Šių metų pirmąjį spalio savaitgalį – 6-7 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio iš daugiau kaip 30-ties Europos šalių ir išlydėti išskrendančius paukščius. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos šalių stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija, kurios partnerė mūsų šalyje yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje organizuojama Paukščių palydų šventė, kasmet sulaukia didelio Lietuvos gyventojų dėmesio. Paukščių palydos (angl. EuroBirdwatch) ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jau tapo tradicine švente. Tai puiki galimybė skirti laiką dar gausių migruojančių paukščių stebėjimams, susitikti su bendraminčiais, aplankyti paukščiams svarbias teritorijas ar tiesiog dar vieną dieną praleisti rudenėjančioje gamtoje. Nesvarbu, ar esate patyręs stebėtojas, ar tiesiog norite geriau pažinti paukščius stebint juos natūralioje aplinkoje, nepriklausomai nuo amžiaus ir profesijos – prisijunkite prie šalyje organizuojamų Paukščių palydų ir kartu su tūkstančiais kitų dalyvių, palinkėkite mūsų šalį paliekantiems sparnuočiams laimingo kelio ir tuo pačiu juos suskaičiuokite.

Visus norinčius savarankiškai organizuoti Paukščių palydas savo apylinkėse kviečiame užregistruoti renginį, nesvarbu, ar tai bus ekskursija po apylinkes, ar renginys su specialia programa, skirta paukščių pažinimui, ar grupės bendraminčių pasivaikščiojimas po rudenėjančią gamtą. Renginį reikėtų užregistruoti el. paštu gediminas.petkus@birdlife.lt, atsiunčiant renginio registravimo anketą.

Kiekvienais metais LOD sekretoriatas Paukščių palydų dieną organizuoja išvyką į ornitologinių požiūriu įdomią teritoriją. Pernai palydų dieną aplankėme Kenos žuvininkystės tvenkinius, šie metai netaps išimtimi ir taip pat bus organizuojama išvyka į ne mažiau įdomią teritoriją Informaciją apie šių metų išvyką LOD artimausiu metu paskelbs savo interneto svetainėje www.birdlife.lt, sekite naujienas!

Pagrindinis Paukščių palydų akcentas – šalies masto paukščių stebėjimas ir apskaitos su greito informavimo akcija, kurioje dalyvauti gali visi - ir maži, ir dideli, ir gerai pažįstantys paukščius, ir skiriantys vos keleta jųrūšių. Taigi, pirmąjį spalio savaitgalį visus, stebėjusius paukščius, prašome užpildyti anketą ir iki spalio 7 dienos (sekmadienio) 15 val. atsiųsti Lietuvos ornitologų draugijai el. paštu lod@birdlife.lt arba faksu (8 5) 213 04 98. Draugijos būstinėje budintiems darbuotojams susumavus Paukščių palydų rezultatus, juos perduos Europos paukščių stebėtojų (EuroBirdwatch12) koordinavimo centrui, kuris šiais metais yra Čekijoje. Čekijos ornitologų draugija (Czech Society for Ornithology (CSO)).

Faktai:

- Paukščių palydos (angl. EuroBirdwatch) – Europoje rengiamos nuo 1993 m., kurias koordinuoja tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija „BirdLife International“;

- Lietuvoje Paukščių palydas nuo 1994 m. organizuoja Lietuvos ornitologų draugija;

- 2011 m. Paukščių palydose dalyvavo daugiau nei 80.000 įvairaus amžiaus žmonių. Net 37 Europos ir Vidurio Azijos šalys stebėjo regioną paliekančių paukščių migraciją;

- Praėjusiais metais Lietuvoje buvo surengta 26 paukščių palydų renginiai, kuriuose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – 1.800 stebėtojai! Į šiltuosius kraštus išlydėjome daugiau nei 100.000 sparnuočių!
Gausiausiai skrido mėlynosios zylės- 20.571, paprastosios pempės- 15.601 ir paprastieji kikiliai- 11.907.

Paukščių apsauga Lietuvoje

Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Ši direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Paukščių direktyva nustato šių rūšių apsaugą ir naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių apsaugos. Paukščių direktyvoje nustatyta apsauga yra taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.

Paukščių direktyvos tekstas paskelbtas: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=13983&p_query=&p_tr2=2

Pagal Paukščių direktyvos reikalavimus yra steigiamos specialios apsaugos teritorijos paukščių rūšims, išvardintoms I direktyvos priede. Lietuvoje šios teritorijos vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) ir yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 sudėtinė dalis. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo Lietuvoje tvarką reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvoje: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=368233

Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 82 PAST, kurios užima 590,3 tūkst. ha arba 9 proc. šalies teritorijos (tai sudaro 53 proc. nuo bendro šalies saugomų teritorijų ploto). PAST yra parenkamos remiantis moksliniais laukinių paukščių rūšių populiacijų tyrimais. Iki 2010 m. pabaigos PAST steigimas vyko dviem etapais: pirmas – atrinktai teritorijai LR Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikiamas atitinkamos saugomos teritorijos statusas – įsteigiama nacionalinė saugoma teritorija, pvz. draustinis, biosferos poligonas ar kt. (jeigu iki tol ši vietovė nebuvo saugoma); antras – LR Vyriausybės nutarimu šiai nacionalinei saugomai teritorijai buvo suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas. Tačiau 2010 m. birželio 22 d. priėmus LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimą (LR Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI-935 (Žin., 2010, Nr. 81-4229), įsigaliojęs nuo 2010-12-01), jo 24-1 straipsnis nurodo, kad sprendimas dėl PAST nustatymo vietovėje, atitinkančioje PAST atrankos kriterijus, gali būti priimtas ne tik tuomet, kai toji vietovė yra saugomoje teritorijoje, bet ir tuomet, kai vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad naujos saugomos teritorijos gali būti ir nesteigiamos, jeigu yra kitų tinkamų priemonių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad PAST tinklo kūrimas negali būti laikomas baigtiniu procesu, nes laukinių paukščių rūšių populiacijų būklė nuolat kinta, taip pat daugėja žinių apie jų paplitimą, ekologinius poreikius, grėsmes ir t. t. Šiuo metu mūsų šalyje vyksta naujos PAST steigimo procedūros – Baltijos jūros biosferos poligono ir dviejų PAST – Gubernijos miško ir Blinstrubiškio miško biosferos poligonų – išplėtimo (ribų keitimo) procedūros.

Siekiant įvertinti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų (specialių apsaugos teritorijų paukščių rūšims steigimas) įvykdymą, 2007 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai ornitologai, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko darbą „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas“. Darbo tikslas – remiantis naujausiais tyrimų duomenimis įvertinti įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo atitikimą 2004 m. nominuotam paukščiams svarbių teritorijų sąrašui (Raudonikis L. 2004 m. Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Lietuvos ornitologų draugija ir Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Lututė, Vilnius) ir parengti būtinų darbų artimiausiam laikotarpiui planą, siekiant įgyvendinti Paukščių direktyvą. PAST tinklo įvertinimo ataskaita: (žr. teksto pabaigoje priedą „PAST tinklo įvertinimo ataskaita“).

Europos Komisija yra įkūrusi Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetą (ORNIS komitetas), kurį sudaro šalių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Europos Komisijos atstovas. ORNIS komitetas padeda Europos Komisijai sprendžiant klausimus, susijusius su Paukščių direktyvos įgyvendinimu ir jos I, III/2, V priedų pakeitimais, derinant juos su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi Paukščių direktyvoje nėra išskirta prioritetinių rūšių, tai ORNIS komiteto narių bendru susitarimu buvo sudarytas tokių rūšių sąrašas (jų apsaugos veiksmams teikiamas finansavimo prioritetas pagal LIFE+ programą), kuriame išvardintos globaliai nykstančios, reguliariai Europos Sąjungoje aptinkamos, paukščių rūšys. Nuo 1993 metų Europos Komisija remia prioritetinių rūšių apsaugos veiksmų planų parengimą (planus rengia nevyriausybinės organizacijos BirdLife International ir Wetlands International). Šie planai yra priemonė identifikuoti prioritetinius apsaugos veiksmus siekiant sustabdyti labiausiai Europoje nykstančių paukščių rūšių populiacijų mažėjimą bei atkurti jų populiacijas. Apsaugos veiksmų planuose pateikiama informacija apie rūšies statusą, ekologiją, grėsmes rūšiai ir šiuo metu taikomas apsaugos priemones. Tai leidžia aiškiai apibrėžti prioritetinius tikslus ir prioritetinių veiksmų programas kiekvienai rūšiai. Rūšių apsaugos veiksmų planai neprivalomi, o rekomendacinio pobūdžio ir skirti padėti ES šalims narėms įgyvendinti Paukščių direktyvos reikalavimus.

Lietuvoje aptinkamų prioritetinių paukščių rūšių apsaugos veiksmų planai:

1. Meldinės nendrinukės: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/acrocephalus_paludicola.pdf

2. Rudės: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/aythya_nyroca.pdf

3. Mažojo erelio rėksnio: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/aquila_pomarina.pdf

4. Didžiojo baublio: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/botaurus_stellaris.pdf

5. Sibirinės gagos: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/polysticta_stelleri.pdf

6. Griežlės: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/intl_corncrake.pdf

Europos Komisija parengė prioritetinių paukščių rūšių apsaugos veiksmų planų įgyvendinimo apžvalgą. Su ja galima susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/Final%20report%20BirdLife%20review%20SAPs.pdf

Siekdama, kad būtų geriau suprantami teisiniai ir techniniai Direktyvos aspektai, susiję su paukščių medžiokle (7 straipsnis), Europos Komisija 2001 metais inicijavo „Tvarios medžioklės iniciatyvą“. Bendradarbiaujant su įvairiomis šalių narių valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, 2004 metais buvo parengtos tvarios medžioklės gairės, kurios aiškinimo būdu turėtų prisidėti prie Paukščių direktyvos nuostatų sėkmingesnio taikymo. 2008 m. šios gairės buvo papildytos naujausia informacija ir su jomis galite susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/hunting_guide_lt.pdf

Vykdant „Tvarios medžioklės iniciatyvą“ 2009 m. buvo parengta Paukščių direktyvos II priedo rūšių pavasarinės migracijos ir perėjimo laikotarpių analizė, kuri turėtų paskatinti 7 straipsnio 4 dalies nuostatų vieningą taikymą: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/reprod_intro.pdf

Daugiau informacijos apie Paukščių direktyvą ir Natura 2000 teritorijas ES galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

Paukščių direktyva leidžia medžioti kai kurias paukščių rūšis (išvardintas II direktyvos priede). Nuo direktyvos priėmimo 1979 metais nevyriausybinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International vykdo medžiojamųjų paukščių rūšių stebėseną (monitoringą) ir nustatė, kad kai kurių medžiojamųjų rūšių apsaugos būklė yra nepalanki. Europos Komisija parėmė 13 medžiojamų paukščių rūšių (iš Direktyvos II priedo) tvarkymo planų parengimą. Žemiau pateikiami ORNIS komiteto patvirtinti paukščių rūšių (nurodytų II priede) tvarkymo planai:

1. Paprastojo griciuko (Limosa limosa): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/black_tailed_godwit.pdf

2. Nuodegulės (Melanitta fusca): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/velvet_scoter.pdf

3. Didžiosios kuolingos (Numenius arquata): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/curlew.pdf

4. Smailiauodegės anties (Anas acuta): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/pintail.pdf

5. Šalminės anties (Netta rufina): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/red_crested.pdf

6. Dirvinio vieversio (Alauda arvensis): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/skylark.pdf

7. Paprastojo purplelio (Streptopelia turtur): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/turtle_dove.pdf

Dar 6 paukščių rūšių – žilosios anties (Aythya marila), paprastojo kiro (Larus canus), dirvinio sėjiko (Pluvialis apricaria), pempės (Vanellus vanellus), putpelės (Coturnix coturnix) ir raudonkojo tuliko tuliko (Tringa totanus) – tvarkymo planai yra parengti, bet kol kas nepatvirtinti ORNIS komiteto.