Verslumo tema renginiai vyksta nuolat, bet besidomintiems atsinaujinančių išteklių energetika trūksta informacijos apie verslo pradėjimo galimybes šioje srityje. Pusmetį trukusio tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC projekto „Žalioji energija“ uždaromosios konferencijos „Kokį verslą kursime rytoj?“ metu buvo siekta atsakyti į klausimą, kokios yra galimybės pradėti verslą atsinaujinančių išteklių sektoriuje.
Vėjas, nešantis pelną
Pasak pirmojo konferencijos pranešėjo Lietuvos Atsinaujinančių išteklių asociacijos nario Dainiaus Jurėno, apskaičiavus potencialų iš atsinaujinančių išteklių galimą išgauti energijos ir šilumos kiekį, jis netgi viršytų reikalingą normą Lietuvai. Šitokiu būdu gaminamos energijos perteklių būtų galima eksportuoti. Tačiau D.Jurėnas paminėjo ir tai, kad nors ir projekto metu apie atsinaujinančius išteklius buvo išsakyta daug gerų epitetų, kuriems ir jis pats pritaria (pavyzdžiui, kad iš šių išteklių gaminama energetika yra saugi bei ekologiška), tačiau dėmesys šių išteklių panaudojimui gali gerokai smukti, jei išties bus ryžtasi statyti naują atominę elektrinę (AE) – energetinį milžiną. Tačiau kalbant apie atsinaujinančią vėjo energiją, kaip apie verslo galimybę, jeigu jai būtų skiriama pakankamai dėmesio, šis sektorius būtų puiki niša verslių žmonių idėjų realizavimui. Vėjo energetika nėra centralizuota, todėl pasistatyti nuosavą vėjo elektrinę įmanoma visiems, tereikia sutvarkyti dokumentus bei atlikti keletą vietovės, kurioje stovės jėgainė, tyrimų. Tokia verslo rūšis skatina regioninę plėtrą ir inovacijų vystymą.
Pradėjus verslą vėjo energetikos srityje galima atsiriboti nuo priklausomybės iškastiniam kurui ir naudoti patikimą, neišsenkančią ir saugią gamtos galią – vėją. Pasauliniu mastu vėjo energetikos perspektyva yra itin pozityvi. Pagal balandžio 16 dieną Europos vėjo energetikos asociacijos išleistą „Žaliojo augimo ataskaitą“ nuo 2007 iki 2010 metų vėjo energetikos indėlis į ES BVP padidėjo 33 procentais. Taip pat iki 2020 metų planuojama sukurti 520 tūkstančių darbo vietų šiame sektoriuje. Didėja ir investuojamų į mokslinius tyrimus lėšų apimtys. Šios prognozės ir viltis, kad atsinaujinantiems ištekliams bus suteikta pirmenybė atominės energetikos atžvilgiu, leidžia dar kartą pagrįstai tvirtinti, kad verslo galimybės vėjo energetikos sektoriuje yra ne tik patrauklios, bet ir palankios.
Kaip šiukšles paversti pinigais?
Kitą konferencijos temą, ne mažiau patrauklią ir sukėlusią susidomėjimą apie „Šiukšles, nešančias pelną“ išplėtojo verslininkas, LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Lektorius pradėjo nuo to, kad ne vien tik elektros energijos problema yra opi šalyje. Net dvigubai didesnis poreikis yra šilumos energijai. Alternatyviu būdu gaminama šilumos energija apsirūpinti, anot R. Lapinsko, galima tinkamai apdirbus nepriklausomą nuo oro sąlygų, bazinį energijos šaltinį - biomasę (medieną, jos atliekas, šiaudus bei miesto atliekas). Tinkamai apdorojus šias medžiagas išgaunamos tokios biomasės energijos rūšys kaip medienos granulės, briketai, biodyzelis, biodujos. Apskaičiuotas Lietuvos biomasės poreikis yra netgi mažesnis už potencialą, nes miškai nuolat atsinaujina ir kol kas Lietuvoje panaudojama tik maža medienos dalis iš visos galimos. Taip pat dar neintensyviai šilumos gamybai naudojami šiaudai, organinės atliekos.
Pasak R. Lapinsko, pagaminama papildoma 1TWh energijos reikštų būtinybę įdarbinti apie 1000 už skirtingas sritis atsakingų darbuotojų. Tai žmonės, kurie nustatytų išteklių duomenis, atliktų mokslinius tyrimus, kirstų ar augintų mišką, mobilizuotų biomasę, gamintų, sandėliuotų, transportuotų biokurą taip pat gamintų šilumą ir elektrą iš biokuro, rūpintųsi jų tiekimu klientams. Intensyvesnė elektros ir šilumos gamyba iš biomasės skatintų regioninį vystymąsi, nes minėtų biomasės rūšių gavyba galima visoje Lietuvoje. Tai taip pat teigiamai veiktų naujų įvairaus dydžio ir pakraipos įmonių kūrimąsi. Pranešimo autorius pabrėžia svarbą to, kad taip lėšos už šilumą liktų šalyje ir gerintų jos ekonominę būklę. Todėl įvertinus visus minėtus palankius aspektus, besiplečianti atsinaujinančios biomasės energetikos sritis turėtų pritraukti nemažai naujų darbuotojų, specialistų ir verslininkų.
ES – inovacijų variklis
Konferencijos pabaigoje buvo aptarta tema, leidusi apžvelgti Lietuvos padėtį iš skirtingų perspektyvų Europos kontekste. Temos „Europa – inovacijų variklis“ pranešėja Europos Parlamento narė ir paties projekto „Žalioji energija“ globėja Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė pabrėžė prieštaringą situaciją apie didėjantį energijos poreikį, tačiau senkantį iškastinio kuro kiekį. Todėl Europos sąjunga palaiko inovacijas ir perėjimą prie atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių panaudojimo. Buvo prisimintas įsipareigojimas Europos Sąjungai iki 2020 metų padidinti gaminamos energijos kiekį iš atsinaujinančių išteklių. Anot R. Morkūnaitės – Mikulėnienės teigiamą AI energetikos srities plėtrą itin palankiai veikia sparti mokslo ir technologijų pažanga. Apskritai, anot lektorės, Europos Sąjungos siekis skatinti inovacijų kūrimą apima ne vien tik atsinaujinančių išteklių plėtrą, o į sąvoką „ekoinovacijos“ telpa ir naujų paslaugų, medžiagų ir produktų įliejimas į rinką. Pranešimo metu lektorė apžvelgė preliminarų 2014 – 2020 metų finansavimo planą ir pabrėžė jog svarbiausia tai, kad lėšomis būtų efektyviai pasinaudota, o tam reikalingas Nacionalinių Vyriausybių rengiamų strategijų ambicingumas ir kompleksiškumas bei ryžtas tinkamai priimti finansavimą.
Apibendrinant Konferencijoje analizuotas temas, galima teigti, kad nepaisant to, kad finansavimo kliūtys išlieka opios ir kiek pristabdančios AIE plėtojimą, vis dėlto, dabartinės permainos energetikos srityje vyksta teigiama linkme atsižvelgiant į tai, kad žmonėms atsinaujinančių išteklių temos tampa vis aktualesnės, o Europos Sąjunga išreiškia palaikymą, todėl lygiuojamasi į kaimynines šalis, labiau pažengusias AIE srityje, ir ieškoma kelių efektyviai plėtoti AIE orientuojantis į išsikeltus tikslus iki 2020 metų. Vienareikšmiškai galima teigti, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas yra skatintinas ir atviras visuomenės nariams, tereikia imtis iniciatyvos verslo kūrimui šiame perspektyviame sektoriuje.
