Gegužė – pats paukščių čiulbėjimo metas, tačiau šis ypatingas paukštis gieda tiktai Vilniuje, Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje. 2 metrų ilgio, 3,5 kg svorio gražuolis, tarsi sėkmės simbolis, sklendžia virš antrokėlių galvų.
Šį pavasarį mokykla švenčia 10-ąjį gimtadienį.Ta proga 2A klasės mokytoja Auksė Pleikienė subūrė linksmą „savo“ mokinukų bei karpinių menininkės Juventos Mudėnienės komandą, norėjusią ypatingo šventinio klasės akcento.
Mokytoja džiaugiasi: paukštis – simbolinė figūra, ji labai tinka vaikams, visuomet išskleidusiems savo sparniukus, vis bėginėjantiems, šokinėjantiems, ieškantiems. „Be to, labai norėjome, kad į šį kūrybinį procesą įsitrauktų visi klasės vaikai, kad vėliau visi žinotų ir didžiuotųsi, jog prisidėjo, dirbo ir gali džiaugtis rezultatu“,- šypsosi mokytoja Auksė.
Didžiuotis tikrai yra kuo, nes bendras darbas truko porą savaičių. Pirmiausia menininkė paprašė rinkti ir nešti panaudotus popierius. Pasak antrokės Gustės Budvytytės, visą savaitę vaikai rinko senus laikraščius, popierinius maišelius, sausainių dėžutes, netgi tualetinio popieriaus ritinėlius. Visa tai meistriškai sudėliota, susukta, suklijuota. „Mama sakė, kad kursime ekologišką paukštį,- išduoda paslaptį tos pačios klasės mokinė Ugnė Mudėnaitė,- juk mes mažiau teršiame gamtą, kai senus popierius ne išmetame, o sudedame į kokį gražų daiktelį. Taip labai gudriai padarėme ir tą didžiulį paukštį suklijavome!“.
Į klasę atkeliavo jau paruoštas dvimetrinis karkasas. Pasak J. Mudėnienės, reikėjo, kad paukštis būtų ne tik labai gražus, bet ir labai lengvas, nes sklęsti jam teko virš antrokėlių galvų, tad nukristi visiškai neturėjo teisės. „Pravertė patirtis ir sumanumas. Tuščiaviduriai ritinėliai suteikė apimtį, plonas, gėlėms skirtas vynioti popierius – formos aptakumą. Gerai, kad esu taupi ir to popieriaus nuo gautų puokščių šiek tiek turėjau sukaupusi. Man patinka, kad gėlės parduotuvėse vis dažniau vyniojamos ne į blizgų, o į naturaliai rusvą popierių. Jis tinka ir skulptūroms, ir karpiniams: suteikia apimtį bei menišką natūralumą“.
Manikiūrinėmis žirklutėmis iškarpyta kiekviena plunksna – lengva ir ažūrinė danga išdėliotas visas paukščio kūnas.Sparnams naudotas vyniojimo popierius, spalvotos kalkės atraižos. „Patys vaikai derino spalvas, siūlė savo spalvotą popierų snapui, kaklui. Net susiraitę ant klasės grindų kruopščiai klijavo plunksnas,- sėkmingu kūrybos procesu džiaugiasi menininkė.
Antrokai vienas per kitą pasakoja apie savo darbus: „ Man tai labiausiai patiko klijuoti,- žybsi akimis Vasaris Kalnikas,- aš – tai tikras tepliorius! Ir namie bet ką darant visada išsiteplioju, o čia - Juventa pastatė lipalo dėžę ir sako:“klijuokit, kas nebijot išsitepti“. Aš nebijau.“
Vasario draugas Andrius Gudauskas rimtai konstatuoja:“svarbu yra džiaugsmas ir draugystė. Mes visi galėjome gražiai draugauti ir nesipykdami viską gerai padarėme“. „Ir dar mes rinkome gražiausius žodžius,- priduria Ugnė.
Dešimt gražiausių, ažūriniais karpiniais išraitytų žodžių plasnoja po paukščio sparnais. Po žodį kiekvieniems mylimos mokyklėlės metams: Lietuva, Vilnius, Mokytoja, Mokykla, Klasė, Mama, Tėtė, Ačiū, Draugai, Širdis. Tiesa, tarp žodžių-favoritų buvo ir Šuo, Katukas, Kompiuteris, bet juos ketinama iškarpyti vėliau, kitiems mokyklos gimtadieniams...
O kaip su tuo susijusi primadona Irena Milkevičiūtė?- paklausite. Labai susijusi! Menininkė Juventa Mudėnienė išduoda paslaptį: klijuojant paukštį, į jo krūtinę, į pačią širdį, buvo įdėtas laikraštis su Irenos Milkevičiūtės nuotrauka bei interviu. Tai argi gali toks paukštis negiedoti virš vaikų galvų? Gero skrydžio jam ir jo globojamiems vaikams!
