Beveik visi tekstai dviejų lapų laikraštuke prasideda sakiniu: „Iš pradžių į jonizuotą vandenį žiūrėjau skeptiškai. Juk jis nei spalva, nei skoniu ar kvapu nesiskiria nuo paprasto.“
Šarmas ir neigiamas ORP - itin naudingi organizmui
Leidinyje „Sveikata ir vanduo“ rašoma, jog vanduo jonizuojamas elektrolizės būdu. Per vandenį leidžiama elektros srovė, jis skylą į vandenilio (H+) ir hidroksilo (OH-) jonus, o vadenyje ištirpusios druskos į teigiamus metalų (kalcio, magnio, kalio, natrio) ir neigiamus – chloro, sieros, fosforo ir kitus jonus.
Prie jonizatoriuose įrengto katodo pritraukiami šarminių metalų – kalcio, magnio, kalio, natrio ir hidroksilo OH- jonai. Prie anodo rūgštiniai – chloro, fosforo, sieros ir vandenilio jonai.
Taigi vanduo išbėga į dvi membrana perskirtas puses – vienoje pusėje jis yra šarminis, kitoje – rūgštinis.
Štai tokiu iš pradžių gan sunkiai „suvirškinamu“ principu veikia vandens jonizatoriai. Vandenį jie paverčia silpnai šarminiu ir turinčiu neigamą okcidacijos – redukcijos potencialą. Sunku suvokti, kas tai, tačiau leidinyje chemikas Telesforas Laucevičius tikina, kad šarminis vanduo ir neigiamas oksidacijos-redukcijos potencialas itin naudingas žmogaus kraujui. Šis taip pat yra šarminis ir turi panašų ORP krūvį.
Neaišku, kas filtre lieka po jonizacijos
GRYNAS.lt kalbinti maisto produktus bei visuomenės sveikatą tyrinėjančių institucijų specialistai negalėjo aiškiai atsakyti, ar jonizuotas vanduo turi kokį nors teigiamą poveikį sveikatai, ar tai tik dar vienas "žaliasis smegenų plovimas". Specialistai teigė, jog tokie tyrimai nė vienoje iš institucijų nėra atliekami, o be mokslinio pagrindo jie negali kritikuoti jonizuoto vandens arba patvirtinti jo gydančių galių.
Tačiau bendrovės „Vandens tyrimai“ vadovas Valdas Šimčikas neabejojo – tai tėra manipuliacija plika akimi nematomais elementais bei sąvokomis, šarminio vandens reagentų parduotuvėje galima prisipirkti litrais, tačiau jis „gydys“ tik tas kelias minutes, kol pasieks skrandį.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė teigė, jog sunku ką nors komentuoti, kai nėra visiškai aišku, kas tas jonizuotas vanduo.
„Gamintojas išgiria, pastato kokį nors filtrą ir sako – štai, dabar jūs gersite jonizuotą vandenį. O ką iš tiesų mes geriame? Be tyrimų niekas neatsakys į šį klausimą. Turime higienos normas ir žinome, kokios sudėties ir koks turi būti vandentiekio vanduo. O jonizuotas? Kodėl jis turėtų gydyti gastritą ar uždegimus - nesuprantu. Čia galbūt būtų klausimas gydytojams, įdomu būtų išgirsti jų nuomonę. Kaip chemikė pirmiausia tos bendrovės paklausčiau, ką gamintojas pakeičia vandentiekio vandenyje? Kokių jonų padidina, kokių – sumažina? Nes būna skirtingų jonizatorių.
Vandenyje yra šiek tiek toksinių elementų – nitritų, nitratų, švino. Ar jų po jonizacijos sumažėja? Noriu žinoti, kaip keičiasi cheminė vandens sudėtis perėjus per jonizatorių,“ - kritiškai žvelgti į jonizatorius gyventojams patarė G. Jankovskienė.
Vandentiekio vanduo taip pat vertingas
Maisto tyrimų poskyrio vedėja pabrėžė, kad vandentiekio vanduo – taip pat šarminis.
„Labai filtruoti negalima, nes distiliuotas – visiškai išvalytas – vanduo yra rūgštinis. Jis netinkamas gerti, naudojamas automobiliams. Mūsų vandentiekio vandens pH yra apie 7,5, taigi jis – silpnai šarminis. Klausimas – ar dar labiau šarminis vanduo padės sveikatai? Visgi man tai panašiau į reklaminį triuką“, - kalbėjo moteris.
Moteris yra varčiusi reklaminiams leidiniams straipsnius rašančio chemiko Telesforo Laucevičiaus knygą „Jonizuotas vanduo“, tačiau tikino, jog joje nebuvo tiek mokslinių įrodymų dėl jonizuoto vandens naudos, kad bėgtų pirkti jonizatoriaus.
„Jonizuojant vieni jonai keičiami kitais. Dėl šarmingumo, rūgštingumo jų žodžiuose yra tiesos. Tačiau ar „išstumdami“ vienus jonus ir versdami juos kitais nepakenksime organizmui? Labai išsamūs tyrimai jau turėtų būti atlikti pačių gamintojų. O jų dar nėra ir negaliu komentuoti. Galėčiau tik nerekomenduoti pulti pirkti tų prietaisų ir gerti to vandens, kol nėra tyrimų“, - įsitikinusi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovė.
Kodėl jo dar neišrašinėja ligoninėse?
G. Jankovskienė pabrėžė, kad vandenį tiekiančios bendrovės pluša nuolat vykdydamos savo vandens tyrimus. O kas tiria jonizatoriuje susidariusį vandenį?
„O kai yra tik keli tyrimai ir reklama – tai kelia klaustukų. Žmonės kartais atneša jonizuotą vandenį ištirti, tačiau tiksliai nežino, kokius jonizatorius jie savo namuose pasistatė. Galbūt turi tik paprastą filtrą ir vadina jį jonizatoriumi. Ir tyrimų rezultatai tuomet būna įvairūs. Bet kokiu atveju, jei šis vanduo gydytų visas ligas, greičiausiai poliklinikose jį išrašinėtų vietoje vaistų“, - pokalbį užbaigė chemikė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė teigė, jog vandens jonizatorių įsigijimo tarnyba nekontroliuoja. Tačiau, jos nuomone, nėra didelio poreikio įvairiais būdais „gerinti“ ir taip kokybišką vandentiekio vandenį.
„24 higienos norma nustato vandenilio jonų koncentraciją vandenyje. Ir tai yra tarsi kokybės rodiklis. Ši koncentracija yra nustatyta nuo 6,5 iki 9,5. Viešai tiekiamame vandenyje ji ir svyruoja tarp šių parametrų. Neseniai tikrinau statistiką: 2010-aisiais vien vandenilio jonų tyrimų Lietuvos vandenvietėse buvo atlikta beveik 7500. Visi šie tyrimai parodė, kad vanduo atitinka reikalavimus. Higienos norma parašyta pagal europinę direktyvą, nustatomas žmogui gerti tinkamas vanduo. O dėl poveikio sveikatai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti - tai jau ne mano kompetencija“, - trumpai situaciją komentavo V. Galdikienė.
Iš vandens - du skirtingo poveikio tirpalai
Bendrovės „Vandens tyrimai“ vadovas Valdas Šimčikas ir GRYNAS.lt skaitytojams ir žmonėms nepailsta dėstyti, kas vyksta vandens jonizatoriuje ir kokį paprastą tirpalą, o kartu – pavojingą rūgštį jie gauna iš tokių prietaisų. Tyrėjas netgi yra nupiešęs grafinę schemą, kokiu principu veikia vandens jonizatoriai.
Vyras pridūrė, jog paėmus šulinio vandenį (jame greičiausiai bus nitratų), rūgštinio vandens pusėje susidarytų azoto rūgštis. Jonizuotant kokį nors Pilviškių gyvenvietės vandenį susidarytų labai stiprus chloruotas vanduo (Pilviškių vandenyje daugiau natrio chlorido).
„Naminis“ rūgštinis vanduo
Jonizatoriuose įdėta pusiau pralaidi membrana, kuri šarminiam ir rūgštiniam vandeniui neleidžia susimaišyti. Laimei, nes vienoje pusėje lieka žmogaus sveikatai nei žalos, nei naudos neturintis natrio šarmas, kitoje – chloruota sieros ar azoto rūgštis.
„Norite rūgštinio vandens? Jį galite lengvai pasidaryti namuose iš acto ir baliklio „Ace“. O natrio šarmas, šiaip jau, gaminamas ir pramonėje elektrolizuojant natrio chloridą. Tik pramoniniu būdu gautas toks tirpalas yra tūkstančius kartų pigesnis, negu su šiais aparatais namuose gaminamas vanduo, - teigė V. Šimčikas. - Jei jau kam atrodo, kad jį gerti labai sveika – gali už kelis litus prisipirkti reagentų parduotuvėje. Kilogramas kainuoja keli litai.“
Vladą Šimčiką, traukiantį iš savo pašto dėžutės reklaminius jonizuoto vandens lankstinukus, šiurpina tai, jog žmonės nežino, kokių stiprių medžiagų gali susidaryti „trankant“ vandenį elektros srove.
„Chloras yra labai chemiškai aktyvi medžiaga. Ji reaguoja su bet kokiom tirpale esančiomis organinėmis medžiagomis. Susidaro gausybė chlorintų organinių junginių. Visi jie yra labai kenksmingi ir turi būti tikrinami. Bet kurioje institucijoje, bendrovėje, kur vanduo yra chloruojamas, tokios medžiagos yra atidžiai tikrinamos. Čia gi viskas daroma namuose, be jokio tikrinimo“, - stebėjosi „Vandens tyrimų“ vadovas.
Galite „gydytis“ atstumą nuo gerklės iki skrandžio
Jis įsitikinęs ir tuo, kad sveikatai toks vanduo neturi jokios teigiamos įtakos.
„Organizmą reikia šarminti? Nesąmonė. Organizmo įvairiose vietose yra skirtingi rūgštingumo rodikliai. Skrandyje – labai rūgšti terpė, plonosiose žarnose – šarminė. Šarminti visą organizmą beprasmiška. Šarminis vanduo ir išlieka šarminiu iki skrandžio, kur rūgščioje terpėje yra neutralizuojamas. Taigi galite puikiai „gydytis“ atstumą nuo gerklės iki skrandžio. Nieko daugiau. Į kraują jis nepasisavinamas“, - mitus griovė V. Šimčikas.
Reklaminiuose jonizuoto vandens leidiniuose mirga raidės ORP – oksidacinis redukcinis potencialas. Kadangi šis dalykas nėra kokia nors cheminė medžiaga ir jį ne taip lengva nustatyti, daugelį tyrėjų jis priverčia sutrikti. Todėl, V. Šimčiko teigimu, tai puiki manipuliacijos priemonė.
„Kaip jau minėjau, vandeniui visas papildomas savybes – taip pat ir ORP potencialą – vandeniui suteikia jame ištirpusios medžiagos. Jei ištirpinsime ką nors papildomai – ORP pasikeis. Taps neigiamu arba teigiamu, bet dėl to negalima pasakyti, kad vanduo bus sveikesnis vienu ar kitu atveju. Ponas Telesforas Laucevičius pamatuoja ir tikina, kad kai ORP yra neigiamas, vanduo yra sveikas. Na, galėčiau atsakyti, kad visų fermų nuotekos taip pat turi neigiamą oksidacijos-redukcijos potencialą, nes jame nėra deguonies, tačiau daug organinių medžiagų. Visas požeminis tarpmureninis vanduo Lietuvoje irgi turi neigiamą ORP. Tačiau jo mes nenaudojame, nes jame yra dvivalentės geležies ir nėra deguonies. Jeigu jau tikinama, jog neigiamo ORP vanduo labai artimas mūsų kraujui, manau, kad į jį pridėjus raudonų dažų būtų dar artimesnis“, - ironizavo Vladas Šimčikas.
„Vandens tyrimų“ vadovas pridūrė, jog kraujas gali būti veninis ir arterinis, o jų ORP tap pat skiriasi. Taigi kyla klausimas, kurios rūšies kraujui artimesnis jonizuotas vanduo?
Kraujui šarmas nepadeda
Bendrovėje „Vandens tyrimai“ jau atlikta nemažai jonizuoto vandens tyrimų į juos įsijungė ir VU Medicinos fakulteto studentais. Kadangi būsimieji medikai gali daryti tyrimus ir įvertinti jonizuoto vandens poveikį gyvam organizmui, V. Šimčikas teigia, jog netrukus laboratorijose bus pradėtos tirti žiurkės. Tai bus mokslinis tyrimas, kuris galutinai išaiškins jonizuoto vandens poveikį žmogui.
Neretai žmonės visgi nusprendžia paskambinti į bendrovę ir pasiteirauti apie jonizuotą vandenį prieš įsigydami brangius jonizatorius. Visiems jiems V. Šimčikas paaiškina prietaisų veikimo principus. Visgi jis pripažįsta, kad kai kurie gyventojai jonizatorių „stebuklingu“ poveikiu yra šventai įsitikinę.
„Sugaištu laiko, tačiau mėginu išaiškinti, kad tai yra beprasmis dalykas. Arba net kenksmingas, jei žmonės sugalvoja gerti ne tik šarminį, bet ir rūgštinį vandenį. Rašo, kad chloras užmuša blogąsias bakterijas. Na jau – chloras buvo pirmasis cheminis ginklas kare – jis tikrai nesirenka, kurias ląsteles ar bakterijas išnaikinti“, - šmaikščiai pokalbį pabaigė V. Šimčikas.
Pateikiame UAB „BURBULIUKAS IR CO” pardavimų direktoriaus Sigito Tribuišio komentarą:
„Pasaulyje jonizuoto vandens poveikis žmogaus organizmui pradėtas tirti jau prieš kelis dešimtmečius. Neginčijamas lyderis yra Japonija, kurioje po dešimties metų tyrimo dar 1966 m. Sveikatos ministerija patvirtino vandens jonizatorių kaip medicininį sveikatos gerinimo prietaisą. 1970 m. vandens jonizatoriai pradėti naudoti Pietų Korėjoje, vėliau jie taip pat buvo patvirtinti kaip medicininės paskirties prietaisai.
Japonijos mokslininkai – H. Hayashi iš Vandens instituto ir M. Kavamura iš Kyowos medicinos klinikos – studijoje „Clinical Applications of Electrolyzed-Reduced Ionized Water. Advanced Functional Foods and Water for Prevention of Diseases” pateikė pirmuosius mokslinius tyrimus apie įvairialypį teigiamą šarminio vandens poveikį. Nuo 1985-ųjų šie tyrimai labai paskatino kitų šalių susidomėjimą jonizuotu vandeniu. Buvo paskelbta Japonijos, Korėjos, Kinijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslininkų straipsnių, išleista knygų. Šiuose darbuose ypač daug dėmesio skirta antioksidacinėms jonizuoto vandens savybėms, kurių išraiška – neigiamas oksidacinis ir redukcinis potencialas.
Vanduo dalyvauja visuose organizmo gyvybiniuose procesuose, todėl jo antioksidacinis poveikis neutralizuojant laisvųjų radikalų ardomąją veiklą yra maksimalus. Ši jonizuoto vandens savybė yra labai svarbi ligų profilaktikai. Pasaulinio garso Japonijos Kyushu universiteto biologas S. Shirahata kartu su kolegomis 1997 m. parašė vieną pirmųjų mokslinių darbų apie antioksidacines jonizuoto vandens savybes „Electrolyzed-reduced water scavenges active oxygen species and protects DNA from oxidative damage”. Verta paminėti ir kitų mokslininkų darbus, tokius kaip Dr. med. Thomas Kropp „Das stärkste Antioxidanz unserer Zeit?“, Dina Gitelman und Dr. med. Hans Georg Schwedes „Kann man Diabetes mellitus mit aktiviertem Wasser behandeln?“, D. Gitelman, E. Sbrizer „Einfluss von elektroaktivierten Lösungen auf die Immunantwort bei subletaler Bestrahlung“.
Tyrimų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Kiekvienas besidomintis jonizuotu vandeniu gali rasti rūpimos informacijos viešuose šaltiniuose. Žinoma, labai pasigendama Lietuvos mokslininkų, medicinos specialistų išvadų apie užsienio kolegų paskelbtus rezultatus, jų savarankiškų tyrimų, tačiau žinomų užsienio mokslininkų, gydytojų paskelbti darbai suteikia realų pagrindą teigti daugialypį jonizuoto vandens poveikį pabrėžiant pagrindinę jonizuoto vandens paskirtį – ligų prevenciją.“
