Nuo pat žemės reformos pradžios vis dar tebesitęsia nesutarimai tarp žemės bei miškų savininkų ir medžiotojų dėl medžioklės plotų nuomos mokesčio, žvėrių daromos žalos ūkininkams atlyginimo, galimybių patiems medžioti savo privačiose valdose.

Beveik prieš septynerius metus Konstitucinis Teismas (KT) įpareigojo Seimą pataisyti Medžioklės įstatymą taip, kad nebūtų varžomos privačios (žemės ir miškų) nuosavybės teisės. Per tą laiką sukurpta daug įvairiausių pataisų projektų, bet iki šiol nė viena nepriimta. Šis jau bebaigiąs kadenciją Seimas intensyviai rengiasi galutinai sutvarkyti Medžioklės įstatymą, įvykdant visus KT įpareigojimus. Todėl dabar visuose Seimo ir Vyriausybės komitetuose bei komisijose dėl kiekvienos pataisos vyksta karščiausios diskusijos, aptarinėjami įvairūs projektai. Šią savaitę savo galutinę nuomonę dėl taisomo įstatymo pareiškė ir medžiotojai eiliniame LMŽD suvažiavime.

Apdovanoti šauniausieji 


Pagal LMŽD įstatus, visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kartą per metus, ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams. Į tokius suvažiavimus paprastai kviečiami visi LMŽD narių (miesto ar rajono draugijų arba skyrių) atstovai su balso teise. Taip pat, tik be balsavimo teisės, kviečiami LMŽD tarybos, revizijos komisijos, skyrių komisijų nariai ir visi miestų bei rajonų draugijų etatiniai darbuotojai. 


Suvažiavimas pradėtas linksma nuotaika – įteikiant garbės medžiotojų regalijas labiausiai pasižymėjusiems medžiotojams – Arūnui Paršeliūnui (Alytus) ir Visvaldui Cemnolonskui (Biržai), keliems šauniausiems medžiotojams įteikti Medeinės – senovės lietuvių miškų ir medžioklės deivės – medaliai.


Minėtus apdovanojimus pelnė garbaus ir vidutinio amžiaus medžiotojai. LMŽD surengtos apklausos duomenimis, pusė draugijos narių jau perkopę 60 metų amžiaus ribą. Todėl draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo nuomone, jaunų medžiotojų rengimas jau tapo aktualus.
LMŽD gretose – įvairių socialinių sluoksnių atstovai: inžinieriai, ekonomistai, teisininkai, medikai, menininkai ir net... dvasininkai. Daugiau nei pusė draugijos narių baigę aukštesniuosius arba aukštuosius mokslus.


LMŽD ateitis - medžiotojų rankose


Kalbėdamas apie draugijos ir valstybinių institucijų santykius, E. Tijušas didesnio pasitenkinimo neišreiškė. Pasak jo, jau kelinti metai problemos vis tos pačios. Tai sakydamas jis turėjo omenyje rengiamas Medžioklės įstatymo pataisas bei papildymus. „Dešimt metų egzistuoja dabar galiojantis Medžioklės įstatymas ir visi medžiotojai jį teigiamai vertina, nes šis įstatymas padėjo stabilizuoti stambiųjų medžiojamųjų žvėrių populiacijas“, – argumentavo E. Tijušas. Bet tuojau pat jis pripažino, kad taip tęstis negali, nes būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie įpareigoja pašalinti Medžioklės įstatymo neatitikimus pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Didžiausias medžiotojų galvos skausmas – medžioklės plotai. Iki šiol medžiotojų klubai ir būreliai naudojasi tais pačiais plotais, kaip ir sovietmečiu, kai nebuvo privačios žemės ir miškų nuosavybės. Vykstant žemės reformai atsirado 250 tūkst. miškų savininkų. Dauguma jų norėtų, kad medžiotojai už medžiojimą jų privačiose valdose mokėtų nuomos mokestį, sudarytų su jais sutartis.
Be to, miškų ir žemių savininkai siekia galimybės medžioti savo valdose. Privatininkai reikalauja įteisinti nuosavus medžioklės plotus, kurių mažiausias galėtų būti 100 hektarų. Šiuo metu Aplinkos ministerijos nustatytas mažiausias medžioklės plotas – 1000 ha. 


E.Tijušas sakė, kad LMŽD pasiūlymai Medžioklės įstatymo pataisoms buvo derinti su Lietuvos miško savininkų asociacija bei Lietuvos ūkininkų sąjunga ir įtraukti į bendrą projektą, kuris turėjo būti priimtas dar praėjusios kadencijos Seime. Tačiau svarstymai užstrigo – parlamentarų nuomonės išsiskyrė. Šios kadencijos Seimas taip pat tik diskutavo ir kurpė naujus projektus, kurie tik dar labiau kaitino aistras.


Kodėl visuomenė nemėgsta medžiotojų


LMŽD pirmininko pavaduotojas E. Tijušas suvažiavime pareiškė, kad kai kuriuose atskiruose rajonuose gal galima įžvelgti teigiamas santykių tarp medžiotojų ir visuomenės tendencijas. Tačiau visos šalies mastu vargu ar galima džiaugtis. E.Tijušo nuomone, neigiamą požiūrį į medžioklę formuoja žiniasklaida: „Jos skleidžiama pseudoinformacija apie medžioklę klaidina visuomenę.“
Bet reikia pripažinti, kad vis dar dažnai pasitaiko, kai medžiotojai nepaiso medžioklės taisyklių. Būta ir brakonieriavimo atvejų. Ne vienas pasisakiusiųjų suvažiavime pareiškė priekaištų draugijai dėl netinkamo medžiotojų elgesio, nesiskaitymo su miško savininkais. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pabrėžė didelį LMŽD vaidmenį plėtojant medžioklės kultūrą. 


Geresnių žemės bei miškų savininkų santykių su medžiotojais pasigedo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo manymu, galima būtų leisti stambiesiems ūkininkams, kurių ne tiek daug Lietuvoje, įteisinti savo valdose privatų medžioklės plotą ir tai nesuardytų dabartinės medžioklės plotų sistemos. 


LMŽD Jurbarko skyriaus valdybos pirmininkas Faustas Bakys, komentuodamas Medžioklės įstatymo pataisas, sakė, kad ūkininkai, turintys iki 100 ha žemės, galėtų savo valdose medžioti smulkiąją fauną.


Politika su medžioklės parako kvapu


Seimo narys Bronius Bradauskas niekais pavertė liberalius anksčiau kalbėjusių delegatų ir svečių pasisakymus dėl galimybių steigti privačius medžioklės plotus ir leidimo medžioti smulkiąją fauną savo valdoje. 


„Žvėrys – valstybės. Jie migruoja. Sakykite, ką galima išauginti 100 ha plote? Aš nesuprantu, kaip galima leisti medžioti smulkiąją fauną vieno aro žemės sklype“, – stebėjosi B. Bradauskas. Jo teigimu, negalima perkelti Vakarų tvarkos, kuri mums nepriimtina.


B. Bradauskas kritikos strėlių paleido ir Konstitucinio Teismo link: „Negalvokite, kad Konstitucinis Teismas – Dievas. Negaliu kvestionuoti KT sprendimo, bet sakau, kad ir ten dirba žmonės... O žmonėms būdinga klysti. Reikalaujama sudaryti medžioklės plotų nuomos sutartis su žemių ir miškų savininkais, kurių yra daugiau nei ketvirtis milijono. Kur tu juos visus surasi?“ – retoriškai klausė B. Bradauskas ir siūlė LMŽD kreiptis į Seimą, kad šią kadenciją nebūtų priiminėjamos Medžioklės įstatymo pataisos. 


Savo audringo pasisakymo pabaigoje B. Bradauskas priminė, jog artėja Seimo rinkimai, todėl agitavo suvažiavimo delegatus ir svečius „pareitinguoti“ medžiotojus.


Priešingą nuomonę pareiškė Seimo narys medžiotojas Kazimieras Kuzminskas. Jis stebėjosi savo kolegos pareiškimu dėl KT sprendimo vykdymo. Jo nuomone, šiuo metu Seime esančių 54 medžiotojų pakanka, kad būtų priimtas tinkamas, abi puses tenkinantis Medžioklės įstatymas.
Suvažiavime pareikštas mintis apibendrino LMŽD pirmininkas, pasaulinio garso kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis. Suvažiavimo delegatams balsavus už Medžioklės įstatymo priėmimą šios kadencijos Seime, patvirtintos LMŽD nuostatos, kurių svarbiausia – išsaugoti susiformavusią mažiausio medžioklės ploto vieneto (1000 ha) sistemą.