Baltijos šalyse kartoninės gėrimų pakuotės atliekos rūšiuojamos ir perdirbamos daugiau nei 10 metų. Nepaisant besiformuojančių rūšiavimo tradicijų Lietuvos gyventojai tetrapak pakuotės nerūšiuoja arba rūšiuoja klaidingai.
Tyrimo„Lietuvos gyventojų žinios apie tetrapak pakuočių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą“ duomenimis,71 proc. žmonių žino, jog šių pakuočių atliekos yra arba gali būti perdirbamos, tačiau vos 17 proc. gyventojų tiki, kad tai vyksta ir Baltijos šalyse.
„Aplinkosauga yra vienas strateginių mūsų įmonės veiklos prioritetų. Dedame daug pastangų, kad informuotume Lietuvos gyventojus apie rūšiavimo svarbą ir „Tetra Pak“ pakuočių atliekų perdirbimą. Nuo 2010 metų prisidėjome prie kartoninių gėrimų pakuočių atliekų perdirbimo Baltijos šalyse pradžios ir džiaugiamės augančiais perdirbtos pakuotės kiekiais. Planuojame, kad šiemet, lyginant su 2011-aisiais metais, bus perdirbta dvigubai daugiau išrūšiuotos pakuotės atliekų iš Lietuvos.
Šiais metais sukūrėme elektroninį rūšiavimo konteinerių žemėlapį Rūšiuojam.lt, kuriame pabandėme nurodyti visos Lietuvos rūšiavimo konteinerių vietas. Informacija turi būti nuolat tikslinama ir esame dėkingi lankytojams, kurie savo komentarais prisideda prie šio projekto. Sulaukėme ir daug klausimų apie taisyklingą rūšiavimą. Panašu, jog ši tema lietuviams tampa vis aktualesnė“, – teigė „Tetra Pak“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse Honorata Šemetienė.
„Tetra Pak“ – į plastiko konteinerį
Surinktas kartoninių gėrimų pakuotes galima perdirbti į įvairius popieriaus gaminius: popierinius maišus, kartonines dėžes, popierių, popierines servetėles ar kitą produkciją.
„Siekiant, kad perdirbimo procesas vyktų sklandžiai, per rūšiavimo konteinerius reikia surinkti pakankamą kiekį pakuočių atliekų. Deja, Lietuvoje vartotojai nežino, kaip šias pakuočių atliekas rūšiuoti taisyklingai. Atliktas tyrimas parodė, kad kas penktas Lietuvos gyventojas nežino, jog kartoninės gėrimų pakuotės „Tetra Pak“ atliekos yra perdirbamos ir rūšiuojamos visose Baltijos šalyse. Tik penki procentai vartotojų šias atliekas rūšiuoja taisyklingai, mesdami į geltonąjį plastiko ir pakuočių atliekų konteinerį. Savo ruožtu siekiame informuoti visuomenę apie taisyklingą rūšiavimą ir skatiname rūšiuoti atliekas. “, – sakė H. Šemetienė.
Apklausos duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) gyventojų klaidingai įsitikinę, kad tetrapak pakuočių atliekas reikia mesti į popieriui skirtus rūšiavimo konteinerius. Vos 9 proc. apklaustųjų žino, kad kartoninės gėrimų pakuočių atliekos, kurios susideda iš kelių popieriaus, plastiko ir metalo folijos sluoksnių, turi būti išmetamos į geltonuosius plastiko ir pakuočių atliekoms skirtus rūšiavimo konteinerius, o 5 proc. respondentų savo žinias patvirtina veiksmais.
„Rūšiuojamasis dalies atliekų surinkimas individualiais ir kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteineriais leidžia sumažinti bendruosius kaštus atliekų tvarkymo sistemoje ir vartotojų išlaidas visoms atliekų šalinimo paslaugoms apmokėti bei sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Pirkdami supakuotas prekes sumokame už pakuočių atliekų surinkimą ir paruošimą perdirbti. Per metus kiekvienas gyventojas sukaupia buityje vidutiniškai iki 50 kg arba 1,1 kub. metro pakuočių atliekų ir tinkamų perdirbti antrinių žaliavų. Šios atliekos namų ūkyje sudaro 50 – 70 procentų bendro gyventojų šalinamų atliekų tūrio. Pasinaudodami atskira rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo sistema papildomai už šių atliekų tvarkymą nemokame, bet išmesdami pakuočių atliekas kartu su kitomis šiukšlėmis į mišrių atliekų surinkimo konteinerius sumokame antrą kartą už šių atliekų surinkimą ir nuvežimą į sąvartyną.
Netinkamas pakuočių atliekų rūšiavimas, išmetant jas į atskiram jų surinkimui skirtus rūšiavimo konteinerius, apsunkina tolimesnį jų paruošimo perdirbti procesą. Išmestas į plastiko ir pakuočių konteinerius kartonines gėrimų pakuočių atliekas lengviau atskirti nuo kitų atliekų vėlesniame rūšiavimo etape, kuomet surūšiuotos atliekos pagal įvairius kriterijus būna skirstomos į frakcijas ir tik tuomet perdirbamos. Labai svarbu, kad gyventojai savo buitines atliekas tinkamai surūšiuotų (išmestų į atitinkamos paskirties konteinerį) jau pirmajame jų surinkimo etape – tuomet galima užtikrinti, kad surinktos pakuotės atliekos bus maksimaliai perdirbtos ar kitaip panaudotos ir nepateks į sąvartynus su rūšiavimo atliekomis“, – sakė „Žaliojo taško“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai apie „Tetra Pak“ pakuočių atliekų perdirbimą ir rūšiavimą žino pensinio amžiaus (65-74 m.) kaimo gyventojai.
Daugiausiai informacijos apie tinkamą kartoninių gėrimų pakuočių atliekų rūšiavimą žino didžiuosiuose miestuose gyvenantys, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Tyrimas „Lietuvos gyventojų žinios apie „Tetra Pak“ pakuočių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą“ atliktas „Omnibus“ metodu 2011 m. gruodžio mėnesį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Rait“. Apklausta 1020 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Tyrimu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų žinias apie šių pakuočių atliekų perdirbimą ir tinkamą rūšiavimą.
