Biologai skambina pavojaus varpais – lietuvius puola patalinės blakės, ir tai jau tampa problema. Jos greitai plinta, jas sunku išnaikinti. Dėl tokio netikėto proveržio sparčiai auga šių nemalonių kenkėjų skaičius.
Visai nesvarbu, kokiam visuomenės sluoksniui priklausote ir kokio dydžio sąskaitą banke turite, gyvenate bendrabutyje, standartiniame bute ar išpuoselėtame name prestižiniame rajone – negalite būti ramūs, kad niekada nesusidursite su šiais kenkėjais, rašo „Lietuvos rytas“.
Blakėms visiškai nesvarbu, kur gyventi ir daugintis, jos nesirenka konkrečios vietos ir nėra, kaip klaidingai manoma, vien apleistų arba netvarkingų būstų atributas.
„Per pastaruosius 3–4 metus blakės net pranoko tarakonus, kurie iki tol buvo didžiausi kenkėjai Lietuvoje“, – sakė biologas, kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo bendrovės paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.
Anksčiau per metus buvo nustatomi vos keli pavieniai blakių atsiradimo atvejai, o šiemet – jau daugiau nei 100.
Labiausiai nuo blakių proveržio kenčia didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno gyventojai, iš visų šiais metais užregistruotų atvejų 80 procentų yra būtent šiuose miestuose.
Atkeliauja iš dviejų šalių
Praėjusį šimtmetį – daugiausia tarpukariu – aktuali problema buvusios patalinės blakės po ilgos, ne vieno dešimtmečio pertraukos į Lietuvą imigruoja iš užsienio šalių.
Žmonės jų atsiveža iš kelionių arba po viešnagės pas užsienyje gyvenančius giminaičius, nesvarbu, kur nakvojo: namie ar viešbučiuose. Blakių gali atvežti ir pasisvečiuoti atvykstantys svečiai.
Blakės paprastai atkeliauja kartu su kelionės bagažu – lagaminais, juose esančiais drabužiais, kitokiais daiktais.
Švarko kišenėje vargu ar jų atsivešite.
„Daugiausia blakių atvežama iš dviejų šalių: Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
Blakės ten yra sena, niekaip neišsprendžiama problema, jų pilna ne tik įvairiuose gyvenamuosiuose būstuose, bet ir net aukščiausio lygio viešbučiuose, kurie yra kasdien kruopščiai tvarkomi ir valomi.
Blakių yra ir Rusijoje. Vienas vilnietis tolimųjų reisų vairuotojas blakių savo bute aptiko po komandiruotės į šią šalį“, – kalbėjo L. Grigaliūnas.
Pasak jo, geriausia prevencija prieš šiuos kenkėjus – grįžus iš minėtų šalių atidžiai patikrinti visus atsivežtus daiktus.
Į medžioklę traukia naktį
Kadangi pastaruosius 50–60 metų žmonės manė, kad patalinės blakės visiškai dingo, dauguma net nežino, kaip jos atrodo ir kokie užkrato požymiai.
Kažkas jus kandžioja naktį – nors įkandimai ir nėra labai skausmingi, sukelia nemalonų niežulį, kartais – odos patinimus, bėrimus. Ant patalynės matyti mažų kraujo taškelių. Tai bene svarbiausi požymiai, kad turite kraujasiurbių įnamių.
Pasak L. Grigaliūno, patalinė blakė – vienintelė iš Lietuvoje esančių 370 blakių rūšių, kuri parazituoja žmogaus aplinkoje ir minta jo krauju.
Specifinio nemalonaus kvapo, raudonai rudos spalvos, greitai savo šešiomis kojomis ropojančios, 3–5 mm – degtuko galvutės dydžio, apvalios, plokščios formos – tarsi monetos patalinės blakės aktyviausios naktį.
Įsiropštusi į miegančio žmogaus guolį viena blakė iš jo kraują siurbia su pertraukomis kas kelias naktis.
Blakė paprastai pasisotina per 10–15 minučių, išgėrusi dvigubai daugiau kraujo nei pati sveria.
Skirtingai nei uodas, blakė į kūną įsisiurbia ne vienoje vietoje, o judėdama ir paskui save palikdama įkandimo žymių.
Tiktai labai išbadėjusios blakės (beje, nesimaitinusios gali tūnoti net iki 6–12 mėnesių) puola žmogų dieną.
Dėl unikalios sandaros blakės pasižymi tvirtumu ir kietumu, todėl jas, ypač alkanas, nėra paprasta sutraiškyti.
Turėdamos puikiai išvystytą uoslę, šios naktinės kenkėjos gerai jaučia žmogaus kraujo kvapą. Mitas, kad blakių aukomis tampa tik tam tikrą kraujo grupę turintys žmonės.
Tiesa ta, kad jas labiausiai traukia intensyvus kraujo kvapas, kurį skleidžia labai ploną odą su jos paviršiuje esančiais kapiliarais turintys žmonės – moterys ir vaikai.
Įsikuria neprieinamose vietose
Blakės dažniausiai įsikuria toje pačioje patalpoje, kur jų maitinimosi šaltinis ilsisi – dažniausiai miegamuosiuose.
Dieną jos slapstosi už lovos (ypač už galvūgalio sienelės) ar kampuose, po sienų apmušalais ar kilimais, įvairiuose grindų, sienų, lubų, baldų plyšiuose, čiužinių klostėse, jų siūlėse ar sandūros vietose, net tarp knygų ar paveikslų rėmuose.
Per vieną minutę blakė gali nuropoti 1,25 metro atstumą.
Blakė gyvena iki 1,5 metų ir per tą laiką gali padėti 250–500 kiaušinėlių (per parą iki 5) tose vietose, kuriose dieną slepiasi.
Gemalas išsivysto per 10–30 dienų. Vystymuisi įtakos turi oro temperatūra – esant 23 laipsniams šilumos gali išsivystyti ir per savaitę.
Lervos panašios į suaugusias blakes, tik mažesnės ir vos ne skaidrios spalvos, vystosi 30–90 dienų ir per tą laiką turi sočiai misti.
Tai gana ištvermingi parazitai. Pavyzdžiui, esant 15 laipsnių šalčio jie išlieka gyvybingi ištisą parą.
Geriausia priemonė – šaltis
Kadangi specialistų paslaugos nėra pigios (kaina prasideda nuo 150 litų), galima pamėginti blakių atsikratyti ir patiems.
Tai ilgas ir daug kantrybės reikalingas darbas, prilygstantis generalinei tvarkai namie. Pirmiausia reikia surasti blakių užkrato vietą: kruopščiai apžiūrėti visus baldus, knygas, buitinės elektronikos prietaisus, visus plyšius, tarpus sienose, grindyse, duryse.
Atstumkite nuo sienų visus baldus, išskirtinį dėmesį turėtumėte atkreipti į minkštuosius baldus ir žaislus.
Iš spintos reikėtų ištraukti visus drabužius ir daiktus ir atidžiai kiekvieną patikrinti.
Jei plika akimi blakių nematyti, visas patalpas ir kiekvieną daiktą, baldą jose reikėtų apdoroti specialiomis cheminėmis (jų rasite parduotuvėse) ar liaudiškomis priemonėmis nuo blakių.
Taip blakes naikinti reikėtų keletą sykių darant savaitės pertrauką.
Kaskart išpurškus gyvenamąsias patalpas cheminėmis priemonėmis nereikėtų skubėti jų vėdinti ar valyti. Būtų geriausia, jei pusei paros kur nors išvyktumėte iš namų.
Blakės neištveria žemesnės nei 20 ir aukštesnės nei 49 laipsnių temperatūros.
Tad atliekant šį nemalonų darbą žiemą visus smulkius daiktus galima parai išnešti į kiemą ar balkoną – blakės žus. Jei turite talpų šaldiklį, kai ką galite trumpai palaikyti ir ten.
Blakės ir jų kiaušinėliai žus, jei drabužius ar daiktus palaikysite karštame vandenyje ar apdorosite garais. Tačiau būkite atsargūs – apžiūrėkite gaminių etiketes, kad jų nepataisomai nesugadintumėte.
Iš liaudiškų priemonių blakes gerai atbaido levandų aliejus arba grynas spiritas – jais patariama ištepti visą lovos karkasą bei grindis aplink ją.
Šios priemonės saugios, tačiau trumpalaikės ir ne tokios efektyvios kaip cheminės.
Platina įvairias ligas
„Blakės ne tik trikdo žmogaus poilsį, bet gali platinti hepatitą B, taip pat nešioti dėmėtosios šiltinės, tuliaremijos, maro sukėlėjus“, – teigė L. Grigaliūnas.
Atsiradus namie blakių, reikėtų nedelsiant jas sunaikinti, kad jos per elektros lizdus, ventiliacines angas ar sienose esančiose plyšius nenuropotų į kitus kambarius ar pas kaimynus.
Patalinės blakės – kenkėjos, kurias sunku išnaikinti. L. Grigaliūnas siūlė šį darbą verčiau patikėti specialistams, kurie, gerai išmanydami blakių rūšių biologiją, jų įpročius ir telkimosi vietas, gali parinkti veiksmingiausių insekticidų (cheminių priemonių).
Klysta tie, kurie mano, kad šiuos kenkėjus galima išnaikinti per 1–1,5 valandos.
Po savaitės procedūrą būtina pakartoti, nes per tą laiką iš kiaušinėlių išsirita naujų palikuonių.
Jeigu blakių užkratas profesionaliai nenaikinamas, greitai gali virsti tikra epidemija pastate. Užtenka vos 10–12 savaičių.
Pasak L.Grigaliūno, Lietuvoje su blakėmis kol kas kovojama vien chemikalais.
Kai kuriose Europos šalyse jau bandoma blakių atsikratyti karščiu – daiktai, kuriuose telkiasi blakės, išnešami iš patalpos ir 5–7 valandas laikomi iki 45 laipsnių temperatūroje.
