Liepos 27-ąją, penktadienį prie Vilniaus Baltojo tilto organizuotas masinis piknikas. Vilniečiai kviesti leistis žemyn iš stiklinių biurų, įsigyti maisto išsinešti netoliese esančiose kavinėse ir pietauti gamtoje. Atėję buvo vaišinami mineraliniu vandeniu, obuoliais bei užkandėlėmis. Nors karštomis vasaros dienomis prie Baltojo tilto bet kokią dieną nestinga miestiečių, šįkart organizatoriai sulaukė kelių šimtų žmonių. Ar juos atviliojo nemokamos gėrybės ar galimybė papietauti gamtoje?
Smagiai klestelėjusi ant pledo pikniko dalyvė Agnė sakė, kad pasiūlymas dalyvauti masiniame piknike išviliojo laukan beveik visą jos kolektyvą.
„Atėjo beveik visi. Suorganizavo mūsų komunikacijos skyrius. Anksčiau dažniausiai pietaudavome kavinėse arba netgi iš jų atsinešdavome maisto pavalgyti į biure esančią virtuvėlę. Ant žolės valgau pirmą kartą. Šiandien tikrai labai pasisekė – ir oras geras, ir galimybė pabūti su bendradarbiais. Nuotaika labai gera. Dabar, kiek dar bus tos vasaros, eisime taip pietauti dažniau“, - žadėjo Agnė.
Organizatorių teigimu, piknike dalyvavo mažiausiai 800 žmonių. Žmonės buvo skaičiuojami pagal išdalintų mineralinio vandens buteliukų kiekį ir vaizdą nuotraukose.
Vaikinams yra kuo pasigrožėti
Agnės kolega Laimis teigė, jog anksčiau bandė sutelkti kolegas bendriems pietums lauke, bet sekėsi prastai.
„Nuotaika – nuostabi. Ne pirmą kartą tai pietauju ir dar, manau, eisim. Na, gal taip masiškai kolegų jau nesusirinks. Gal lietuviai šiek tiek ir bijosi to masiškumo, jiems geriau kur atokiau susėsti visiems. Nors ši akcija priviliojo daug žmonių. Jei padarytų dar kartą – manau dar daugiau susirinktų. Vaikinai juk tikisi ir gražių panelių sutikti,“ - svarstė Laimis dairydamasis po pievą, kur suši, picas, salotas, bandeles ir mėsainius kramsnojo daugiausia dailiosios lyties atstovės.
Vaikino kolega spėjo, kad žmonės atsisakinėja pietų ant žolės, nes bijo kaitrios saulės. Penktadienį ji kaip tik spigino stipriai. Tačiau pikniko dalyviai, kaip sakė renginio vedėjas Jurgis Brūzga, „skilo į dvi stovyklas“. Vieni jų visai nebijojo kaitrių saulės spindulių ir naudojosi proga pasideginti, kiti – slėpėsi po tiltu. Tiesa, tretieji pasirūpino netgi didžiuliais paplūdimio skėčiais.
Susirinkusieji galėjo mėgautis ne tik skaniu maistu bet ir gyva muzika: nedidelėje scenoje grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros dėstytojas Dimitrij Golovanov ir vokalistė Rūta Švilpaitė.
Skatins maitintis sveikiau
Renginio vedėjas J. Brūzga pristatė apklausos rezultatus – daugiau nei 50 proc. lietuvių prisipažino, kad renkasi nesveiką maistą ir niekada nėra pietavę atviroje erdvėje.
Taigi masinį pikniką organizavusi bendrovė „Borjomi“ siekė ne tik ištraukti biurų darbuotojus į gryną orą, bet ir priminti apie jų lėkštės turinį.
„Norime paskatinti žmones šiek tiek atitrūkti nuo gyvenimo tempo, nuo daug darbo, daug streso, pripratinti pietums skirti laiko, - aiškino pikniką organizavusios bendrovės „IDS Borjomi Europe“ rinkodaros vadybininkė Ieva Semerikovaitė. - Galbūt taip mažais žingsneliais pasieksime, kad žmonės sveikiau maitintųsi. Ir šiek tiek sumažintų tas pasekmes, kurias visi padarome savo organizmui.“
Vis dėlto, kai kurie pinkiko dalyviai, nors ir nepraėjo pro organizatorių pasiūlytą mineralinį vandenį ir obuolius, kitoje rankoje nešėsi didžiulį greitojo maisto restorano maišelį.
Paguoda neatostogaujantiems
„Na, pirmiausia gerai, kad žmonės išeina į gryną orą, tada – kad apskritai išeina ir skiria laiko pietums, juos valgo tam tikru laiku. O dėl paties maisto... Mes toliau dirbsime, kad būtų labiau kreipiamas dėmesys į maistą, kad jį rinktusį sveikesnį. Džiugu matyti vilniečius ateinančius čia. Skaičiaus nesame užsibrėžę, bet socialiniame tinkle žadėjo dalyvauti apie 430 žmonių. Sieksime oficialaus rekordo. Daugelyje pasaulio valstybių masiniai piknikai jau seniai organizuojami, tik Lietuvoje tai pirmasis atvejis. Gal dabar jau žmonės savo iniciatyva išnaudos vasarą ir pietaus čia“, - optimistiškai kalbėjo Ieva Semerikovaitė.
Masinio pikniko idėja po biurus sklandė jau praėjusiais metais, tačiau jis taip ir nebuvo suorganizuotas dėl pernelyg lietingų penktadienių.
Dainininkas Jurgis Brūzga priminė, jog pietaujant lauke organizmas gauna daugiau vitamino B.
Prie pat upės įsitaisęs Rokas teigė, jog link Baltojo tilto su pledais, draugų kompanija ir pietumis atkeliavo net nežinodamas apie renginį.
„Nerealu! Nėra didelio skirtumo, ar tai renginys, ar pats sugalvoji taip pavalgyti. Svarbiausia – gamta. Labai gerai, jei pavyksta pietauti gamtoje nors kartą per savaitę. Žmonės pamažu renkasi, nors atsigaus, pasidžiaugs vasara. Ypač tie, kas neturi atostogų...“- svarstė vaikinas.
Pikniko dalyviai galėjo paragauti ir naujo, ką tik pagaminto produkto – sveikų užtepėlių iš daržovių, saulėgrąžų, kukurūzų, tuno.
Gryno oro nauda vaikams ir suaugusiems
Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimų gryname ore. Deja, vietoj laisvalaikio parke ar miške vis dažniau renkamės televizorių bei kompiuterį. Įsmeigę akis į ekraną kur kas rečiau išeiname pakvėpuoti grynu oru ir pasidžiaugti gamta.
Vaikai taip pat retai beiškiša nosis iš namų, kur kas mieliau pasineria į kompiuterinių žaidimų ir interneto pasaulį. To pasekmė – akių, laikysenos, nervų sistemos ligos, chroniškas nuovargis, susilpnėjęs imunitetas. Viso to padeda išvengti kasdienis gryno oro gurkšnis ir kelios minutės, praleistos gamtos prieglobstyje.
Grynas oras prieš širdies ir kraujagyslių ligas
Nuolatinis skubėjimas, stresas, greitas maistas, rūkymas, užterštas didmiesčių oras – visa tai silpnina mūsų širdį ir kraujagyslių sistemą. Širdis ypač kenčia nuo dabartinio žmogaus nesugebėjimo atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Greitėjant gyvenimo ritmui tendencingai daugėja ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Jų riziką stipriai sumažinsite kasdien bent šiek tiek laiko praleisdami gryname ore.
Pasivaikščiojimai parke ar miške ne tik atpalaiduos kūną bei protą, bet ir aprūpins organizmą didesniu deguonies kiekiu. Vadinasi, prasiplės kraujagyslės, nustos šalti galūnės bei svaigti galva. Vaikštinėdami lauke giliai pakvėpuokite, aktyviau pajudėkite. Medikai tvirtina, jog judėjimas ir kvėpavimo pratimai, atliekami lauke, padeda apsisaugoti nuo infarkto.
Pasivaikščiojimai gryname ore – sveikiems vidaus organams
Pastebėta, jog reguliariai vaikštinėjant gamtoje sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Sergantiems skrandžio opalige patariama lauke pakvėpuoti „pilvu“. Gilus kvėpavimas atpalaiduoja ir sumažina skrandžio spazmus, padeda kenčiantiems nuo vidurių pūtimo. Sergantiems inkstų ir kepenų ligomis naudingi pasivaikščiojimai nedideliais gurkšniais geriant negazuotą tyrą vandenį.
Kvėpavimo takų ligomis sergantiems grynas oras yra būtinybė. Idealu, jei galite pasivaikščioti spygliuočių miške ar prie jūros. Kvėpuodami juoduotu jūros ar miško oru padėsite išsivalyti plaučiams. Nepamirškite ir vėdinti patalpų. Neretai vaikui pradėjus kosėti stengiamės apsaugoti jį nuo bet kokio vėjelio ir sandariai uždarome langus. Tai – didžiulė klaida, nes troškiame kambario ore dauginasi virusai. Geriau ligonį šiltai apkloti, tačiau kambaryje nuolat praverti langą ir įleisti gryno oro.
Grynas oras – ramūs nervai
Medikai vieningai sutaria, kad laiko leidimas gryname ore naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti. Jei kasdien bent penkiolika minučių neskubėdami pasivaikščiosite lauke, greit pajusite, kad darotės ramesni, harmoningesni. Gamtos grožio ir metų laikų kaitos stebėjimas atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo kasdienių problemų. Be to, vaikštinėjant gryname ore kūnas gauna didesnį kiekį deguonies. Didesnis deguonies kiekis pasiekia ir smegenis, jų veikla suaktyvėja. Tad, jei mokydamiesi ar dirbdami išsekote, kelias minutes praleidę lauke ir vėl galėsite imtis darbo su nauju užsidegimu.
Kuo daugiau gryno oro ir buvimo gamtoje rekomenduojama sergantiems visomis nervų sistemos ligomis, kenčiantiems nuo nemigos, įtampos ir net depresijos. Nervų sistemą raminančiai veikia natūralūs gamtos vaizdai ir garsai. Kad laisvalaikis gamtoje būtų dar naudingesnis, užsiimkite maloniomis smulkmenomis – pabraidykite po rudeninius lapus, su vaikais prisirinkite kaštonų, apsiaukite guminius batus ir tyčiomis įlipkite į balą, parke ant suolelio išgerkite kavos ar paplepėkite su jums artimu žmogumi.Kiekviena maloni akimirka, praleista gryname ore, ne tik padės atsipalaiduoti, bet ir sustiprins jūsų santykį su šeima bei artimaisiais.
Mažųjų laisvalaikis – ne prie kompiuterio, o lauke
Jau nieko nebestebina dar nei penkerių nesulaukęs mažylis, maigantis kompiuterio klavišus. Tėvai džiaugiasi – vaikas saugus, užsiėmęs, jo nebūtina prižiūrėti. O be reikalo. Grynas oras ir judėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą vaiko vystymąsi bei jo imuninės sistemos stiprėjimą. Nesistebėkite, jei į lauką kojos neiškeliantis mažylis žiemą nuolat sirguliuos, o vasarą viduriuos. Namų aplinkoje vaikas nesusiduria su natūraliomis gamtoje gyvenančiomis bakterijomis, taigi jo organizmas nesigrūdina ir neišmoksta prisitaikyti. Tokie „kambariniai“ vaikai būna kur kas jautresni įvairiam maistui, labiau linkę į alergijas.
Paaugliai, žinantys tik tris kryptis (namai-mokykla-prekybos centras) taip pat nepasižymi sveikata. Be to, sunkiau išgyvena paauglystės periodą, būna nervingesni ir labiau linkę į depresijas, nei jų bendraamžiai, daugiau laiko leidžiantys gamtoje. Kai smegenims trūksta deguonies, vaikas ima prasčiau mokytis, jam sunkiau sukaupti dėmesį. Todėl pakankamas gryno oro kiekis būtinas besimokančiam vaikui.
Nesitikėkite, kad pats vaikas išsiruoš iškylauti miške, kol jūs sėdėsite prie televizoriaus. Protingas elgesys prasideda nuo protingo pavyzdžio. Pratinkite savo vaiką prie aktyvaus laisvalaikio gamtoje jau nuo mažų dienų. Paaiškinkite, kaip svarbu reguliariai išsivėdinti savo kambarį. Svarbiausia, prisiminkite, kad laikas su šeima praleistas ne prie ekrano, o parke ar miške, yra šimtą kartų vertingesnis. Išvykos į gamtą gali tapti ne tik sveikatos, bet ir asmeninių santykių tobulinimo būdu.
