Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai. Besikeičiantis klimatas keičia daugelio ekosistemų funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais, informuoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuras.
Keičiantis klimatui, organizmas turi adaptuotis
Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama visos planetos klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Lietuvoje gali pasireikšti tiek neigiami globaliniai klimato pokyčių padariniai, tiek teigiami „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų emisijos mažinimo rezultatai.
Keičiantis klimatui žmogaus organizmas turi adaptuotis prie atsirandančių klimato kaitos padarinių, kurie žmogaus ir visuomenės sveikatai gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai.
Didžiausios laukiamos dėl klimato kaitos kylančios visuomenės sveikatai grėsmės – rizikos, susijusios su dažnesnėmis karščio bangomis, alerginių ligų susirgimų laiko kaita, erkių ir kraujasiurbių vabzdžių sukeliamų ligų ir pavojų didėjimas, naujų ligų plitimas, staigių mirčių atvejų padažnėjimas ir vis dažniau pasireiškiančios karščio bangos.
Orų permainas jaučia beveik kas antras gyventojas
Žmonės į orus reaguoja labai skirtingai. Meteorolabilūs (priklausomi nuo orų) asmenys jautriai reaguoja į oro pokyčius (jaučia galvos ar sąnarių skausmą, skausmą senų žaizdų vietose). Orai stipriau veikia sergančius žmones. Įrodyta, jog orų kitimas sukelia daugelio ligų paūmėjimą, veikia ligos eigą, nulemia baigtį. Laikoma, jog ypač meteorolabilūs (priklausomi nuo orų) yra ligoniai, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nes iki 70 proc. šių ligonių reaguoja į daugelio meteorologinius kitimus.
Sveikas organizmas į meteorologinius dirgiklius beveik nereaguoja. Klimato pokyčius sunkiausiai išgyvena vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagyvenę, nes dažniausiai serga įvairiomis ligomis, o vaikai dar neturi susiformavusio atsparumo.
Mokslininkai ir tyrinėtojai teigia, kad pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, kai staiga krinta arba kyla slėgis, pakyla smarkus vėjas, atsiranda didelis debesuotumas. Orai trukdo gerai jaustis mažiausiai pusei, o gal net 2/3 gyventojų.
Kaitra – kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.
Veikiant kaitriems saulės spinduliams oda, jei ji nėra apsaugota, sausėja, sensta, storėja, bet ir galima patirti saulės smūgį ir odos nudegimą, net susirgti odos vėžiu. Žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama ne iš karto. Šiluminis smūgis paveikia ne tik esant aukštai oro temperatūrai ir fizinį darbą dirbančius žmones, perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei.
Ultravioletinės spinduliuotės indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama ultravioletinė spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. Ultravioletinės spinduliuotės indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 iki 9 UVI, o maksimalias reikšmes pasiekia birželio-liepos mėnesiais.
Informacija apie orų permainas – internete
Gyventojams rekomenduojama sekti informaciją apie ultravioletinės spinduliuotės indeksą, jo kitimo prognozę ir apsisaugojimo nuo ultravioletinės spinduliuotės priemones bei esamą ir numatomą kaitrą šiltuoju metų laiku.
Šią informaciją galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.meteo.lt. Čia rasite informacijos apie vėjo žvarbumo indeksą ir kt.
Norint išvengti žiedadulkių sukeliamos alergijos, alergiškiems žmonėms reikia stengtis kiek galima vengti kontakto su alergenu: žydinčiomis pievomis, nenupjautomis vejomis, ypač vėjuotą dieną, nemiegoti ant šieno, nepjauti žolės, kambaryje nelaikyti žydinčių gėlių, nevalgyti produktų, kurie gali sukelti kryžminę alergiją, vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.
Lietuvoje yra įrengtos aerobiologinės stebėsenos stotelės, kurių surinkta ir specialistų apdorota informacija apie ore aptinkamų žiedadulkių rūšis ir kiekius skelbiama interneto svetainėje www.pollen.lt.
Šiandien aktualios gamtinės židininės transmisinės erkių pernešamos ligos – erkinis encefalitas, Laimo liga, kuriomis vis dažniau suserga Lietuvos gyventojai. Gamtinės židininės infekcijos labai priklauso nuo jų pernešėjų – erkių gausėjimo. Klimato šiltėjimas pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.
Erkių platinamos ligos (Laimo liga, erkinis encefalitas, erlichijozė) ir pagrindinės jų platintojos europinės miško erkės – Ixodes ricinus – aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje. Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio mėn., tačiau dėl klimato kaitos nuolat ilgėja, o didžiausia gausa registruojama gegužės mėnesį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro svetainėje www.ulac.lt galima rasti informaciją apie erkes, uodus ir kt. bei jų sukeliamas ligas ir apsisaugojimo priemones.
Faktai apie klimato kaitą
Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manome, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Gamtai, ekonomikai ir mūsų sveikatai Europos regionuose, teritorijose ir ekonomikos sektoriuose daromas skirtingas poveikis ir gresia įvairaus pobūdžio rizika.
Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) koncentracija, susidaranti dėl antropogeninės veiklos teršalų. Per pastaruosius 150 metų temperatūra pasaulyje pakilo apie 0,8 ?C ir numatoma, kad ji toliau kils.
Jeigu temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pakiltų daugiau nei 2 °C, grėstų pavojingi žmonių ir gamtos pasaulinių sistemų pokyčiai. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) iškeltas tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, nedidėtų daugiau negu 2 °C.
Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).
Net jeigu vykdoma politika ir taikomomis priemonėmis pavyktų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, tam tikros klimato kaitos nepavyktų išvengti; todėl taip pat turi būti rengiamos prisitaikymo prie jos poveikio strategijos.
Poveikis ir įvairaus pobūdžio rizika
Temperatūra daugiausia kyla pietinėje Europos dalyje ir Arkties regione; kritulių kiekis daugiausia sumažėjo pietinėje Europos dalyje, o padidėjo šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyse. Numatomos intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos, taip pat dažniau sulauksime kaskart pavojingesnių potvynių ir keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Klimato kaita papildomai paveiks ekologines sistemas, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Klimato kaita neigiamai veiks žemės ūkį, miškų ūkį, energijos gamybą, turizmą ir apskritai infrastruktūrą.
Europos regionai, kuriuos ypač paveiks klimato kaita:
- Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas (čia dažniau kils karščio bangos ir sausros);
- kalnuotieji rajonai (sparčiau tirps sniegas ir ledas);
- pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos (šiuo atveju kils jūros vandens lygis, dažniau lis, stiprės potvynių ir audrų poveikis);
- tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis (kils temperatūra ir tirps ledas).
Antropogeninės veiklos poveikis klimato kaitai
ŠESD į aplinką išskiriamos ir vykstant gamtiniams procesams, ir vykdant antropogeninę veiklą; svarbiausios atmosferoje esančios natūralios ŠESD yra vandens garai. Vykdant antropogeninę veiklą į atmosferą patenka daug ŠESD, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje ir vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas ir daugiau kyla aplinkos temperatūra.
Pagrindiniai antropogeninės kilmės ŠESD šaltiniai:
- iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius (CO2);
- žemės ūkis (CH4) ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas (CO2);
atliekų kaupimas sąvartynuose (CH4);
- pramonės reikmėms naudojamos fluorintos dujos.
ES politika
Keliomis įgyvendinamomis ES iniciatyvomis siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį:
ratifikuoti Kioto protokolą: šiame protokole 15 ES valstybių narių (ES-15) raginamos 2008–2012 m. bendrą savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti 8 %;
nenutrūkstamai didinti energijos naudojimo įvairiausio pobūdžio įranga ir buitiniais prietaisais veiksmingumą;
įpareigoti vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją, bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus transporto degalus, pvz., biodegalus;
remti anglies dioksido surinkimo ir laikymo (toliau – ADSL) technologijų kūrimą siekiant surinkti ir laikyti elektrinių ir kitų didelių įrenginių išmetamą CO2;
taikyti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę ES priemonę pramonės išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti.
2009 m. į ES klimato ir energetikos įstatymų paketą įtraukti būtini teisės aktai siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tikslus „20-20-20“: ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ES sunaudojamos energijos 20 % turi būti gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir 20 % sumažinti sunaudojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su numatytaisiais lygiais).
Be to, prisitaikymą prie klimato kaitos ES užtikrina rengdama įvairių sričių ES politiką; iki 2013 m. turi būti parengta išsami ES prisitaikymo strategija, kuri turėtų padidinti ES atsparumą klimato kaitai. 2012 m. ES pateikia naudoti naują klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacijos sistemą.
