Pyragus ar šokoladą „kimšti“ nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėme, kad galime perdozuoti sveikų produktų? Taip vadinami produktai iš gamtos taip pat gali būti toksiški ir savyje būti sukaupę pavojingų kancerogeninių medžiagų, kurių nepakanka tik nuplauti.
Ar bent pagalvojote, kad gražus prinokęs raudonas obuolys gali būti nuodų šaltinis? Vienas – ne, tačiau ir jo nederėtų sukrimsti viso su jame esančiomis sėklomis. Arbata iš kvepiančių pomidorų, bulvių lapelių ar šakelių – taip pat kenksmingas gėrimas.
Įvairius mityboje vartojamus augalus „persekioja“ oksalatai, glikoalkaloidai, kancerogenai, mikotoksinai, nitratai, nitrozoaminai ir kiti toksiški junginiai. Kiekvienu atveju cheminės medžiagos sukeltas kenksmingas poveikis priklauso nuo suvalgytos dozės.
Nors daugelis vegetarų ar veganų gyvulinės kilmės produktus yra linkę sieti su ligomis, o augalinės – priešingai – su sveika mityba, ilgaamžiškumu ir gera savijauta, vertėtų susimąstyti, ar pastarieji tokie jau „nekalti“ mūsų organizmui.
Pirmą straipsnių ciklo dalį rasite ČIA.
Jei lankydamiesi egzotiškoje šalyje nutarsite paskanauti šviežio migdolo ar muskato riešuto, verčiau to nedarykite. Šviežumas gali būti ir nuodų šaltinis. Įvairių vaisių ir daržovių saugumą vartotojams užtikrina tik pramoninis jų apdorojimas.
1.Muskatuose – miristicinas
Kvapiojo muskatmedžio sėkla – muskato riešutas – populiarus prieskonis, dedamas į įvairius patiekalus, uogienes, gėrimus, kompotus ir kt. bei turintis apetitą sukeliančių savybių. Jo sudėtyje gausu eterinių aliejų (pineno, geraniolio, eugenolio, dipenteno, linalolio, safrolio, miristicino ir kt.), tad yra naudojamas ir parfumerijoje, vaistų gamyboje. Tačiau dėl sėkloje esančios veikliosios medžiagos miristicino jo perdozavimas yra pavojingas. Pavartojusiam per daug muskato žmogui gali pasireikšti haliucinacijos, o kraštutiniu atveju – ir traukuliai, sustiprėjęs širdies plakimas, pykinimas, dehidratacija.
2. Žemės riešutuose – aflatoksinas
Žemės riešutai – ne tik vienas iš labiausiai paplitusių alergenų, bet ir dažno iš mūsų valgomas užkandis. Jų reikėtų vengti ir susidūrusiems su inkstų arba tulžies pūslės problemomis, kadangi šiuose riešutuose yra oksalatų, galinčių prisidėti prie akmenų minėtuose organuose atsiradimo. Žemės riešutai gali būti toksiški – turi polinkį „apsigaubti“ pelėsiais ir kaupti aflatoksiną – labai toksišką kancerogeną, kuris atsiranda dėl riešutus apninkančio grybelio Aspergillus flavus.
3. Ryžiuose – arsenikas
Ryžių naudos mūsų organizmui tai nenuginčys, tačiau ir juos reikėtų valgyti saikingai. Ryžių sėlenų produktuose yra didelis arseniko (diarseno trioksidas) – natūralios kancerogeninės vėžį sukeliančios medžiagos – kiekis.
4. Valgomajame manijoke – cianozeniniai glikozidai
Šio daugiamečio krūmokšnio šakniagumbiai ir lapai yra svarbiausias tradicinių patiekalų produktas, naudojamas ir miltams. Dažnai naudojamas Pietų Azijos, Pietų Amerikos ir Afrikos virtuvėse. Jis gali būti saldus arba kartus. Šis augalas savaime yra nuodingas dėl cianogeninių glikozidų, todėl prieš patiekiant jį maistui privalo būti specialiai apdorojamas – kruopščiai nuplaunamas, mirkomas, spaudžiamas, verdamas, keletą kartų džiovinamas, pertrinamas ir susmulkinamas, kad pasišalintų visi nuodingieji gliukozidai. Netinkamai paruošti jie gali tapti mirties priežastimi. Apsinuodijimas „Konzo“ sukelia negrįžtamą paralyžių. Iš šakniagumbių gaminamas manijoko produktas „tapioka“ – Indijoje ir Pietryčių Azijoje laikomas kone antruoju maisto racione po ryžių.
5. Ricinmedyje – ricinas
Vienos pupelę primenančios ricinos sėklos pakaktų pražudyti žmogų, keturių – nugalabyti arklį. Visos augalo dalys – labai nuodingos. Stipraus pykinimą, pilvo skausmus, vėmimą, vidinį kraujavimą, inkstų funkcijos sutrikimus sukeliančio toksino ypač gausu sėklų apvalkaluose. Apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Jas prižiūrintys ir skinantys žmonės taip pat junta negalavimus, kadangi augalo žiedadulkės turi alerginių savybių. Iš sėklų tinkamai jas apdorojus gaminamas ricinų aliejus, naudojamas kaip vidurius laisvinanti, nudegimus ir išorines žaizdas gydanti priemonė.
6. Margarine – toksinai
Šis geltonas užtepas – chemiškai aromatizuotas, pagamintas iš augalinių riebalų – yra didžiulis toksinų šaltinis. Žmogaus kūnas nėra užprogramuotas šio produkto įsisavinti. Patartina pirkti sviestą, kuris pagamintas iš gyvulinės kilmės pieno riebalų, jame daug vitaminų, mineralų ir gerųjų riebalų rūgščių.
Kol kas nežinoma ir genetiškai modifikuoto rapsų aliejaus įtaka žmogaus organizmui.
7. Konservuotuose pomidoruose – BPA
Šių konservų skardinės gali būti dengtos plastiku, kurių sudėtyje yra BPA – sintetinių estrogenų – kancerogeninių medžiagų, kurios išsiskiria į maisto produktą. Rūgštūs pomidorai tirpdo BPA paviršių ir tampa toksiški. Patartina konservuotus produktus pirkti stiklinėje taroje arba įsigyti šviežių.
8. Pramoninėse lašišose – PCB
Mus nuolat ragina valgyti daugiau riebios žuvies, tačiau tyrimai parodė, kad pramoniniu būdu (akvakultūrose) išaugintos lašišinės žuvys nėra pats tinkamiausias maisto šaltinis. Nustatyta 13 skirtingų toksinų, tarp jų ir kancerogenas PCB – polichlorinis bifenilas. Pastarojo natūralioje gamtoje augusių žuvų organizme aptinkama žymiai mažiau. Dėl šios priežasties siūloma pramoninę lašišą valgyti rečiau, o rinktis sužvejotą.
9. Histaminas – skumbrių toksinas
Ši biologiškai aktyvi medžiaga aptinkama ir netinkamai pagamintame šveicariškame sūryje, ir greitai gendančiose skumbrinėse žuvyse, pavyzdžiui, tunuose, skumbrėse, sardinėse ir mahi mahi. Suvalgius maisto su dideliu kiekiu histamino, organizme pasireiškia stipri alerginė reakcija, o dėl to prasiplečia kraujagyslės ir skatinama skrandžio sekrecija. Histamine esama bakterijų, kurios sąveikauja su amino rūgštimis. Pasireiškiantys simptomai – spengimas ausyse, deginimo pojūčiai burnoje, sumažėjęs kraujospūdis, išbėrimai ant odos, niežulys, galvos skausmai, galimas pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
10. Jūrų žuvyse – ciguatera
Subtropinės ir tropinės jūrų žuvys, pavyzdžiui, barakudos, gruperiai, atlantinės skumbrės, rifešeriai, stauridinės, raguotinės ir daugelis kitų šiltavandenių žuvų gali misti šarvadumbliais, kuriuose natūraliai susidaro toksinai, dėl kurių jos ir apsinuodija, o tada apnuodija žmones. Simptomai – virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių bei neurologiniai sutrikimai, parestezija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai, padidėjęs kūno jautrumas per aukštai ir per žemai temperatūrai, aritmija ir sumažėjęs kraujo spaudimas. Vienintelis būdas išvengti žalos sveikatai – įsigyti šių žuvų iš patikimų šaltinių.
Pirmą straipsnių ciklo dalį rasite ČIA.
