Užsieniečių dėl ypatingo skonio, o lietuvių dėl galimybės neblogai užsidirbti vertinamas sraiges leista rinkti nuo jų vegetacijos pradžios iki birželio vidurio. Iki šiol sraigiauti ir supirkti sraiges, neatsižvelgiant į gamtos sąlygas, buvo leidžiama nuo gegužės 1-osios.
Tik šiais metais Aplinkos ministerija pakeitė sraigių rinkimo bei supirkimo laiką ir leido tai daryti savaite anksčiau. Tačiau valdininkų užmojį pristabdė staiga užplūdęs tvankus ir sausas oras. Už kilogramą sraigių supirkėjai šįmet moka po du litus.
"Sraigėms, skirtingai nuo kitų gamtos gėrybių, nederlingų metų nebūna", - teigė dešimt metų sraiges superkanti alytiškė Gema Bernatavičienė.
Anot dzūkės, ir anksčiau pasitaikydavo metų, kai sraiges supirkti tekdavo tik nuo gegužės 8-9 dienos. Tačiau pakrapnojęs net ir menkiausias lietus moliuskus labai greitai išviliodavo į pamiškes ir griovius.
Nelabai skubėdamas vienas sraigiautojas per dieną gali pririnkti apie 50 kg sraigių, o patyręs rinkėjas, žinantis sraigingas vietas, po lietaus ir kol dar neužaugusi didelė žolė, gali jų pririnkti dvigubai daugiau. Supirkėjo iš Kauno Rolando Miliausko užfiksuotas sraigiavimo rekordas - pusė tonos moliuskų, per dieną surinktų vienos šeimos.
Supirkėjų teigimu, neteisinga manyti, kad sraigiavimas - vaikų, pensininkų ir asocialių asmenų užsiėmimas. "Anksčiau gal taip ir buvo, tačiau pastaraisiais metais sraiges rinkti nesibodi ir inteligentiški žmonės", - tvirtino R.Miliauskas.
Sraigės dažniausiai renkamos į tinklinius ryšulius, kuriuose laikomos daržovės. Polietileniniai krepšiai ir uždari indai - sraigėms pražūtis, o rinkėjams - tik veltui sugaištas laikas, nes superkami tik gyvi moliuskai.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad grybavimą ir uogavimą gali pakeisti „sraigiavimas“
Sraigių paruošimas ir gaminimas
Sraiges reikia sudėti į dėžutę, kurios dugnas turi būti padengtas miltais. Taip sraigės yra laikomos 1-2 savaites (nors vis daugiau žmonių sraiges dėžutėje laiko 4-5 dienas).
Po 1-2 savaičių sraiges reikia išimti, jas nuplauti vandeniu ir užberti druska. Po šio proceso vynuoginės sraigės sulenda į savo kiautus ir išskiria gleives, tokiu būdu jos išvalo savo žarnyną. Po dviejų - trijų valandų reikia dar sykį nuplauti visus nešvarumus.
Jei užpilus druska sraigė nesulenda į savo kiautą, ji yra negyva. Tokios sraigės netinkamos naudoti maistui. Po išvalymo, tinkamas sraiges galima dėti į nesūdytą verdantį vandenį ir virti 5-10 minučių.
Apvirtas sraiges šakute išimti iš kiauto ir nukirpti žarnyną nuo pado. Jis būna sraigės „namelyje“. Apvirtas sraiges galima sumaišyti su prieskoninėmis daržovėmis ir užpilti vynu. Dažniausiai naudojamas baltas vynas. Tada sraiges reiktų virti apie 3-4 valandas, ant silpnos ugnies. Tuomet jos tinkamos valgyti.
Visa kita – jau kulinaro išmonė. Sraiges galima naudoti salotoms, patiekti su skirtingais garnyrais, užpilti įvairiausiai padažais.
Daugiau receptų rasite ČIA.
Vynuoginė sraigė
Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia) – 4-5 cm dydžio pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Kiautas su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.
Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių. Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles. XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.
