Rytais užsikemšančios gatvės – visų skubančių į darbus ar mokslus kasdienis galvos skausmas. GRYNAS.lt kalbinti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių specialistai, atsakingi už miesto eismo ir transporto sritį, siūlė įvairius būdus, kaip būtų galima kovoti su šia problema miestuose, tačiau neslėpė - stebuklų tikėtis neverta. Tikriems pokyčiams reikalinga visų piliečių iniciatyva ir pagalba.

Išspręsti spūsčių problemą beveik neįmanoma

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo Algirdo Šešelgio, Vilniuje automobilizacijos lygis siekia per 500 automobilių 1000 gyventojų. Tai reiškia, kad praktiškai kas antras vilnietis turi nuosavą automobilį.

„Vien tik žinant šituos skaičius, tvirtinti, kad mes išspręsime automobilių spūstis, būtų nesąžininga. Lietuvis turi įprotį važiuoti automobiliu ir tai visi puikiai žinome. Nežiūrint to, yra tiesiami aplinkkeliai, kurie turėtų labai stipriai sumažinti tranzitinio transporto srautus“, - aiškino Vilniaus savivaldybės specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniuje iš viso yra 207 sankryžos, kurios yra įtrauktos į vieningą šviesoforų sistemą. Tai leidžia tiksliai suskaičiuoti, kur kiekvieną minutę kokie transporto srautai pravažiuoja. Anot A. Šešelgio, įspūdingi transporto srautai piko metu kerta Vilniaus miesto sankryžas važiuojant iš miegamųjų rajonų į centrą, o vakare piko metu (nuo 18 iki 19.30 val.) srautai būna mažesni, bet bet kuriuo atveju irgi yra pakankamai dideli.

„Kada bus užbaigti aplinkkeliai, tikimės, kad tam tikra srauto dalis nueis į juos. Bus žymiai greičiau galima pasiekti tikslą, o per patį miesto centrą bus blokuojamas visas krovininis, sunkiasvoris ir negabaritinis transportas, kuris dabar yra priverstas kirsti tam tikras miesto dalis“, - aiškino valdininkas.

Planams įgyvendinti reikia lėšų

Kalbant apie spūstis mieste, reikėtų nepamiršti ir visuomeninio transporto problemų. „Jį reikia daryti kiek įmanoma patrauklesnį gyventojams, kad kuo daugiau jų naudotųsi viešuoju transportu, ypač kai nėra būtinybės naudoti nuosavą transportą", - dėstė A. Šešelgis.

Šiam tikslui pasiekti rengiamos analizės, kokia viešojo transporto rūšis mieste būtų tinkamiausia, taip pat tiriama, kokie viešojo transporto maršrutai būtų greičiausi ir patogiausi naudotis miesto gyventojams ir svečiams.

„Susiduriame su didele problema ir esame labai atsargūs išskirdami atskiras viešojo transporto juostas. Galvojame, kur jas būtų galima netgi atriboti nuo bendro lengvųjų ir kitų automobilių srauto, kad gyventojas, įlipęs gyvenamajame rajone, miesto centrą pasiektų pakankamai greitai“, - teigė A. Šešelgis.

Kaune automobilių užimtumas piko metu siekia 1,1-1,2. Tai reiškia, kad miestiečiai yra įpratę automobiliais važiuoti po vieną ir vieta savo transporto priemonėje su kitais dalijasi nenoriai. Tik 10-20 proc. automobilių Kaune važiuoja su daugiau nei vienu keleiviu.
P. Keras

Esanti viešojo transporto sistema poreikių netenkina, todėl ją būtina tobulinti. „Reiktų kiek įmanoma labiau trumpinti šviesaforinius ciklus, kad kuo didesnis srautas praeitų Kalvarijų gatve ir kad viešasis transportas mažiau stovėtų laiko prie šviesoforo“, - ateities planais dalijosi A. Šešelgis.

Tai, pasak jo, tik labai nedidelė dalis planų, kuriuos savivaldybė ketina įgyvendinti per artimiausius 5-6-erius metus, tačiau specialistas neslėpė, kad viską lems finansai ir investicijos, kurios bus skiriamos šiems projektams.

Planuoja daugiau šviesoforų ir ragina persėsti ant dviračių

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, kad šiemet laikinoji sostinė susiduria su didesnėmis transporto spūstimis nei įprastai, tačiau taip yra ne dėl to, kad padaugėjo automobilių, o todėl, kad mieste dėl rekonstrukcijų yra uždaryta pakankamai daug magistralinių gatvių.

„Rekonstruojamas Panemunės tiltas, remontuojama Nuokalnės gatvė. Dėl to iš tiesų susiduriame su tam tikromis kliūtimis. Kai remontuojamos magistralės bus atidarytos, bus gerokai lengviau. Šiaurės ir Jonavos gatvės sankryžoje, kuri buvo probleminė, greitai atsiras šviesoforas, kuris šiuo metu baigiamas reguliuoti – jis artimiausiu metu tikrai pagerins situaciją toje sankryžoje“, - artimiausius planus atskleidė P. Keras ir pridūrė, kad daugiau šviesoforų planuojama įrengti ir kitose miesto atkarpose, kuriose jų šiuo metu nėra.

Spūstis Vilniaus centre

Vertindamas Vilniaus miesto planus antrą kartą pabandyti įsivesti oranžinius dviračius, Kauno savivaldybės valdininkas svarstė, kad ne dviračiai sprendžia problemą, o jų takų tinklo plėtra. Būtent dėl šios priežasties Kaunas planuoja įrengti keletą naujų magistralinių dviračių takų – nuo Šilainių į miesto centrą, ties Šilo ir Neries krantu, dviračiu taku sujungti Jonavos gatvę su Senamiesčiu.

P. Keras atkreipė dėmesį, kad Kaune automobilių užimtumas piko metu siekia 1,1-1,2. Tai reiškia, kad miestiečiai yra įpratę automobiliais važiuoti po vieną ir vieta savo transporto priemonėje su kitais dalijasi nenoriai. Tik 10-20 proc. automobilių Kaune važiuoja su daugiau nei vienu keleiviu.

„Viešojo transporto naudojimas, jeigu skaičiuotume proporcingai nuo gyventojų skaičiaus, visąlaik šiek tiek auga. Bendrame eismo sraute didėja ir dviratininkų dalis, bet aišku tas procentas yra kol kas labai nedidelis“, - sakė P. Keras.

Viešuoju transporto, anot jo, kasdien yra atliekama apie 200 tūkst. kelionių, nuolat Kaune besinaudojančiųjų viešuoju transportu skaičius siekia apie 100 tūkst. gyventojų.

Klaipėdoje kuro kainos keičia žmonių įpročius

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus GRYNAS.lt teigė, kad kamščių problema didmiesčiams nėra jokia naujiena, tačiau šiuo metu ji kiek didesnė, nes uostamiestyje vyksta kelių remontai.

„Kamščių problemą sprendžiame policijos pagalba, efektyvesne šviesoforų valdymo sistema ir duodame žmonėms mintį, kad į artimesnes darbo vietas keliautų viešuoju transportu“, - pasakojo R. Mockus.

Anot jo, klaipėdiečių gyvenimo būdą pamažu veikia ir kylančios kuro kainos, tai natūraliai keičia ir bendrą situaciją.

Tvirtinti, kad mes išspręsime automobilių spūstis, būtų nesąžininga. Lietuvis turi įprotį važiuoti automobiliu ir tai visi puikiai žinome. Nežiūrint to, yra tiesiami aplinkkeliai, kurie turėtų labai stipriai sumažinti tranzitinio transporto srautus.
A. Šešelgis

„Žmonės, pasiskaičiavę kuro sąnaudas, priima tam tikrus sprendimus. Jie pradeda ieškoti efektyvesnio, pigesnio nuvykimo į darbą būdo“, - sakė Klaipėdos valdininkas.

Vasarą, R. Mockaus teigimu, mieste buvo galima pamatyti daug keliaujančiųjų dviračiais, tačiau dabar, kai orai atvėso, ant dviračių belikę tik entuziastai.

„Yra įvairių požiūrių, pavyzdžiui, Dviratininkų sąjungos atstovai nori maksimumo, o mes visąlaik atsižvelgiame į turimas lėšas, bet kiek teko girdėti ir iš kitų miestų, dviračių takai Klaipėdoje yra tikrai neblogos būklės. Todėl dabar labiau rūpinamės jų ženklinimu, ženklais atskirti pėsčiuosius ir dviratininkus, įvykdyti tokį techninį darbą“, - teigė R. Mockus.

Laukia piliečių iniciatyvų

„Kai tik yra galimybė, gyventojai turėtų rinktis ne individualų automobilį, o viešąjį transportą arba dviratį. Jeigu jau važiuoja automobiliu, pavežti kaimyną, stengtis automobiliu dalintis. Norint išvengti mieste spūsčių, pagrindinė problema išlieka įmonių darbo laikas nuo 8 ryto. Jeigu bent 20 minučių persislinktų darbo laiko pradžia ir miestiečiai iš namų pajudėtų į savo darbo ir mokslo vietas ne vienu metu, turėtume ženkliai mažesnes spūstis“, - kaip kiekvienas gyventojas galėtų prisidėti prie spūsčių miestuose mažinimo siūlė Kauno savivaldybės specialistas P. Keras.

Įmonės tokių pakeitimų turėtų imtis savo iniciatyva, nes savivaldybė gali tik pateikti rekomendacijas. Tiesa, P. Keras paminėjo vieną iš teigiamų pavyzdžių, kurio ėmėsi Kauno technologijų universitetas (KTU) dėl kelių uždarytų mieste magistralinių gatvių nusprendęs pusvalandžiu pavėlinti ryte studentams prasidedančias paskaitas.

Klaipėdoje kamščių problemą sprendžiame policijos pagalba, efektyvesne šviesoforų valdymo sistema ir duodame žmonėms mintį, kad į artimesnes darbo vietas keliautų viešuoju transportu.
R. Mockus

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Šešelgis svarstė, kad su gyventojų įpročiais kovoti gal ir nereikėtų: „Kovojimas yra ne tas būdas. Kova yra susijusi su prievarta. Tiesiog galvojame, kaip sudaryti sąlygas, kaip paskatinti žmones rinktis ne savo, o viešą transportą, arba kitas priemones. Tai galėtų būti automobilių dalijimosi paslauga, vasarą ateis nauja dviračių sistema, dabar galima naudotis elektriniais riedžiais, tik tiek, kad tinklas nėra labai išplėstas“.

Jis pabrėžė, kad spūsčių mažinimas yra visų piliečių pareiga ir kad to galima pasiekti tik bendromis pastangomis. „Įstaigos turėtų vėlgi atitinkamai sudaryti sąlygas darbuotojams į darbą atvykti dviračiais, nėra taip, kad savivaldybė turi stebuklingą lazdelę, kuria pamojo ir viską sutvarko pati. Visų vilniečių pastangų dėka tai galima pasiekti“, - sakė A. Šešelgis.

„Gauname ir geranoriškų, ir piktų atsiliepimų iš gyventojų. Į konstruktyvius pasiūlymus atsižvelgiame, kartais žmonės pagelbėja savo gerais pasiūlymais. Tačiau yra ir daug nepatenkintų žmonių viskuo, bet čia kaip visur“, - teigė Klaipėdos savivaldybės atstovas R. Mockus. Jis gyventojus ragino turėti daugiau pakantumo ir pagarbos vieni kitiems, ypač stovint keliuose, kuriuose yra spūstys, susidariusios dėl vykdomų kelio darbų.

„Daliai vairuotojų, kuriems yra tikrai nedideli atstumai, palinkėčiau į darbus vykti viešuoju transportu. Jis pats mus dabar yra tvarkingas, įlipimas tik per priekines duris, liaudis viešajame transporte irgi yra pasikeitusi“, - apibendrindamas kalbėjo Klaipėdos savivaldybės atstovas R. Mockus.