Nors mūsų keliai ir autostrados kartais pavadinami mėsmalėmis, bet paukščiams tas negresia. Jie mielai vaikštinėja, varlinėja ar pelinėja šalia intensyvaus eismo kelių, o ūžiantys automobiliai jų negąsdina.
GRYNAS.lt skaitytojas dažnai važinėja autostrada Vilnius – Panevėžys ir niekada iš rankų nepaleidžia fotoaparato. „Šį sykį siunčiu „safario“ nuotraukas iš 23-io km nuo Panevėžio“, - rašo skaitytojas Tomas. Jo nuotraukose – pilkosios gervės.
Pernai GRYNAS.lt skelbė apie toje pačioje autostradoje. fotografo įamžintą paprastąjį suopį ir šalia varlinėjantį gandrą.
Jeigu ir jums pavyko nufotografuoti gyvūnus šalia kelio ar autostrados, siųskite jas grynas@grynas.lt.
Faktai:
Pilkoji gervė arba gervė (lot. Grus grus) – gervinių (Gruidae) šeimos paukštis.
Gervės arealas Eurazijoje driekiasi nuo Skandinavijos ir Elbės slėnio vakaruose iki Indigirkos slėnio rytuose. Šiaurinė riba eina Kolos pusiasaliu, Pečioros vidurupiu, Obės žemupiu, Jenisiejaus vidurupiu, Janos slėniu, pietinė riba – Argūnės slėniu, pietiniu Altajumi, Syrdarjos, Volgos žemupiais, pietų Ukraina. Tačiau pietinė arealo riba labai sąlyginė ir kintanti.
Pilkosios gervės žiemoja Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Kinijos pietryčiuose.
Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šiuo metu Lietuvoje perinčių porų yra virš tūkstančio. Seniau Lietuvoje gervių būta daug, tačiau prasidėjus masinei melioracijai, pelkių sausinimui šių paukščių perimviečių sumažėjo. Gausiausios gervių perimvietės išliko didelėse pelkėse – Čepkelių raiste, Žuvinte, Tyrelyje, Artosios pelkėje. Taip pat aptinkamos ir mažesniuose pelkėtuose miškuose. Dalis gervių Lietuvoje neperi, bet tik apsistoja vasarai (jauni, nesubrendę paukščiai). Taip pat čia ilsisi migruojantys paukščiai.
Pilkoji gervė tai už gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.
Suaugę paukščiai sveria 3,9-7 kg. Patinų kūno aukštis 60-66 cm, patelių 54-57 cm.
Gyvena pelkėse, miškų raistuose, tankiuose beržynuose, juodalksnynuose, šlapiose viksvinėse pievose, apleistuose durpynuose.
Gervė – labai baikštus, atsargus paukštis, įsikuria atokiose vietose, toli nuo žmonių. Balsas žemas, primena trimito garsą. Labai gerai girdimas net kelių kilometrų spinduliu ir yra būdingas pelkynų, atokių vietų garsas. Skrisdamos gervės skleidžia griežtus tonus. Išgąsdinta gervė garsiai kurkia.
Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Jį suka iš juodalksnio, beržo šakelių, paparčių, viksvų. Lizdo skersmuo 45-60 cm, gylis iki 3 cm. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis (masė 160–170 g). Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo, jei reikia – gina lizdą. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Nuo pat mažumės gerai plaukioja, apsiplunksnuoja per 40-45 dienas. Pradeda skraidyti rugpjūčio pradžioje.
Lietuvoje gervės pasirodo kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje, o išskrenda spalio antroje pusėje. Prieš išskrisdamos telkiasi į gausius būrius. Migruojant skrenda ir dieną, ir naktį.
Maistas – sėklos, vabzdžiai, moliuskai, sliekai, varlės, pelės. Taip pat lesa pelkių uogas, laukuose minta grūdais.
