Ekologiškas namas neretai įsivaizduojamas kaip nedidelio ploto statinys. Taip sutaupoma jį statant, vėliau - skaičiuojant energijos sąnaudas. Architekto Algimanto Pliučo namas – didelis, trijų aukštų, su taip vadinamu „požeminiu kiemu“, tačiau neabejotinai gali būti vadinamas ekologišku architektūros pavyzdžiu.

Vyras pamėgino pasiekti pageidautą plotą, jo apšildymui išnaudodamas saulės energiją. Jis įsitikinęs – ekologiškas gali būti ir didelis būstas.

A. Pliučas savo būsto apžiūrėti pakvietė ne tik GRYNAS.lt filmavimo komandą, tačiau ir kolegas, dalyvaujančius projekte-konkurse „Mano EKOnamai“. Projekto tikslas – iki rudens vidurio keliolikoje sklypų sukurti darnaus, energiškai efektyvaus būsto projektus.

Stiklai saulės šilumą įsileidžia į vidų

„Norėjosi „įsileisti saulę“, todėl langų stiklai padaryti neatspindintys šviesos, o kaip tik praleidžiantys saulės šilumą į vidų, - pasakojo architektas. - Kadangi jie atsukti į pietų pusę, pavasarį bei rudenį namas praktiškai įšyla vien tik per langus.

Name sudėti dideli, beveik visą priekinį fasadą dengiantys langai, kurių aliuminis rėmas ir trijų sluoksnių stiklo paketais nepraleidžia šilumos. Šių langų šilumos laidumo koeficientas – 0,7 W/m2K. Tai – vienas geriausių šiuo metu įmanomų koeficientų.

Architektas pripažįsta, jog su tokiais stiklais vasarą namo viduje būtų gerokai per karšta. Todėl saugant vidaus vėsą priešais langus sumontuoti išoriniai roletai. Jie neleidžia stiklui įkaisti ir išsaugo bent 10 laipsnių žemesnę vidaus temperatūrą, jei to reikia.

Aklinai užsidaryti su šiluma negalima

„Yra rekuperacijos sistema (mechaninio įrenginio pagalba veikianti vėdinimo sistema, kai į sistemą patenkantis kambario oras specialiame įrenginyje šilumą atiduoda, o atitekantis iš lauko ta pačia šiluma įšildomas, tuomet patenka į gyvnamąsias patalpas, - red. past.) – ji būtinai reikalinga. Kitu atveju, žiemą užsidarius su visa ta šiluma nebūtų jokios ventiliacijos. Per visus tris namo aukštus eina šachta, taip pat yra nedidelis langelis viršutiniame aukšte – per šias konstrukcijas namas vasaros metu atvėsta per naktį,“ - atskleidė Algimantas Pliučas.

Namo vėdinimo sistema (A. Pliučas)
Foto: GRYNAS

Namas statytas iš surenkamų gelžbetoninių plokščių su polistereno izoliacija.

Ant namo stogo sumontuoti keturi saulės kolektoriai (bendras plotas - 9,2 kvadratiniai metrai). Žiemą viso namo apšildymui jų neužtenka, todėl „į pagalbą“ pasitelkiamas dujinis kondensacinis katilas. Jis namą šildo tik tiek, kiek trūksta iki norimos temperatūros.

Kai saulė spigina, katilas „miega“

„Paprastai tariant, akumuliacinės saulės kolektorių talpos ir dujinio katilo sistemos yra sujungtos. Jei nustatyta, kad akumuliacinėje talpoje temperatūra turi būti 30 laipsnių šilumos – ir tiek yra, tuomet katilas „miega“, - aiškino būdą sujungti dvi šildymo sistemas architektas. - Ta pati sistema ruošia ir karštą vandenį visiems namo gyventojams. Čia katilo darbas – kad karštas vanduo nepasibaigtų tomis dienomis, kai nėra saulės. Karštu vandeniu naudojasi penki žmonės.“

Architektui šildymo sistemą sumontuoti padėjusios bendrovės atstovas teigė, jog šiek tiek baiminosi, kad ir šių dviejų sistemų neužteks name gyvenančių žmonių komfortui užtikrinti. Todėl buvo palikta galimybė prijungti papildomų įrenginių. Tačiau kol kas ir žiemą ir vasarą šeima šilumos ar šilto vandens trūkumu nesiskundžia.

Sistemą įrengusi bendrovė rekomenduoja ją patikrinti (atlikti techninę apžiūrą) kartą į metus.
Šalčiausią šių metų mėnesį A. Pliučas už šildymą ir karštą vandenį mokėjo po 2,6 Lt už kvadratinį metrą, namo plotas – daugiau nei 400 kvadratinių metrų. Tuo metu Vilniaus mieste vidurkis buvo 4,4 Lt už kvadratinį metrą, kai kuriuose namuose išlaidos šildymui viršijo 12 Lt už kvadratinį metrą.

Namo šildymo sistemos schema (A. Pliučo schema)
Foto: GRYNAS

„Vilniaus architektūros studijos“ architektas pabrėžia, jog nemažai šilumos namas gauna ne tik iš saulės kolektorių sukauptos energijos, tačiau ir tiesiogiai įšildomas saulės spinduliais per langus.

Sutaupyta erdvės automobilių statymui

Po namu yra didžiulė erdvė statyti automobiliams – architektas ją netgi vadina „kiemas po namu“. Anot jo, būtent čia ir išeina visas oras iš vėdinimo sistemos. Taip pat įrengta ir katilinė.

Kadangi sklypas, ant kurio stovi namas, nėra itin didelis, o šalia esančioje gatvelėje nėra jokių aikštelių automobiliams statyti, architektas nusprendė tam skirtą erdvę įrengti po namu. Jam buvo svarbu, kad liktų kiek įmanoma daugiau erdvės apželdinimui. Vietoje, kurią būtų užėmę automobiliai, dabar žaliuoja žalumynų ir daržovių daržas, stovi nedidelis šiltnamis.

GRYNAS.lt vaizdo reportaže galite apžiūrėti, kaip atrodo architekto A. Pliučo namas: