Neabejingas ekologijai ir „žaliam“ gyvenimo būdui lietuvis pasiryžo perplaukti baidarėmis per visą Lietuvą, nuo pat Dringio ežero (keli kilometrai nuo Ignalinos) iki kito Lietuvos krašto - Klaipėdos. Tai vienas tolimiausių maršrutų Lietuvoje, kurį įmanoma perplaukti baidare. Iki šiol, tai Lietuvoje yra padarę vos keletas keliautojų. Projekto „Green Future 2012” idėjos autorius ir organizatorius Artūras Chomentauskas šią vasarą pasiryžo šį maršrutą įveikti vienui vienas.
Žygio maršrutas, iš pradžių, drieksis Ignalinos rajono ežerais, vėliau Žeimena, Nerimi, Nemunu ir, pagaliau, vienu didžiausiu Lietuvos vandens turtų - Kuršių mariomis. Bendras maršruto ilgis - daugiau nei 550 kilometrų plaukiant vandeniu. Šią tolimą distanciją keliautojas planuoja įveikti baidarėmis per maždaug 2 savaites.
Kelionę pradėjęs rugpjūčio 5 d., keliautojas jau pasiekė Vilnių. Nelepinant orams iškilo ir pirmieji sunkumai – gausus lietus ir perkūnija pristabdė plaukimą. Nuolat teko stoviniuoti ir laukti praeinant audros arba ryte žygį tęsti tik kai baigsis lietus. Daiktų išpakavimas, susipakavimas, maisto pasiruošimas atima nemažai laiko, bet Artūras vylėsi, kaip nors ištesėti neoficialų pažadą – penktadienį pasiekti Vilnių.
A. Chomentauskas savo dienoraštyje rašė, kad plaukimas Nerimi – tikras malonumas. Upė srauni, tad belieka pro rėvas ir iškilusius akmenis manevruoti upės viduryje. Žeimena plaukti daug sudėtingiau, kadangi ten daug nuvirtusių medžių, nors jam visur pavyko prasmukti radus mažą tarpą.
Keliautojas sus susižavėjimu aprašo Aukštaitijos ežerų, upių ir Labanoro girios grožį. Jau sutiko ir malonių pakeleivių: kas žuvies padovanojo, kas leido pasikrauti ryšio ir filmavimo įrangą.
„Vis dėl to, pasiekti Vilnių, savo gimtąjį miestą buvo labai geras jausmas. Jaučiausi tikrai laimingas. Kita vertus, puikiai suprantu, kad pasiekus Vilnių - įveikiau gal tik ketvirtadalį savo kelio. Prieš akis dar šimtai kilometrų ir, jei viskas klostysis palankiai, apie 2 savaites kelio. Tikrieji ir svarbiausieji išbandymai dar prieš akis. Dabar manęs laukia patys atsakingiausi etapai - pačios pavojingiausios Neries rėvos už Vilniaus, be galo išplatėjęs ir sulėtėjęs Nemunas, sunkus ir vienišas pasienio ruožas iki Rusnės, pelkėti ir platūs Nemuno deltos krantai bei - svarbiausias iššūkis - Kuršių Marios“, - internetiniame dienoraštyje rašo A. Chomentauskas.
-Gamtosauga-
Kelionės baidarėmis - puikus aplinkai nekenksmingas laisvalaikio leidimo būdas. Kelionės padeda pailsėti, atsipalaiduoti, susipažinti su gamta ir Lietuvos kraštu. Žmogus praleisdamas daug laiko gamtoje ima jausti jai pagarbą, mažiau teršia. Be to, leisdamas laikas gamtoje, žmogus atitraukiamas nuo kitų laisvalaikio leidimo formų, kurios gali būti kenksmingesnės aplinkai (vartojimas). Taip pat ir žmogus yra aplinkos dalis, o toks laisvalaikio leidimo būdas stiprina sveikatą.
Gryno oro nauda vaikams ir suaugusiems
Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimų gryname ore. Deja, vietoj laisvalaikio parke ar miške vis dažniau renkamės televizorių bei kompiuterį. Įsmeigę akis į ekraną kur kas rečiau išeiname pakvėpuoti grynu oru ir pasidžiaugti gamta. Vaikai taip pat retai beiškiša nosis iš namų, kur kas mieliau pasineria į kompiuterinių žaidimų ir interneto pasaulį. To pasekmė – akių, laikysenos, nervų sistemos ligos, chroniškas nuovargis, susilpnėjęs imunitetas. Viso to padeda išvengti kasdienis gryno oro gurkšnis ir kelios minutės, praleistos gamtos prieglobstyje.
Grynas oras prieš širdies ir kraujagyslių ligas
Nuolatinis skubėjimas, stresas, greitas maistas, rūkymas, užterštas didmiesčių oras – visa tai silpnina mūsų širdį ir kraujagyslių sistemą. Širdis ypač kenčia nuo dabartinio žmogaus nesugebėjimo atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Greitėjant gyvenimo ritmui tendencingai daugėja ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Jų riziką stipriai sumažinsite kasdien bent šiek tiek laiko praleisdami gryname ore.
Pasivaikščiojimai parke ar miške ne tik atpalaiduos kūną bei protą, bet ir aprūpins organizmą didesniu deguonies kiekiu. Vadinasi, prasiplės kraujagyslės, nustos šalti galūnės bei svaigti galva. Vaikštinėdami lauke giliai pakvėpuokite, aktyviau pajudėkite. Medikai tvirtina, jog judėjimas ir kvėpavimo pratimai, atliekami lauke, padeda apsisaugoti nuo infarkto.
Grynas oras – sveikiems vidaus organams
Pastebėta, jog reguliariai vaikštinėjant gamtoje sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Sergantiems skrandžio opalige patariama lauke pakvėpuoti „pilvu“. Gilus kvėpavimas atpalaiduoja ir sumažina skrandžio spazmus, padeda kenčiantiems nuo vidurių pūtimo.
Sergantiems inkstų ir kepenų ligomis naudingi pasivaikščiojimai nedideliais gurkšniais geriant negazuotą tyrą vandenį.
Kvėpavimo takų ligomis sergantiems grynas oras yra būtinybė. Idealu, jei galite pasivaikščioti spygliuočių miške ar prie jūros. Kvėpuodami juoduotu jūros ar miško oru padėsite išsivalyti plaučiams. Nepamirškite ir vėdinti patalpų. Neretai vaikui pradėjus kosėti stengiamės apsaugoti jį nuo bet kokio vėjelio ir sandariai uždarome langus. Tai – didžiulė klaida, nes troškiame kambario ore dauginasi virusai. Geriau ligonį šiltai apkloti, tačiau kambaryje nuolat praverti langą ir įleisti gryno oro.
Grynas oras – ramūs nervai
Medikai vieningai sutaria, kad laiko leidimas gryname ore naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti. Jei kasdien bent penkiolika minučių neskubėdami pasivaikščiosite lauke, greit pajusite, kad darotės ramesni, harmoningesni. Gamtos grožio ir metų laikų kaitos stebėjimas atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo kasdienių problemų. Be to, vaikštinėjant gryname ore kūnas gauna didesnį kiekį deguonies. Didesnis deguonies kiekis pasiekia ir smegenis, jų veikla suaktyvėja. Tad, jei mokydamiesi ar dirbdami išsekote, kelias minutes praleidę lauke ir vėl galėsite imtis darbo su nauju užsidegimu.
Kuo daugiau gryno oro ir buvimo gamtoje rekomenduojama sergantiems visomis nervų sistemos ligomis, kenčiantiems nuo nemigos, įtampos ir net depresijos. Nervų sistemą raminančiai veikia natūralūs gamtos vaizdai ir garsai. Kad laisvalaikis gamtoje būtų dar naudingesnis, užsiimkite maloniomis smulkmenomis – pabraidykite po rudeninius lapus, su vaikais prisirinkite kaštonų, apsiaukite guminius batus ir tyčiomis įlipkite į balą, parke ant suolelio išgerkite kavos ar paplepėkite su jums artimu žmogumi.
Kiekviena maloni akimirka, praleista gryname ore, ne tik padės atsipalaiduoti, bet ir sustiprins jūsų santykį su šeima bei artimaisiais.
Mažųjų laisvalaikis – ne prie kompiuterio, o lauke
Jau nieko nebestebina dar nei penkerių nesulaukęs mažylis, maigantis kompiuterio klavišus. Tėvai džiaugiasi – vaikas saugus, užsiėmęs, jo nebūtina prižiūrėti. O be reikalo. Grynas oras ir judėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą vaiko vystymąsi bei jo imuninės sistemos stiprėjimą. Nesistebėkite, jei į lauką kojos neiškeliantis mažylis žiemą nuolat sirguliuos, o vasarą viduriuos. Namų aplinkoje vaikas nesusiduria su natūraliomis gamtoje gyvenančiomis bakterijomis, taigi jo organizmas nesigrūdina ir neišmoksta prisitaikyti. Tokie „kambariniai“ vaikai būna kur kas jautresni įvairiam maistui, labiau linkę į alergijas.
Paaugliai, žinantys tik tris kryptis (namai-mokykla-prekybos centras) taip pat nepasižymi sveikata. Be to, sunkiau išgyvena paauglystės periodą, būna nervingesni ir labiau linkę į depresijas, nei jų bendraamžiai, daugiau laiko leidžiantys gamtoje. Kai smegenims trūksta deguonies, vaikas ima prasčiau mokytis, jam sunkiau sukaupti dėmesį. Todėl pakankamas gryno oro kiekis būtinas besimokančiam vaikui.
Nesitikėkite, kad pats vaikas išsiruoš iškylauti miške, kol jūs sėdėsite prie televizoriaus. Protingas elgesys prasideda nuo protingo pavyzdžio. Pratinkite savo vaiką prie aktyvaus laisvalaikio gamtoje jau nuo mažų dienų. Paaiškinkite, kaip svarbu reguliariai išsivėdinti savo kambarį. Svarbiausia, prisiminkite, kad laikas su šeima praleistas ne prie ekrano, o parke ar miške, yra šimtą kartų vertingesnis. Išvykos į gamtą gali tapti ne tik sveikatos, bet ir asmeninių santykių tobulinimo būdu. Džiaukitės gamta ir kvėpuokite grynu oru visais metų laikais.
