Vasaros pradžioje GRYNAS.lt kartu su architektais keliavo apžiūrėti energetiškai efektyvių namų, na ar bent jau išklausyti teigiančius, jog jų namai – efektyvūs ir pigūs išlaikyti. Tai buvo projekto „EKO namai“ pradžia. Penktadienį architektai visuomenei pristatė savo energetiškai efektyvių namų projektus ir idėjas, kokiomis priemonėmis jie bus šildomi. Juos vertinę architektai bei energetikos ekspertai teigia, jog mokytis projektuoti pastatus įtraukiant alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą – naudinga. 2020 - aisiais visi naujai statomi pastatai bus panašūs į šiame konkurse pateiktus projektus.
Iš viso konkursui buvo pateiktas 15 darbų, o konkurso kriterijus atitiko 13. Apdovanoti 3 geriausi ir dar įteiktos 8 specialios nominacijos.
Pirmoji vieta atiteko architektui Laurynui Žakevičiui už projektą, kuriame namo šildyme „dalyvauja“ kompostas.
Antroji vieta atiteko Agnės Balkevičiūtės, Egidijaus Mozūro, Ugnės Judickaitės komandai, pristačiusiai pusiau stiklinį namą, kuris pagal ekspertų skaičiavimus buvo energetiškai efektyviausias.
Trečioji vieta už gana įprastą, tačiau puikiai su aplinka derantį ir paliekantį galimybę plėsti statinį projektą atiteko architektams Ingai Martinonytei, Jolitai Andrijevskaitei, Linui Simanaičiui.
Visi apdovanoti architektai gavo po medinę dėlionės detalę kaip simbolį, jog gali sujungti jėgas dideliems ekologiško, inovatyvaus ir energetiškai efektyvaus būsto statyboms.
Meras atskleidė apie būsimas ekologiškas statybas
Šiek tiek į apdovanojimus vėlavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas nustebino susirinkusius energetiškai efektyvių daugiabučių statybų planais.
„Jei pavyks, norėtume artimiausiais metais Žirmūnų rajone Vilniuje pastatyti daugiabučius, kurie būtų kiek įmanoma labiau integruoti į aplinką ir energetiškai efektyvūs, - kalbėjo meras. - Jie naudotų saulės, vėjo geoterminę energiją. Ir taip pat tai būtų bandymas sukurti naują būsto nuomos rinką Vilniuje. Nes dabar nuomos rinka, kaip tokiai, faktiškai neegzistuoja. Todėl vienintelis būdas jaunoms šeimoms ar jaunimui turėti butą, tai, matyt, yra gyventi pas tėvus arba imti paskolą. Taigi tie daugiabučiai būtų ilgam laikui nuomojami būstai, kuriuos statant būtų pasinaudota naujausiomis technologijomis, kad būstas būtų ir efektyvus, ir ekonomiškas."
Laimėtojas: kompostas apie 4-5 mėnesius duoda apie 35 laipsnius šilumos
„Žinojau, kad kompostas išskiria šilumą. Tačiau pasiskaitęs literatūrą gavau skaičiavimus, kokį kiekį šilumos galima išgauti priklausomai nuo komposto tūrio ir kitų parametrų. Tada bandėme paišyti schemas, kaip kompostavimą būtų galima panaudoti šildant. Be to, noriu priminti, kad namas nėra pasyvus. Jis turi didelius langus, deja, per juos išeina visa šiluma. Todėl kompostą įsileidom „į vidų“. O dar pasigaminus kompostui, jį galima parduoti. Vadinasi, jo išvežimas nieko nekainuoja. Gyveni, pjauni žolę, pavyzdžiui, tada sukrauni kompostą į specialius konteinerius, aš juos vadinu bunkeriais. Kompostas apie 4-5 mėnesius duoda apie 35 laipsnius šilumos. Jis šildo sienas ir veikia tarsi koks pečiukas“, - linksmai idėją aiškino architektas.
Namas įrengtas su velėniniu stogu ir jame yra ertmės, išeinančios iš komposto konteinerių. Architektas teigia suplanavęs 2,5 metro kaminus, kad kieme nebūtų juntamas nemalonus rūgimo ar puvimo kvapas. Laurynas teigia, jog jį šeimininkai justų nebent vėjui papūtus link slėnio, link žemumos (namas būtų įrengtas skardyje šalia vandens telkinio).
Solidžią 4000 litų sumą laimėjęs vaikinas teigia dar neskaičiavęs, kiek galėtų kainuoti toks namas su Lietuvoje nauja komposto panaudojimo technologija. Tačiau jis teigia, jog namas greičiausiai turės užsakovą ir virs realybe.
„Bet kokiu atveju namas bus iš lietuviškų medžiagų: medienos, šiaudų. Galbūt todėl medžiagų kaina bus pigesnė. Tačiau daugiausia kainuos intelektuali nuosavybė - tai žinios ir žmonių sugebėjimas dirbti. Taip, namo išraiška moderni, bet norėjau įrodyti, jog gamtoje nebūtina statytis "meškos trobą", kokią esame įpratę matyti animaciniuose filmuose. O komposto konteinerių sistema neturėtų kainuoti daugiau, nei kokio dujinio katilo šildymo sistemos įrengimas,“ - svarstė konkurso pirmosios vietos laimėtojas.
Itin sandarus – stiklinis namas
Projektų vertinimo komisijos pirmininkas architektas Gintaras Klimavičius teigia, jog šiuo atveju į namų architektūrą buvo pažvelgta „kitu žvilgsniu“.
„Įvairūs ekspertai vertino, kiek ta pasirinkta pastato energetikos sistema gadina ar negadina pastato architektūrą. Konkurso šūkis buvo: „Dėkite į namą ką norite, tik negadinkite architektūros.“ Žinoma, vienas iš vertinimo kriterijų buvo pastato energetinis efektyvumas. Tiesą sakant, kai kurie projektai šokiravo po to, kai gavome duomenis, energetinio efektyvumo koeficientus (kiek energijos reikia vienam kvadratiniam namo metrui, - red. past.)“, - teigė architektas.
Kas šokiravo komisijos pirmininką?
G. Klimavičiaus teigimu, statybų sektoriuje vyrauja nuomonė, jog šiltas ir sandarus yra namas su nedideliais langais. Tuo tarpu šiame konkurse daug stiklo konstrukcijų turintis namo projektas įrodė, jog gali būti atvirkščiai ir pelnė aukštą vietą.
Geriausia – visos sistemos kartu
„Žmogus tikrai gerai išstudijavo visus alternatyvios energijos šaltinius ir pasirinko panaudoti kompostavimą namo šildymui. Prieš tai architektai lankė paskaitas ir susipažino su šia technologija, švediškais įrenginiais. Taigi šiame pastate kompostavimo dėžės tapo vienu iš šilumos šaltinių. Labai įdomu! Juk kas yra darni architektūra? Manau, tai architektūra, kuri bet kokiu atveju turi turėti 4 ar 5 šilumos šaltinius. Ir tada jei vienas veikia neefektyviai – kitas jį papildo. Naktis – veikia vėjo jėgainė, diena – vandenį šildo ir elektrą gamina saulė. Nei to, nei to? Tada yra kompostas“, - dėstė architektas.
G. Klimavičius pripažino, jog toks modelis kainuotų brangiau nei tiesiog primityvi šildymo sistema.
Tačiau jis pataria nemėginti visko apžioti iš karto.
„Sakau ir architektams: padarykite sistemą tokią, kad žmogus, susitaupęs daugiau pinigų galėtų dar ką nors prisijungti. Iš pradžių gali pasistatyti vėjo jėgainę, vėliau – fotovoltinius elementus. Kai veikia „protingų namų“ sistemos – viskas suderinama“, - patarė architektas.
Svajojantiems apie individualų energetiškai efektyvų būstą vyras patarė pirmiausia galvoti apie sandarumą ir rinktis sandarias medžiagas.
„O tada jau prasideda investicijos į alternatyvius energijos šaltinius. Reikia nepamiršti „stuburo“, prie kurio vėliau galima prijungti įvairias sistemas. Mano nuomone, stuburas – tai „protingas“ vandens katilas. Tai didžiulė vandens talpa, prie kurios galima jungti bent 4 alternatyvios energijos šaltinius. Kad ir primityvų dujų ar kieto kuro katilą. Šis įrenginys „masto“, kuris šaltinis daugiausiai dirba ir tuomet jam teikia pirmenybę. Taigi tokį įsirengus gali sistemas, o ne įsirengti 4 sistemas ir turėti 4 vandens katilus namuose”, - būstų savininkų daromas klaidas įvertino architektas.
Mokslininkui trūko detalumo
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas, taip pat vertinęs architektų darbus akyliausiai nagrinėjo inžinerinę projekto dalį.
„Mano užduotis buvo įvertinti vėdinimo ir šildymo sprendimus, kai namui šiltinti buvo panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai. O jie buvo panaudoti beveik visuose darbuose. Populiariausi – saulės kolektoriai bei saulės elementai. Turbūt praktiškai visi naudojo mechaninio vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu. Tačiau turėčiau pasakyti, kad tos inžinerinės sistemos nebuvo labai detaliai išanalizuotos. Kai kuriuose projektuose buvo: „Naudosime tą ir tą, ant stogo stovės tas ir tas“. O kaip tie įrenginiai veiks, ypač jei jungiamos skirtingos sistemos? Bet galbūt architektams nebuvo duota tokia užduotis. Taigi darbus vertinau lyginamuoju principu – nuo geriausio balo“, - darbą konkurso komisijoje įvertino G. Šiupšinskas.
Nuo 2020-ųjų pastatai privalės būti aukštos energetinės klasės
Paklaustas apie geriausią atsinaujinančios energetikos sprendimą individualiam namui, G. Šiupšinskas teigia, jog, jo nuomone, tokios sistemos geriausiai veiktų didesniuose objektuose, o ne individualiuose namuose .
„Jeigu įvertinus kainą, tai geriausia investicija būtų medienos katilas. Manau, Lietuvoje vis dar trūksta specialistų, kurie tas sudėtingesnes atsinaujinančių išteklių sistemas galėtų normaliai įrengti ir suprojektuoti. Ar žinote, jog nuo 2018 – 2020-ųjų visi nauji pastatai turės atrodyti kaip pavaizduoti šio konkurso projektuose? Kol kas Lietuvoje apie tai niekas net nekalba. 2018-aisiais jau reikia ir visuomeninius pastatus statyti tokius, o normų dar negirdėti. Gerai, kad toks konkursas yra vienas iš pirmųjų žingsnių, supažindinančių architektus su tomis sistemomis. Žinote, kai kurie darbai ne ką blogiau atrodo, nei užsienio projektai. Bėda tik ta, kad kai pamėgini visas tas sistemas sujungti į vieną ir pasižiūri, kad tas neveikia, anas neveikia... Reikėtų pastatyti bent kelis bandomuosius pastatus, su kuriais galėtume išbandyti tas sistemas. Tada jau galima įvertinti. Universitete turime laboratoriją su saulės kolektoriais, vėjo jėgaine ir mėginame visas tas sistemas tarpusavyje derinti. Patirtis rodo, kad tai nėra paprasta“, - atskleidė G. Šiupšinskas.
Bandomųjų pastatų Lietuvoje nebūna
Šiandien pastatams suteikiamoms A, B, C energetinių klasių kategorijos. Tačiau mokslininkas atskleidžia, kad realūs energijos suvartojimo rezultatai nuo iš anksto apskaičiuotų dydžių stipriai skiriasi.
„Skaičiavimai negarantuoja, kad jei jūs statysite A+++ pastatą, jis visiškai nevartos energijos. Viskas priklausys nuo darbų kokybės. Pavyzdys: nusipirksite itin kokybiškus langus, tada pasamdysite bendrovę, kuri juos įdės bet kaip. Taip būna. Gal ne be reikalo užsienyje stato vadinamuosius demo pastatus, aiškinasi klaidas ir vėliau jų jau nebedaro. Na, pas mus jaučiu kad nėra strategijos šioje srityje, jos nepateikia ir atsakingos institucijos“, - perspėjo mokslininkas.
Architektas G. Klimavičius atskleidė vertinantis dukterines austrų, kitų užsienio šalių įmones – jų darbuotojai neretai būna gerai išstudijavę užsienio patirtį. Taip pat vyras teigė pasitikintis konkurso „EKO namai“ rėmėjais – organizatoriai partneriais pasirinko patikimas įmones.
„Tai rimti žmonės, kurie galvoja apie ateitį. Nepamirškite: „skūpas moka du kartus“. Jei nori turėti garantiją – perki iš rimtos firmos brangiau. Jie duoda kelerių metų garantiją ir gali būti ramus: suges – atvažiuos ir taisys. O jei perki iš kažkokio „garažo“, kai suges, atvažiuosi – to garažo gali būti ir nelikę. Še tau ir investicija – pigiai pirkai, bet nieko neturi“, - kalbėjo G. Klimavičius.
