Šeštadienio rytą, prie Akropolio įsikūrusiame ūkininkų turgelyje, zujo keliolika dešimčių žmonių, kurių akys buvo nukreiptos į jo didenybę obuolį. Šio karališko, bet dažnai neįvertinamo sodo vaisiaus buvo prikrautos ištisos dėžės, besišypsančios sodininkų akys kvietė nepraeiti pro šalį. Ūkininkų prekystaliai raibo nuo žalių, geltonų ir raudonų spalvų atspalvių, kuriais buvo nusidažę Lietuvos soduose užauginti obuoliai. Kilo klausimas, kodėl jų šį rytą tiek daug? Atsakymo ilgai ieškoti neteko - būtent šeštadienį, lapkričio 10 d., ūkininkų turgelyje iki pat 18 val.vyksta „Visos sodų spalvos“ mugė, kurioje pristatomos lietuviškų sodų produkcijos tendencijos, ypatingą dėmesį skiriant obuoliams.

Žinoma, turgus - lieka turgumi, jame praeivis gali įsigyti, ko tik širdis geidžia - nuo parūkytų kumpių ir dešrelių, šviežios duonos, raugintų kopūstų, svogūnų pynių ir česnakų, išdidžių moliūgų iki kiek mažiau įprastų gėrybių - tokių kaip šuns siūlai, stručio taukai ar magiškos pievų žolelės. Lietuviai, panašu, kad yra mėsos tauta, juos labiausiai masino mėsiškos gėrybės - prie kelių mėsos furgonėlių nutįso nemenkos eilės.

Vis dėlto šlovės spinduliuose galėjo pasimėgauti ir lietuviški obuoliai.

- „Kas čia per obuolių rūšis „Mieliai“? - klausė viena iš pirkėjų.

- „Na, tai saldžiarūgščiai obuoliai“, - mėgino jai paaiškinti pardavėja.

- „Po kiek jūsų obuoliai?“ - teiravosi kita turgelio lankytoja.

- „Po 2,50 Lt“.

- „O kitos rūšys?“ - neatlyžo pirkėja.

- „Visi po tiek pat. Visiems obuoliams užauginti reikia skirti po tiek pat meilės“, - šmaikštavo obuolių pardavėjas.

- „Neįpirksiu Jūsų obuolių“, - bandė atsiginti nuo pirkimo dar vienas turgelio lankytojas.

- „O kodėl neįpirksite? Religija neleidžia?“, - vėl juokėsi prekeivis.

Ūkininkų turgus

Tokių ir panašių turgaus kalbų teko išgirsti ne vieną. Panašu, obuoliai ištiesų sudomino lietuvius, tiesa, ne visi jie noriai jiems atvėrė ir savo pinigines.

GRYNAS.lt kalbintas Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius sakė, kad šios mugės tikslas yra šviesti vartotoją ir jam paaiškinti, kas yra obuolys.

„Šiandien čia pristatome 60 skirtingų obuolių veislių, tarp jų 15-20 yra lietuviškos, kitos prieš 100 ar 50 m. išveistos kitose pasaulio šalyse, tačiau auginamos Lietuvoje. Turime obuolių veislių, išveistų Naujojoje Zelandijoje, JAV, Kanadoje, tikrai yra egzotikos“, - sakė M. Maciulevičius.

Anot jo, Lietuvos sodininkai augina labai daug įvairių rūšių obuolių, kuriomis norima pasididžiuoti ir supažindinti vartotoją.

„Visi obuoliai yra natūralus, saugyklose saugomi be jokių cheminių apdirbimų“,- patikino pašnekovas.

Lietuviškų obuolių kainos ūkininkų turgelyje, pasak M. Maciulevičiaus, yra labai panašios kaip ir prekybos centruose, tačiau, be abejo, jos skiriasi priklausomai nuo obuolio dydžio ir rūšies.

„Labai užsikėlęs kainą, daug nesuprekiausi ir neišgyvensi“, - ūkininkų logiką paprastai paaiškino jis.

Anot „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus, sodininkams pastarieji metai nebuvo itin palankūs, žiemos buvo šaltos, nemažai obelų iššalo.

„Ypatingai daug problemų su eksperimentinėmis obelimis, mūsų klimatas desertiniams obuoliams yra ne toks patrauklus,  todėl matome tendenciją, kad grįšime prie pusiau žemaūgių tradicinių obelų ir dėl to koreguosis ir jų veislės“, - apibendrindamas sakė M.Maciulevičius.