Iš ežero tinklais traukiantys lydekas, į valtį metantys akumuliatorius ar žeberklus, šaltakraujiškai šaudantys šernus, renčiantys kilpas stirnoms. Kas jie – bedarbiai, ketinantys laimikį parduoti ir nusipirkti duonos ar ko nors labiau pralinksminančio? O gal prabangiais visureigiais per mišką burzgiantys, ką tik iš kostiumų išlindę turtuoliai?
Žvejoja bedarbiai, medžioja elitas
„Nepilnamečiai dažniausiai baudžiami už nelegalią žvejybą, nes medžioklei reikia ginklų, - pradeda pasakoti Anykščių rajono aplinkos apsaugos departamento vedėjas Arnoldas Kazakevičius, - tačiau tokio amžiaus brakonierių labai mažai“. Pasak pareigūno, nelegaliai žvejojančių ar medžiojančių asmenų amžius labai įvairus – nuo 20 iki 50 metų.
Arnoldas Kazakevičius išskiria du brakonierių tipus: sezoninius ir etatinius. „Sezoniniai – tie kurie atvažiuoja su džipu prie ežeriuko ir dėl pramogos pastato tinkliuką, etatiniai – tie, kurie neturi darbo ir net nežada jo ieškoti. Jie bausti ne kartą ir baudų nesumoka, nes neturi iš ko“, - teigė A. Kazakevičius.
„Dauguma brakonierių – bedarbiai, žvejojantys tinklais ir neturintys „ant bambalio“, - antrina ir Molėtų rajono aplinkos apsaugos departamento vedėjas Rimas Veršelis. - Būna ir prabangiais automobiliais atvažiuojančių, bet jie dažniausiai medžioja“. Amžių a[linkosaugininkas apibrėžia tarp 20 – 40 metų.
„Tipinį brakonierių apibūdinti labai sudėtinga, - tikina Marijampolės gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas, - kiekvienas atvejis būna individualus, todėl ir neturtingą ir turtuolį galima pavadinti tipiniu“.
Tačiau vieną faktą atskleidžia nedvejodamas: „Kilpas gyvūnams gaudyti stato žemiausias visuomenės sluoksnis, nes brakonieriams, medžiojantiems dėl malonumo, reikia azarto, o kilpų statymas jo suteikia labai mažai“. Pasak jo, nelegaliai žvejoja dažniausia ne pasiturintys, o vargingai gyvenantys žmonės, mainantys žuvį į degtinę.
Dažniausi brakonieriai – medžiotojai
„Tikrų brakonierių“, vaikštančių miškais su nelegaliu šautuvu gamtosaugininkas pripažįsta sutinkantis vienetus. „Dažniausiai dėl pramogos medžiojantys asmenys turi legaliai įgytus medžioklinius ginklus“, - pasakoja J. Lažauninkas.
Kai tikri medžiotojai su šautuvu po mišką vaikšto ne savo laiku ir ne savo vietoje, jie tampa brakonieriais. „Brakonieriumi gali būti labai pavyzdingas medžioklės būreliui priklausantis žmogus. Dažnai būna, kad būrelyje visi negali patikėti kurio nors nario brakonieriavimu“,- aiškina Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Mazoras.
Jis taip pat skiria brakonierius į besidominčius žuvimi ir besidominčius žvėrimis. Pastaruosius įprasta vadinti mėsininkais. „Jiems rūpi tik mėsa. Jie brakonieriauja kada tik nori ir kur nori. Kai namuose baigiasi žvėriena, jie ima šautuvą ir eina jos vėl. Ir jiems nesvarbu, kad žvėris, pavyzdžiui, kilpose kankinasi,- pasakoja aplinkosaugininkas, - tokius žmones labai sunku atskirti. Kartais galima įtarti, kai jie kalba apie žvėris – ar su panieka, ar su pagarba.“
Pareigūnas aiškina, kad žuvis dažniau nelegaliais būdais gaudo nepasiturintys žmonės, nes jas lengva parduoti ar į degtinę išmainyti. Žvėriena dažniausiai nėra skirta pardavimui, nors V. Marozas prisimena ir išimtį. „Tikrinome nelegaliai medžiojusių žmonių žinutes telefonuose ir radome klausimų, kada bus mėsa“, - prisimena aplinkosaugininkas.
Pareigūnas dar kartą patvirtino prieš tai kitų apibrėžtą tradicinio brakonieriaus tipažą: „Medžioti atvažiuoja ir turtingi žmonės. Iš to noro pasirodyti jie šaudo žvėris, bet dažniausiai tai – vietiniai kaimo gyventojai įpratę taip pragyventi, arba medžiotojai, kuriems būrelio neužtenka.“
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, išaiškino daugiau kaip septynis šimtus šiurkščių gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų – pustrečio šimto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tai itin sustiprintos aplinkosauginės kontrolės išdava.
Kaip sakė AAA Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis, brakonieriams išaiškinti regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai rengia vis daugiau reidų ir ypač daug dėmesio skiria šiurkštiems pažeidimams atskleisti.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį buvo organizuota beveik 1800 reidų. Kaip rodo jų rezultatai, labiausiai nepaisoma žvejybos taisyklių – nustatyti 644 pažeidimai. Daugiausia tokių pažeidimų išaiškinta Klaipėdos regione – 162.
Noras pasipelnyti iš neteisėtos žvejybos brakonieriams dažnai baigiasi nemažais nuostoliais, nes tenka ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. O sumos gali būti ir tūkstantinės. Antai du Švenčionių rajono gyventojai, baigiantis pavasariui neteisėtai žvejoję Ūsių ežere Ignalinos rajone, per anksti apsidžiaugė, penkiolika pastatytų tinklų sugavę arti 90 lydekų ir dar 60 kitokių žuvų. Abiem pažeidėjams buvo skirtos 450 Lt baudos ir pateiktas 10,4 tūkst. litų ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti.
Vienas šiurkščiausių medžioklės reikalavimų pažeidimų, su kuriais aplinkosaugininkai susidūrė pirmąjį pusmetį, – tai neteisėtas laukinių gyvūnų medžiojimas šalia atokios Rudžionių kaimo Širvintų rajone sodybos, miškelyje įrengus jiems šėryklą. Vasario mėnesį brutalius brakonierius sulaikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, pasitelkę pagalbon policijos pareigūnus. Vienam pažeidėjui skirta 2,5 tūkst. litų, kitam pažeidėjui – 3 tūkst. litų administracinė bauda. Jiems taip pat teks atlyginti daugiau kaip tūkstančio litų gamtai padarytą žalą. Iš pažeidėjų konfiskuoti visi brakonieriavimo įrankiai ir priemonės. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais vienam iš pažeidėjų gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Už gyvūnijos naudojimo reikalavimų pažeidimus šių metų pirmąjį pusmetį iš viso buvo skirta daugiau kaip 364 tūkst. litų administracinių baudų. Už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pateikta 296,6 tūkst. litų civilinių ieškinių – dvigubai daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Gerokai daugiau konfiskuota ir brakonieriavimo įrankių bei priemonių. Pareigūnai iš pažeidėjų paėmė per tūkstantį tinklinių žvejybos įrankių – pusantro šimto daugiau nei per visus praėjusius metus (pernai buvo paimti 873 tinklai). Daugiausia tinklų konfiskuota Klaipėdos (299) ir Utenos (206) regionuose. Neteisėtai žvejoję pažeidėjai taip pat neteko dešimties valčių, apie 450 draudžiamų mėgėjiškos žūklės įrankių. Iš medžioklės taisykles pažeidusių asmenų paimta 15 medžioklinių šautuvų, per šimtą kitų draudžiamų medžioklės įrankių – spąstų, kilpų.
Kadangi daugiausia pažeidimų padaroma po darbo valandų, aplinkosaugininkams tenka budėti ir naktimis. Aptikti brakonierius padeda specialūs naktinio matymo prietaisai, termovizoriai ir kita nauja neseniai įsigyta stebėjimo įranga.
