Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius, kurie didžiąją dienos dalį ar visą parą laikomi lauke, intensyviai puola vabzdžiai, nes šilti ir drėgni orai sudaro palankias sąlygas vabzdžiams veistis. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams sukelia nerimą, baimę, trikdo įprastinius virškinimo procesus, dėl ko gali sumažėti produkcijos kiekiai, pasitaiko ir gyvulių nugaišimo atvejų.
Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių medžiagų, galinčių sukelti įvairias nepageidaujamas organizmo reakcijas. Dėl šių medžiagų, patenkančių į organizmą vabzdžiui siurbiant kraują, o taip pat dėl didelės šių vabzdžių gausos, kai kuriuose regionuose kyla daug problemų gyvulininkystei, paukštininkystei, turizmui ar net žmonių sveikatai.Upiniai mašalai nesirenka - jie puola ir gyvūnus, ir paukščius, ir žmones.
Galvijų kritimo nuo kraujasiurbių upinių mašalų atvejų užregistruota daugelyje valstybių – Danijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, Kazachijoje, Serbijoje. Sibiro taigoje kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžiai yra reguliarus reiškinys. Upiniai mašalai, kaip ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, yra žinomi kaip įvairių ligų (pvz., Šmalenbergo viruso, Mėlynojo liežuvio ligos, Rifto slėnio karštinės ir kt.) platintojai. Vidutinio klimato juostoje kraujasiurbiai upiniai mašalai gali pernešti gyvulių onchocerkozes, paukščių leukocitozoonozes. Todėl veterinarijos specialistai nuolat ragina gyvulių laikytojus imtis visų priemonių ūkiniams ir naminiams gyvūnams apsaugoti.
Viena efektyviausių priemonių gyvūnams apsaugoti – patraukti juos toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių arba intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus, skirtus parazitinių vabzdžių naikinimui ir profilaktikai. Specialiomis priemonėmis patartina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius.
Gyvulių laikytojai turėtų žinoti, kad saugiam ir efektyviam gyvulių ir naminių augintinių gydymui ar apsaugai gali būti naudojami tik į Veterinarinių vaistų registrą įtraukti vaistai. Kovai su vabzdžiais gyvūnų laikymo vietose (pvz.: tvartuose) taip pat turi būti naudojami tik autorizuoti ar registruoti biocidai.
Ne mažiau svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, taip pat atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį. Išlaukos laikotarpis – tai laikas nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams iki maisto produktų iš tų gyvūnų gavimo. Šis laikotarpis būtinas, siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų veikliųjų ir pagalbinių medžiagų liekanų.
Kokia apsaugos priemonė nuo vabzdžių efektyviausia?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Svarbu atsiminti, kad atitinkamos priemonės pasirinkimui įtakos turi daugelis veiksnių – gyvulio laikymo vieta, fiziologinė būklė, įmitimas ir kt. Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir kitais svarbiais klausimais gali suteikti tik veterinarijos gydytojas ar veterinarijos vaistinės/didmeninės veterinarinių vaistų prekybos įmonės specialistas. Specialistas gali suteikti konsultaciją ir patarti, kokias apsaugos priemones pasirinkti kovai su vabzdžiais, atsižvelgiant į laikomų gyvulių skaičių, vietovę ir kitus veiksnius.
