Katalizatorius - tai įrenginys sumontuotas automobilio išmetimo sistemoje tarp variklio ir išmetimo vamzdžio. Jo viduje yra tauriųjų metalų ir jis skirtas oksiduoti įvairias chemines medžiagas bei sumažinti jų išmetimą į aplinką. Tačiau peržvelgus reklamas ant viešojo transporto, arba tiesiog atsivertus vietinio laikraščio skelbimų skiltį atrodo, jog tai – brangenybė, kurią kiekvienas vairuotojas vos pritrūkus pinigų gali vežti į artimiausią supirktuvę.
Kodėl gamintojai neriasi iš kailio stengdamiesi tilpti į kylančius automobilių išmetimų dujų reikalavimus, o pusė vairuotojų sėkmingai važinėja su „išoperuotomis“ transporto priemonėmis?
Ar supirkėjai aiškinasi, ar automobiliu, kuriam paprašyta išmontuoti katalizatorių, toliau bus naudojamasi? Ir kodėl elektroninių atliekų surinkėjų bendrovės „EMP“ katalizatorių supirktuvė įsikūrusi prie pat Kauno automobilių turgaus? Tokius klausimus valdininkams, ekspertams ir verslininkams uždavė GRYNAS.lt
Kokį darbą atlieka katalizatorius?
Automobilių katalizatoriai gaminami tam, kad mus apsaugotų nuo didelių anglies monoksido (CO), angliavandenilio (HC), azoto oksido (NOx), kiekių, išmetamų į aplinką. Katalizatorius suaktyvina oksidaciją ir (ar) deoksidaciją, dėl kurių šios kenksmingos medžiagos virsta anglies dvideginiu (CO2), vandeniu (H2O), azotu (N2). Tokiu būdu kenksmingų išmetamų dujų kiekis sumažėja iki minimumo. Sumažėja, jeigu automobilis turi katalizatorių. Tačiau kiek Jūsų pažįstamų vairuotojų juos tyliai išmontavo ir toliau važinėja nesibaimindami jokių techninės apžiūros procedūrų?
Pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „EMP“ internetiniame puslapyje rašoma, jog katalizatoriai skiriasi pagal pagrindo, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, tipus. Tai gali būti keraminis korėtas blokas arba metalo lakštai, kurių paviršius padengtas platina, paladžiu ir rodžiu (Rh). Šie taurieji metalai ir suaktyvina anksčiau minėtus cheminius procesus. Katalizatoriaus keraminiai blokeliai arba metalo lakštai būna sudėti į nerūdijančio plieno korpusą – metalinį bakelį, o šis bakelis įtaisytas automobilio dujų išmetimo sistemoje.
Pardavėjai nepraleidžia progos papildomai užsidirbti
GRYNAS.lt gavo kauniečio pranešimą, jog Kaune katalizatorius superkančios bendrovės „EMP“ angaras stovi visai šalia automobilių turgaus. Vyras pastebėjo, jog prie šio angaro driekiasi automobilių su laikinais numeriais eilė. Vadinasi, jie ką tik atvežti į turgų, ir toliau bus parduodami kauniečiams arba vežami į trečiąsias šalis.
„Gamintojai gamina brangias dalis, o čia... Išpjaustei, „prisidūrei“ tuos kelis šimtus prie pelno pardavęs automobilį ir šimtai tokių važinėja sau gatvėmis. O kaip oras, kaip aplinka?“, - retoriškai klausė eile pasibaisėjęs kaunietis.
DELFI žurnalistas su slapta įrašymo įranga užsuko į bendrovę „EMP“, įsikūrusią prie Kauno automobilių turgaus, pasidomėti katalizatorių supirkimo sąlygomis.
Žurnalistas klausinėjo „EMP“ darbuotojo, ar išpjovęs katalizatorių „praeis“ techninę automobilio apžiūrą, ar galės pirktą automobilį perparduoti.
„EMP“ darbuotojas: perparduodami automobiliai – mūsų pagrindas
Kruopščiai išklausinėjęs žurnalistą apie automobilių modelius, variklių tūrį bei galingumą, „EMP“ darbuotojas lakoniškai įvertino katalizatorių kainas: „Apačia – 270, viršus – 370.“
„Mes apšlifuojam, viską padarom. Nesimato, kad (katalizatorius, - red. past.) išimtas. Nežinau, kokiam čia reikia būt, kad pamatyt, - ramino katalizatorius išmontuojantis vaikinas. - Jau kiek kartų tai darėm, žmonės atvažiuoja specialiai išsiimt katalizatorių.“
„O jeigu iš turgaus atvaryt ir paskui vėl atgal?“, - provokavo žurnalistas.
„Tai va, čia mūsų pagrindas ir yra“, - ramiai atsakė vaikinas.
Procedūra, po kurios automobilio automobilio išmetimai prilygsta Mendelejevo lentelei, trunka vos 40 minučių, „Volvo“ markės automobiliui – pažymėjo darbuotojas – ilgiau.
„EMP“ direktorius: vairuotojų netikriname
Pavojingas atliekas, o kartu ir katalizatorius perdirbančios bendrovės „EMP recycling“ direktorius Almantas Kybartais teigė puikiai žinantis šią problemą. Pati bendrovė patenka į dviprasmišką situaciją: jos principuose deklaruojama švaresnė aplinka, atliekų perdirbimas, tačiau intensyviai superka katalizatorius, kuriuos – akivaizdu – priduoda ir toliau automobiliu važinėjantys vairuotojai.
Tokios problemos sprendimas, direktoriaus nuomone – ne atliekų supirkėjų valioje.
Vyras teigė, jog asociacijos vadovai netgi mėgino inicijuoti susitikimus Aplinkos bei Susisiekimo ministerijose. „EMP“ vadovui susidarė įspūdis, jog apie tokią problemą žino visi, tik reikia noro ją išspręsti.
Neperdirbti katalizatoriaus – nusikaltimas
„Iš kitos pusės, katalizatorius – brangi antrinė žaliava. Jį pagaminti, tačiau neperdirbti būtų didelis nusikaltimas. Iškasti tą pačią platiną, ar paladžio rūdą yra sudėtingas, brangiai kainuojantis procesas. Būtent todėl katalizatoriai yra vertingi. O problema dėl jų surinkimo – valstybės prioritetas. Juk yra visi standartai: išmetimo dujų, Euro III, Euro IV – tai reglamentuojama ir Europos, ir Lietuvos teisės, “ - dėstė A. Kybartas.
Jei automobilių techninės apžiūros reikalavimai būtų sugriežtinti, A. Kybarto nuomone, bendrovė „EMP“ nejaustų darbo stygiaus.
„Mes dėl to turėtume tiktai daugiau darbo, nes sugriežtinus reikalavimus katalizatorius reikėtų pasikeisti nuvažiavus 60 ar 100 tūkstančių kilometrų. Mes gautume šių automobilių senus (katalizatorius, - red. past.), galbūt tiektumėme naujus. Todėl mes tik už tai“, - kalbėjo „EMP“ vadovas.
Kazachstane katalizatoriai nustoja veikti
Jis paaiškino, jog bendrovė daug katalizatorių gauna iš autoservisų. Prie automobilių turgų bendrovė turi įsirengusi savo patalpas, kur teikia katalizatorių išmontavimo paslaugą.
„Iš turgaus automobiliai dažniausiai keliauja į Rusiją, Kazachstaną, kur yra blogas benzinas. Todėl patys klientai prašo juos išpjauti, nes išvežus į šias šalis jie tiesiog užsikimš ir neveiks. Dėl to mieliau ta žaliava paliekama čia. Jie tikina, kad nuvykę ten vis tiek turės tą katalizatorių išimti. Patikėkite – Kazachtane, Almatos mieste, ėjau į meriją ir kviečiau juos pradėti naudoti katalizatorius. Man atsakė, kad tuomet jie turės kažkokiu būdu reglamentuoti degalų kokybę, o dėl to reikia keisti tam tikrus standartus degalų gamyboje. Taigi, nieko neišeina“, - konstatavo A. Kybartas.
„Matuojame tik nedidelę dalį medžiagų, kurias išmeta variklis“
Nors technikas teigė pastebintis, kad automobilio išmetimo sistemoje padarytas pjūvis, transporto priemonė be katalizatoriaus dažniausiai sėkmingai įveikia techninės apžiūros reikalavimus.
„Čia vairuotojų asmeninis reikalas – išimti ar ne. Žinoma, gamtai jie kenkia labiau, važinėdami be katalizatorių. Gaila, bet mes per technines apžiūras matuojame tik mažą dalį tų visų medžiagų, kurias išmeta variklis“, - kalbėjo automobilius tikrinantis vyras.
Išpjauti katalizatorių įstatymais draudžiama
Vis dėlto Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovas GRYNAS.lt teigė, kad, atsižvelgiant į teisės aktus, automobilio su išpjautu katalizatoriumi techninės priežiūros specialistai turėtų neleisti toliau eksploatuoti.
„Vadovaujantis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 701 kodo 3 punktu, išmetimo sistemoje neturi būti konstrukcijos pakeitimų. Jeigu techninės apžiūros metu yra nustatoma, kad išmetimo sistemoje yra konstrukcinių pakeitimų (pvz., išpjautas katalizatorius), tokiai transporto priemonei yra nustatomas didelis trūkumas ir tokią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama“, - teigė Valstybinės kelių transporto inspekcijos Technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas.
Jis pripažino, kad inspekcijai tokia problema yra žinoma. Tačiau nors eksploatuoti automobilį be katalizatoriaus – draudžiama, technikai itin retai pastebi, kad jo trūksta.
„Praktika parodė, kad nustatyti ar transporto priemonėje yra veikiantis katalizatorius – pakankamai sunku. Net ir pakėlus transporto priemonę keltuvu, vizualiai pamatyti ar katalizatorius nėra „išimtas“ dažniausiai neįmanoma, kadangi nustatyti šį faktą galima būtų tik išardžius transporto
priemonės išmetamąjį vamzdį. Vertinant tokios transporto priemonės CO kiekį išmetamosiose dujose, parametrai nuo leistinų ribinių verčių, skiriasi nežymiai“, - dėstė O. Pauliukovas.
Katalizatorių pjaustymas – dar vienas nacionalinis ypatumas
Su techninių apžiūrų verslu susijusios bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigė, jog techninė apžiūra vykdoma pagal gana griežtai reglamentuotas procedūras. Tad patikrinti ką nors papildomai techninės apžiūros specialistai negali, o ir pastebėti pjūvį, per kurį buvo išimtas katalizatorius retai pavyksta.
„Šiai dienai galiojančios procedūros nenumato galimybės prisijungti prie automobilio elektroninės sistemos, tikrinti įvairių sistemų funkcionavimą ir įvertinti katalizatoriaus būklę. Kita vertus manau, kad katalizatorių pjaustymo problema – tai toks lietuvių nacionalinis ypatumas. Net negaliu pasakyti, kodėl. Ar nėra tokios griežtos atsakomybės už tuos dalykus, ar nepakankamai efektyvūs tikrinimo metodai, ar tiesiog toks mūsų mentalitetas? Tikrai seniai diskutuojama, kaip tų sistemų tikrinimą ir vertinimą padaryti efektyvesnį“, - teigė R. Vėlavičius.
Sukurta metodika išpjautiems katalizatoriams užfiksuoti
Vis dėlto, kažkada keliais šimtais litų praturtėję vairuotojai po kelių metų greičiausiai gailėsis. R. Vėlavičiaus teigimu, artimiausiu metu naujausias Europos Sąjungos direktyvas teks perkelti į techninės apžiūros procedūrą.
„Naujausiose direktyvose jau numatyta atskira pozicija dėl deginių neutralizavimo sistemos patikros. Nes tą sistemą sudaro ne tik katalizatorius – jos samprata daug plastesnė. Deginių neutralizavimas vyksta ir pačiame variklyje. Šioje sistemoje didelis dėmesys bus skiriamas katalizatoriams. Turint tokį tikslą pasirašėme sutartis su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais ir kartu suradome metodiką, kuri leis identifikuoti neveikiančius arba išpjautus katalizatorius. Tą matytume be transporto priemonės ardymo“, - pranešė R. Vėlavičius.
„Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas nedrįso prognozuoti, kada minėta procedūra kartu su naujais reikalavimais bus įtraukta į techninę automobilių apžiūrą ir pradėta taikyti.
Jis tik užsiminė, kad dokumentų projektuose tokie punktai jau įrašyti. Kitos išeities praktiškai nėra, nes už techninę automobilių apžiūrą atsakingos institucijos, vyro nuomone, neturi galimybės griežtinti išmetamų dujų kiekio ar sudėties reikalavimų. Juolab kad tokie pat reikalavimai galioja daugelyje Europos valstybių.
Kokį kiekį CO gali išmesti automobilis?
R. Vėlavičiaus teigimu, techninių apžiūrų metu matuojamos kenksmingos žmogui CO (anglies monoksido) dujos. Koks kiekis šių išmetamųjų dujų yra leidžiamas konkrečiai transporto priemonei priklauso nuo to, koks yra jos amžius arba eksploatavimo pradžios metai bei ar jos tipas patvirtintas pagal ES reikalavimus.
„Automobiliams, kurie pagaminti iki 1986-ųjų gruodžio 31 d. leidžiamas CO išmetimas yra 4 proc. (visų išmetamųjų dujų tūrio, - red. past.) pagamintiems 1987-aisiais – 3 proc. Jeigu automobilis turi vadinamąsias trijų komponentų neutralizavimo sistemas, tai minimaliais sūkiais dirbant varikliui leidžiama 0,5 proc., padidintais sūkiais – 0,3 proc. Jeigu automobilis pirmą kartą įregistruotas po 2002-ųjų liepos 1 d. ir jo tipas yra patvirtintas Europoje arba Lietuvoje, jam minimaliais sūkiais dirbant leidžiama 0,3 proc., padidintais sūkiais – 0,2 proc. Automobiliams su katalizatoriais, naujems (t.y. registruotiems po 2002 -ųjų metų) dar papildomai tikrinama lambda reikšmė“, - atmintinai visas išmetamųjų dujų ribas išdėstė R. Vėlavičius.
Vyras teigė, jog išėmus katalizatorių iš automobilio išmetamojo vamzdžio sklinda „marga paletė“ cheminių medžiagų, kurios yra nematuojamos.
CO matavimas taip pat leidžia įvertinti variklio techninę būklę ir išsiaiškinti, ar jis nebuvo neleistinai modifikuotas.
„Jeigu variklis yra techniškai tvarkingas, tai jis neteršia daugiau, nei buvo numatyta, sakykim, išleidžiant automobilį „į gyvenimą“, - kalbėjo bendrovės „Transporto studijos“ atstovas.
Nubaudžiama – vos keli procentai
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Ričardas Lazarevičius pasakojo, jog automobilių išmetamosios dujos tikrinamos dažniausiai rudenį ir pavasarį, pasitelkus į pagalbą policijos pareigūnus. Sustabdžius vairuotoją tikrinamas automobilio išmetamos anglies monoksido dujos, dūmingumas, kiti parametrai. Aplinkosaugininkai stengiasi pasirinkti tokius automobilius, iš kurių išmetamosios sistemos rūkstantys dūmai vizualiai kelia įtarimų.
„Nubaudžiama vos keli procentai tikrintų vairuotojų – gal kokie 7-8 procentai, - teigė R. Lazarevičius. - Žinoma, būtų geriau jei visi nauji automobiliai turėtų atitikti tuos naujausius reikalavimus, nesvarbu, ar jie atvežti iš Europos sąjungos, ar iš kitų šalių. Tik kad įstatymų mes nekuriame.“
R. Lazarevičiaus nuomone išmetamųjų dujų tikrinimas – menką naudą duodantis kontrolės būdas. Iš tūkstančių patikrintų automobilių nubaudžiami vos keli vairuotojai. Vyras mano, kad automobiliai turėtų paprasčiausiai neįveikti techninės apžiūros reikalavimų ir jiems nebūtų išduota teisė toliau naudotis automobiliu.
Senesni ir labiau aplinką teršiantys automobiliai turėtų atvykti į techninę apžiūrą dažniau – pavyzdžiui, kasmet.
„Mes bėgame paskui kažką, o ne priekyje. Ar lengviau gaudyti po vieną, ar tiesiog nesuteikti teisės eksploatuoti tą transporto priemonę, jei ji be katalizatoriaus?“, - retoriškai klausė aplinkosaugininkas.
