„Lietuvis – tai toks žmogus, kuris arba ką nors stato, arba ruošiasi statyti“, - pacitavo savo kolegą architektas Dalius Jurevičius, pradėdamas paskaitą apie šiaudinius namus. Labai teisinga citata – pamaniau, nes nuo ketvirtadienio ryto susidariusį kamštį Lazdynuose ties „Litexpo“ parodų rūmais pastebėjo ne vienas vilnietis.

Statybų bei remonto paroda „Resta“ šiuose rūmuose, greičiausiai, yra vienas svarbiausių metų įvykių. Įdomiausia tai, kad statybos sektoriaus bendrovių siūlomi produktai bei sprendimai labai gerai atspindi naujas rinkos tendencijas bei gyventojų poreikius.

Spėkite, ko šių metų parodoje buvo daugiausia? Neabejotinai – šildymo katilų, apšiltinimo medžiagų ir sistemų, skirtų vandeniui pašildyti. Populiariausi jų – saulės kolektoriai ir plokštieji saulės energijos moduliai. Dar niekuomet neteko matyti tiek jų vienoje vietoje – rinkoje atsirado netgi suvyniojimų, lanksčių ar nešiojamų saulės kolektorių.

Tokios sistemos šiandien aktyviai siūlomos netgi daugiabučiams namams. Įdomu tai, jog vieningus gyventojus turinčiam daugiabučiui saulės jėgainė ant stogo yra visai „įkandama“ svajonė – parodoje pateiktas Panevėžio 38 butų namo pavyzdys, kurio kiekvienas butas turėjo investuoti apie 1500 litų, kad stogas pasidengtų modernia saulės jėgaine. Šie gyventojai maždaug 8 mėnesius per metus nesulaukia sąskaitų už karštą vandenį.

Bendrovės „Alternatyvi energija“ direktorius Darius Stankevičius tikino, kad panašios sumos užtenka ir individualiai terminei saulės kolektorių sistemai pasistatyti ant savo namo stogo. Tai – vandens talpa ir tam tikru kampu palenkto saulės energijos modulio rinkinys. Žinoma, reikia papildomų įrengimų, kad šaltas vanduo atitekėtų į talpą prie saulės kolektoriaus ir ten įšiltų.

Alternatyviosios saulės energijos asociacijos atstovai teigia, jog šiandien įvairių tipų saulės kolektorių kaina yra daugiau ar mažiau panaši. Todėl tarp bendrovių užvirė ginčas – kurie efektyvesni? Parodoje daugiau bendrovių eksponavo vakuuminius saulės kolektorius tvirtindamos, jog jie saulės energiją gali „pasiimti“ net ir tuomet, kai saulė yra ne tik zenite, tačiau ir kai kyla ar leidžiasi. Pardavėjai teigia, jog saulės kolektoriai energiją gamina ir žiemą, tik jos nebeužtenka šalčiausiems metų mėnesiams, dažniausiai - sausiui bei vasariui.

Teigiama, jog tokios sistemos šeimai turėtų atsipirkti per kelerius metus (priklausomai nuo suvartojamo karšto vandens kiekio.)

Visgi labiausiai nustebino bendrovės „Suntrill“ demonstruoti mobilūs ir suvyniojami saulės kolektoriai, arba tiksliau – mobilūs saulės pakrovėjai. Žinoma, jais nepasišildysite vandens, tačiau galite užkabinti ant kuprinės ilgame žygyje, pasidėti šalia besiirstydami valtimi ir vėliau iš paprasto spalvomis žaižaruojančio „kilimėlio“ pasikrauti mobilų telefoną, kompiuterį ar bet kokias įkraunamas baterijas. Jų galingumas svyruoja nuo 12 iki 62 vatų. Tokiu būdu įmanoma įkrauti netgi automobilio akumuliatorių. Mintyse pasvajojau, jog kitoje parodoje išvysiu „kilimėlį“, kurio sukauptos saulės energijos užtektų ir vandeniui užvirinti. Tada jau visos iškylautojų problemos bus išspręstos.
Parodoje pateiktas Panevėžio 38 butų namo pavyzdys, kurio kiekvienas butas turėjo investuoti apie 1500 litų, kad stogas pasidengtų modernia saulės jėgaine.

Taip pat pristatytos nedidelės saulės energija maitinamos lemputės be jokių baterijų. Prikaupę saulės energijos giedrą dieną, naktį jos gali blausiai šviesti iki 6 valandų arba ryškiai iki 2,5 valandų.

Sustiprėjo jau praėjusiai metais didelį „Restos“ plotą užėmę biokatilai ir jų pasiūla. Tampyti malkas ar anglis pavargusiems individualių namų gyventojams siūlomi automatiniai katilai, kūrenantys įvairių rūšių biokurą - šiaudų ar medžio granules. Tiesa šildytis granulėmis vis dar kiek brangiau, nei malkomis, tačiau toks būdas tampa vis labiau automatizuotas, nepamirštant dar ir fakto, jog granulių skaldyti nereikia.

Tam lietuvių tipui, kuris dar tik ketina statyti būstą turėtų apsisukti galva nuo šilumą saugančių arba apšiltinimui skirtų medžiagų. Nuo ekovatos iki keramzito ar ekologiško betono (tegul neužpyksta gamintojai, bet šis atvejis man įstrigo kaip dar vienas „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdys), polistireninio putplasčio ir dar gausybės įpurškiamų ar montuojamų medžiagų. Visa tai orientuota į mažesnį šilumos suvartojimą, apie ką šiandien, matyt, susimąsto ne tik statybininkai, tačiau ir sąskaitas atplėšusios namų šeimininkės.

Dar vienas variantas – nieko nepurkšti ir nemontuoti, o pasistatyti namą iš nutinkuotų šiaudų arba jų blokų. Kaip tai padaryti parodoje pasakojo bendrovės „Šiaudinukas“ direktorius Jonas Kačerauskas, pritraukęs kupiną salę gan jaunos publikos.
Dar viena ekologiška tendencija – įvairių formų, tipų bei galingumo LED lemputės. Šių stendas švietė iš tolo, tikrąja to žodžio prasme.

Dar viena ekologiška tendencija – įvairių formų, tipų bei galingumo LED lemputės. Šių stendas švietė iš tolo, tikrąja to žodžio prasme. Nors įpratusiems prie 60-ies vatų lempučių LED'ų šviesa gali pasirodyti įkyriai ryški, visgi šių lempučių įtaka elektros vartojimo mažėjimui yra akivaizdi ir jau niekas dėl to nebesiginčija.

Parodos „Resta“ kieme įsikūrė ne tik stambia statybų technika, baseinais ar kiemo trinkelėmis, tačiau ir įvairiais sodo augalais bei gėlėmis prekiavusios bendrovės. Nors ir nesusijęs su statybomis šis kampelis buvo mielas ir jaukus.

Manau po praūžusios statybų parodos galima daryti išvadą, jog didžiulės šildymo kainos turėjo nors vieną mažą pliusą. Saulės energetikos, biokuro plėtra ir kiaurų sienų kamšymas tegu ir ne itin ekologiškomis medžiagomis stipriai pasistūmėjo į priekį.

Nuoširdžiai viliuosi netrukus apžiūrėti daugiau saulės jėgainėmis puoštų daugiabučių. Nes saulė, laimei, daugiau ar mažiau šviečia visiems ir jos energijos nereikia brangiai importuoti.

-Gamtosauga-

Rinkdamiesi ekologiškas medžiagas bei atsinaujinančius energijos šaltinius taupome energiją ir šilumą. Taupiosios lemputės padeda taupyti elektros energiją, o kokybiški biokuro katilai - išteklius.