Lapkričio 8–9 dienomis Vilniuje vyksta žaliosios statybos seminaras. Į jį atvykusi nekilnojamojo turto (NT) bendrovių bei architektų delegacija iš Sicilijos susipažįsta su lietuvių vykdomais žaliosios architektūros projektais ir vėliau svarstys, ar nori į juos investuoti.
Gyvenvietė ant vandens ir miestelis, taupantis energiją
Ketvirtadienį užsienio svečiams pristatyti du lietuvių projektai – Klaipėdoje kuriama Svencelės gyvenvietė ant vandens ir Kalnėnuose planuojamas statyti „Green Hills“ miestelis.
Projektus pristatę architektai itin akcentavo kuriamų gyvenviečių tvarumą, energetinį efektyvumą, visų galimų energetinių išteklių panaudojimą bei draugišką pastatų poveikį aplinkai.
Vystydama šį projektą architektų komanda, anot jo, nepamiršo ekologinių aspektų bei norėjo suteikti unikalumo. Kilo mintis gyvenvietę pastatyti ant vandens.
„Tai yra intervencija į lietuvių sąmonę, nes lietuviai pakankamai ilgai, jau kokį tūkstantį metų vandens bijo ir gyvenviečių prie vandens nestato. Gali būti, kad tai susiję su kažkada vykusiais vikingų antpuoliais ir nesaugumu. Mes pabandėme šią baimę sulaužyti – pats vietovės kraštovaizdis padiktavo sprendimą vandenį įsileisti į gyvenvietės teritoriją. Tai reiškia, kad visa teritorija yra išraizgyta kanalų ir prie absoliučiai kiekvieno namelio galima priplaukti su savo nuosavu laiveliu“, - pagrindinę projekto idėją atskleidė L. Rekevičius.
Kitas lietuvių pateiktas projektas – tvarioji gyvenvietė Kalnėnuose. Anot vieno iš „Green Hills“ įgyvendintojų, įmonės „Vesta Consulting“ vadovo Evaldo Savickio, projekto idėją padiktavo rinkoje matomos tendencijos, kad lietuviams itin skaudžios yra šildymo sąskaitos, o dauguma senųjų namų yra itin ekonomiškai ir energetiškai neefektyvūs.
„Atsiranda poreikis statyti kokybiškus namus, kurie būtų energetiškai efektyvūs“, - sakė E. Savickis. Tai, anot jo, verčia daryti ir ES direktyva, numatanti, kad ateityje vis daugiau namų turės būti energetiškai efektyvūs, taupantys išteklius.
„Šis projektas yra pirmasis Lietuvoje, kuris yra projektuojamas pagal aukščiausią pasaulyje darniųjų pastatų standartą „Breeam“, - atkreipė dėmesį E. Savickis. Tai reiškia, kad gyvenvietėje yra panaudota pasyvioji saulės energija, labai gerai apšildintos išorinės namo konstrukcijos, naudojama atsinaujinančių energijos išteklių visuma, taip pat pritaikyti specialūs transporto sprendimai – prie namų įrengtos elektromobilių, elektrinių dviračių ar riedžių įkrovimo stotelės, tokiu būdu skatinant ekologiško transporto plėtrą.
Italai – galimi investuotojai
„Susitikimas padės įvertinti, kuriose srityse esame jau atlikę svarbiausius žingsnius, o kur kol kas tik augame. Nepaisant šalių geografinių skirtumų, tvarios plėtros modelio taikymo principai yra panašūs, tad pasidalinti patirtimi bus tikrai naudinga“, – teigė R. Glazer. Anot jos, italai turi bene daugiausiai patirties Europoje plėtojant viešosios ir privačios partnerystės principu pagrįstus projektus, todėl jie ir buvo pasikviesti pasidalinti savo praktika.
Viena Sicilijos delegacijos atstovių, architektė Giovanna D’Attardi tikisi, kad italų patirtis galėtų būti naudinga plėtojant socialinio būsto projektus Lietuvoje: „Mes siūlome sprendimus, kaip būtų galima tuštėjančius, dar sovietmečiu statytus pastatus atnaujinti taikant žaliosios statybos principus. Panašius projektus esame įgyvendinę Sicilijoje. Tokie pastatai galėtų būti skirti šiandien taip trūkstamam socialiniam būstui. Mes turime žinių ir patirties, kaip tokie projektai gali pritraukti investuotojų ir manome, kad tai galėtų būti įdomu Lietuvai“, – sakė žaliosios statybos praktiką skatinančios architektų studijos „Biospazioarchitetti“ atstovė.
Susitikimas yra tęstinio „Baltijos šalių–Sicilijos partnerystės projekto“ dalis. Šią vasarą siciliečiai lankėsi Taline, Estijoje. Projektas skirtas skatinti Baltijos šalių bei Sicilijos regiono bendradarbiavimą.
