Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, randama įvairių rūšių mineralų – geologinių procesų metu natūraliai susiformavusių cheminių medžiagų ar jų junginių. Mineralus tiriantis mokslas mineralogija šiuo metu yra priskaičiuoja daugiau negu 4000 mineralų rūšių ir porūšių, tačiau Lietuvoje jų beveik nėra.
„Lietuvoje mineralų beveik nerandama, vos vienas kitas. Tai kalcitas, piritas, kartais uolienuose, granituose randama granatų. Pas mus Lietuvoje dažniausiai randamos uolienos, ne mineralai. Pati uoliena yra sudaryta iš skirtingų mineralų – tarsi mišrainė“ - GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos geologų sąjungos geologinio švietimo komisijos pirmininkė Birutė Poškienė.
Anot pašnekovės, retkarčiais randami mineralai yra beveik niekur nepanaudojami: „Paprastai tokie mineralai niekam nenaudojami, nebent dėl grožio. Žinau, kad pačiame Vilniaus centre buvo didelis granito akmuo, kuriame buvo nemažai granatų, tai juvelyrai juos išsirinkdavo, tačiau tai – vienetiniai atvejai.“
Tačiau Lietuvoje randama nemažai uolienų ir kitų naudingų iškasenų. Pavyzdžiui Lietuvoje randama nemažai dolomito. Tai minkštas, lengvai skaldomas ir pjaunamas mineralas, paprastai randamas šiaurinėje Lietuvos dalyje. Jis naudojamas chemijos ir stiklo pramonėje, taip pat gali būti naudojamas kaip statybinė medžiaga.
Vienas iš didesnių dolomito telkinių yra Skaisgiryje. Lietuvos šiaurėje ir pietinėje dalyje taip pat kasamas gipsas, kuris naudojamas cemento, stiklo ir popieriaus pramonėje. Pietryčių Lietuvoje randama jau minėtojo granito, kuris yra vertinga statybinė medžiaga. Granito atmainos gali būti naudojamos kaip apdailos akmuo.
Labai vertinamas Lietuvoje randamas anhidritas – viena iš gipso rūšių, taip pat nafta, kvarcinis smėlis, molis bei gėlas vanduo. Nors nedaug, tačiau randama ir kreidos, iš kurios Lietuvoje gaminamos silikatinės plytos.
Kai kurios iškasenos turi ir gydomųjų savybių. Vilniuje įsikūrusio Astromineralogijos centro darbuotojas pasakoja apie žvyro karjeruose randamą belemnitą - pailgą, į vieną galą nusmailėjusį taisyklingos formos pilkšvai rusvą akmenį.
Pasak jo, sutarkuotas ir su aliejumi sumaišytas belemnitas gali padėti išsigydyti odos ligas. Vienai iš centro lankytojų būtent toks gydymo metodas padeda kovoti su žvyneline. Pasak B. Poškienės, belemnitas yra nuo senų laikų randama fosilija, vadinama Velnio pirštu arba Velnio kulka: „Žmonės nežinodavo, ką randa, dėl išskirtinės formos manydavo, kad tai velnio siųstas akmuo. Iš to tikėjimo, matyt, ir buvo tikima gydomosiomis jo savybėmis“.
Liaudies medicinoje nuo seno žinomos gydomosios akmenų savybės. Pavyzdžiui, tikima, kad skausmą galima numalšinti skaudamą vietą trinant titnagu. Ypač Lietuvoje vertinamas gintaras, kuris gali būti naudojamas gydant šlapimo pūslės ar skandžio ligas, bronchitą.
GRYNAS.lt jau rašė apie tai, kur Lietuvoje daugiausia akmenų.
-Gamtosauga-
Mineraliniai ištekliai - taip pat gamtos dalis. Juos naudoti yra reikalainga žmogaus gerovei, bet tai būtina daryti atsižvelgiant ir į poveikį aplinkai ir gamtai. Tvarus vartojimas mažai kenks gamtai ir padės žmonių gerbūviui.
