Portalas DELFI.ee pranešė, jog Estijoje praėjusiais metais registruota apie 1200 gyvūnų įkandimų. Dauguma jų (apie 700) buvo šunų įkandimai, tačiau taip pat užregistruoti voverių, pelių, barsukų, ežių įkandimai. Ekspertų teigimu, tokius incidentus išprovokuoja žmonių elgesys.
Estai nukentėjo ir nuo naminių ar prijaukintų gyvūnų, tokių kaip voverės, žiurkėnai, bitės, triušiai.
Iš retesnių atvejų, fiksuoti įvykiai, kai žmones užpuolė lūšis ar bebras. O kokia situacija Lietuvoje? Ar lietuviai taip pat pykstasi su miško gyventojais?
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius pabrėžė, jog Lietuvos gydytojai, įvesdami į statistinei informacijai kaupti naudojamą sistemą informaciją apie apkandžiojimo faktą, laukinio žinduolio dažniausiai neapibrėžia.
Lietuvoje 2011-aisiais metais į gydymo įstaigas kreipėsi 239 šunų apkandžioti žmonės (tai beveik tris kart mažiau, nei Estijoje apkandžiotų ir į gydymo įstaigas atvykusių žmonių).
Žirgai visoje Lietuvoje apkandžiojo 3 žmones, katės – 72.
Galvijai 2011-aisiais užpuolė arba apkandžiojo 6 žmones. Per tą patį laikotarpį žinduoliai užpuolė arba apkandžiojo 17 žmonių. Šiais atvejais žinduoliai buvo žinomi, tačiau iš statistinės informacijos neaišku, kokie laukiniai gyvūnai tai buvo.
Nežinomi, nenustatyti žinduoliai įkando arba užpuolė vos 2 žmones.
Vienam žmogui teko gydytis susidūrus su nenuodinga gyvate po jos įkandimo. Dviems – nukentėjus nuo gyvatės, tačiau nespėjus atpažinti, ar ji nuodinga, ar ne.
Sveikatos informacijos centro vadovas R. Gurevičius primena, jog įkandimo ar užpuolimo atvejų tikrai buvo daugiau – Sveikatos informacijos centre turimi duomenys atkeliauja iš gydymo įstaigų, taigi galima daryti išvadą, jog į jas atvykusiems žmonėms buvo įkąsta stipriau, galbūt žaizdą reikėjo siūti ar suteikti pirmąją pagalbą.
Tačiau net ir tokiu atveju, galima daryti išvadą, jog lietuviai nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukenčia rečiau, nei estai. Lietuvoje iš viso užfiksuoti 342 įkandimo atvejai.
