė“, - perspėjo A. Kaušpėdas.
Konferencijos pabaigoje dar vienas skaitytojas norėjo sužinoti, ar įmanoma pastatyti pasyvius daugiabučius ir ar įmanoma kurį nors Vilniaus daugiabutį renovuoti taip, kad jis taptų pasyviu.
„Pasyvūs daugiabučiai yra įmanomi. Aktyviai išnaudojant vadinamąjį penktą fasadą (stogą) saulės energetikai, „priauginant“ tam tikrus žiemos sodelius, terasas prie daugiabučių galima būtų sugauti daugiau saulės energijos. Daugiabutis namas turi santykinai mažesnį išorės sienų perimetrą, dėl to jis gali būti netgi efektyviau išnaudojamas nei privatus namas. Kaimynas šildo kaimyną, - paprastai pasyvaus daugiabučio principą aiškino architektas. - Atsiranda ir naujos fasado medžiagos foto energijai gaminti, bet tai tik eksperimentiniai dalykai. Galbūt ateityje ir mūsų daugiabučių sienos gamins energiją.“
