Daugelį žmonių nesunku apsukti aplink pirštą elementariausiais reklaminiais „perliukais“: „Pirk vieną – gausi du!“. Jei maisto produktai yra trumpo galiojimo laiko – beveik visada vienas iš jų (žinoma, jis pakuotėje labiausiai užmaskuotas) bus visai netoli galiojimo laiko pabaigos.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad žmonės tuos „ypatingus pasiūlymus“ čiumpa ne todėl, kad mėgsta produktą ir jį suvartos iki galiojimo laiko pabaigos, o todėl, kad toks pasiūlymas suteikia galimybę sutaupyti. Parduotuvės erdvė sukuriama kaip utopija – mini pasaulis, į kurį patekęs statistinis pirkėjas tampa sunkiai uždirbtų pinigų švaistūnu. Kodėl užblokuojamos smegenys? Tai ištisas mokslas - ne vienas ir ne du žmonės, kruopščiai kuria atmosferą, kurioje pirkėjas nebejaustų socialinio skirtumo, atsipalaiduotų ir tiesiog išlaidautų.
Pasitelkiama begalė „sąmonę atjungiančių“ priemonių: beveik visose didžiosiose maisto prekių (ir ne tik) parduotuvėse groja linksma, atpalaiduojanti muzika, stūkso linksmos dekoracijos, aptarnaujantis personalas šypsosi (retai kur bepamatysi prastos nuotaikos pardavėją), kartais net pasitelkiama kvapų „terapija“. Tuo labiau aplinkui visada matoma begalė apsipirkinėjančiųjų, o žmogui bandos jausmas iš prigimties yra būdingas.
Ar yra tekę grįžus iš maisto prekių parduotuvės pažiūrėti į kasos čekį ir nustebti, nes planavote išleisti trigubai mažesnę pinigų sumą? Turbūt yra… Net juokaujama: nuėjau į parduotuvę pieno, o grįžau su pilnu maišu prieskonių, daržovių... Kai kurių produktų net nespėsi suvalgyti. Yra tekę girdėti atvejų, kad pagrindinio produkto, dėl kurio eita į parduotuvę (šiuo atveju pieno), žmogus taip ir užmiršo nusipirkti. Ar ne ironiška?
Kaip bebūtų keista, atėjuskrizei, šis „urminis“ pirkimas nepasibaigė, o tik išpopuliarėjo (gal žmonės ėmė kaupti atsargas?). Dažniau galima išgirsti, kad žmones graužia sąžinė ne todėl, kad prisipirko tiek nereikalingų produktų ir išleido per daug pinigų, bet todėl, kad jiems tiesiog psichologiškai sunku išmesti sugedusį, bet net nepraplėšta pakuote maisto produktą.
O kiek jūsų šiukšliadėžėje neparagautų maisto produktų?
Kad jūsų namų šiukšliadėžė nebūtų „pinigų karpymo“ mašina, patariame:
•Prieš einant į maisto prekių parduotuvę susidaryti būtiniausių prekių sąrašiuką ir nuo jo nenuklysti;
•Vykdyti griežtą išlaidų kontrolę: išsaugoti visus maisto parduotuvių kasos čekius ir mėnesio pabaigoje juos susumuoti (pamačius, kad suma per didelė, peržiūrėti pirkinius ir kitą mėnesį vadovautis padarytomis išvadomis);
•Neiti į maisto parduotuvę išalkusiems (būdamas alkanas manai, jog suvalgysi trigubai daugiau nei pats sveri).
