Jei kelionės metu, virš autostrados pastebėjote milžinišką kraujo kraujo spalvos Mėnulį - neišsigąskite. Tai ne pasaulio pabaigos ženklas, o normalus gamtos reiškinys.

„Pirmą kartą pamačiau tokį didelį mėnulį. O šis dar ir raudonos spalvos. Ką galima pagalvoti pamačius tokį vaizdą?, - retoriškai laiške rašė skaitytojas Šarūnas, - Keliui vingiuojant, kartais Mėnulis atsidurdavo viduryje kelio. Toks jausmas lyg tiesiai važiuotum į jį“. Atsargiai vairuodamas automobilį, Šarūnas padarė kelias fotografijos ir liko nustebęs, nes Mėnulis nuotraukose ne toks didelis, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.

GRYNAS.lt apie tai jau rašė. Anuomet, skaitytojas stebėjo milžinišką mėnulį pajūryje, bet tai viso labo tik optinė apgaulė. Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas paaiškino, kad horizonte, visi objektai atrodo didesni nei yra iš tikrųjų. Pasirodo, kad mūsų smegenys yra linkusios didinti ne tik horizonte matomą Mėnulį, bet ir Saulę, žvaigždynus ar net laivus. Pašnekovas teigė, kad tokią savybę žmogaus smegenys išvystė evoliucijos eigoje.

J. Vaiškūnas pasakojo, kad pamatę didelį Mėnulį žmonės iš karto puola jį fotografuoti, bet vėliau nusivilia. „Geriausiai šią optinę apgaulę „demaskuosite“ fotoaparato pagalba. Pažiūrėję į nuotraukas iškarto pamatysite, kad Mėnulio dydis niekuo neypatingas, - šypsosi astronomas – kitas variantas: pažiūrėti į tekantį ar besileidžiantį Mėnulį per mažą skylutę, taip, kad akis nematytų horizonto. Vaizdas taip pat bus niekuo neišsiskiriantis“.

Neapsigaukite – internete randamos milžiniško Mėnulio ar Saulės fotografijos yra viso labo tik fotomontažo darbas.

Raudona Mėnulio spalva irgi labai paprastai paaiškinama: skaitytojas stebėjo dalinį Mėnulio užtemimą. Jo metu, Mėnulis nusidažo ryškiai raudona spalva. Po truputį jis darosi vis gelsvesnis, kol galiausiai pasitraukiau iš Žemės šešėlio ir tampa įprastos, baltos spalvos.