Kasmet Europos Sąjungoje (ES) iššvaistoma apie 89 mln. tonų maisto. Tai sudaro apie 180 kg maisto vienam žmogui. Paradoksalu, tačiau 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o net 16 milijonų yra priklausomi nuo maisto labdaros. Svarstoma, kad jei nebus imtasi jokių rimtų veiksmų, iki 2020 m. ES iššvaistyto maisto bus dar daugiau – jo kiekis gali išaugti iki 126 mln. tonų.
Europos šalyse brangstant maistui ir augant prašančių socialinės paramos tapo būtina ieškoti naujų būdų nepasiturintiems pasotinti. 27 šalyse ES narėse kasmet išmetama dešimtys milijonų tonų maisto, kai tuo tarpu milijonai europiečių gyvena žemiau skurdo ribos. Vienas iš maisto švaistymo problemos sprendimų būdų - bendradarbiauti su maisto gamintojais, ūkininkais ir prekybininkais tam, kad atliekamas maistas atitektų mažas pajamas turintiems. Maisto produktai, kuriems greitai baigsis galiojimo terminas galėtų būti atiduodami labdaroms organizacijoms, kad šios išdalintų juos mažiau pasiturintiems ir šie galėtų jį suvartoti, vietoj to, kad maistas būtų išmestas.
GRYNAS.lt pakalbino kelis didesnius prekybos centrus ir paklausė, kaip jie sprendžia maisto švaistymo problemą, kokia jų politika iš galiojimo išeinančioms prekėms.
Skirtingos parduotuvių pozicijos – vieni parduoda, kiti atiduoda
Prekybos tinklo „Maximos“ atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės komentaras:
– Siūloma tvarka tikrai padėtų sumažinti išmetamo maisto kiekius ir padėtų žmonėms racionaliau vartoti maisto produktus. Tikimės, kad šiame pasiūlyme bus apgalvotas konkretus mechanizmas bei bus sukurti aiškūs nurodymai, pagal kuriuos kiekvienam produktui būtų apibrėžtas tiek pardavimo ir tiek vartojimo terminas. Vartotojai taip pat turėtų būti informuojami apie tai, kokiomis sąlygomis namuose laikyti produktus su galiojančiais vartojimo terminais.
Besibaigiančio galiojimo produktai yra parduodami su svaria nuolaida. Trumpo galiojimo prekės yra nukainojamos paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki galiojimo pabaigos. Stengiamės užtikrinti, kad prekės būtų parduotos ir jų nereikėtų sunaikinti. Nukainoti produktai yra ženklinami specialia etikete ir sudedami specialiuose skyriuose parduotuvėje. Pirkėjai, kurie ketina produktą suvartoti iki prekės galiojimo pabaigos, tokiu būdu gali įsigyti jiems reikiamų produktų gerokai pigiau. Kadangi pirkėjai pastaruoju metu perka racionaliai, prekių kiekį planuoja iš anksto, tai neretai pirmiausiai apžiūri nupigintas besibaigiančio galiojimo prekes.
Daugumoje MAXIMA parduotuvių vakare pigiau galima įsigyti produktų ir gaminių, kurių papildymai gaunami kasryt.
Pasibaigusio galiojimo maisto produktais neprekiaujame – pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka į specialius utilizavimui skirtus konteinerius, kurie nėra prieinami pirkėjams. Daugiausia utilizuojami greitai gendantys produktai – daržovės, vaisiai, pieno produktai ir pan.
Su „Maisto banku“ bendradarbiaujame jau ne vienerius metus. Tačiau labdarai skiriame šviežius, ne besibaigiančio galiojimo produktus.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovo spaudai Valdo Lopetos komentaras:
– IKI neprekiauja paskutinę dieną galiojančiais produktais. Galėtume tai daryti, tačiau patys prieš kelerius metus priėmėme tokį sprendimą, nes siekiame, kad pirkėjai lentynose rastų tik šviežiausią produkciją. Paskutinę dieną galiojančius produktus atiduodame labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, o produktai, kurių atiduoti paramai nėra galimybių, sutvarkomi kaip atliekos arba perduodami gyvūnų šėrimui.
„Maisto bankas“ yra mūsų didžiausias paramos partneris, jam vien per 2011 metus esame suteikę produktų už daugiau kaip 12 mln. Lt.
Atiduodami paskutinę dieną galiojančius produktus paramai užtikriname, kad pirkėjas IKI lentynose ras tik šviežius ir kokybiškus produktus, o remtini žmonės juos gali suvartoti tą pačią dieną. Taip elgiamės vieninteliai Lietuvoje. Žinoma, neprekiaudami paskutinę dieną galiojančiais produktais patiriame tam tikrą nuostolį, tačiau nauda, kurią suteikiame visuomenei, yra nepalyginamai didesnė.
Priėmus reikalavimą dėl dvigubo žymėjimo, savo sprendimo nekeistume, tiesiog tokiu atveju gavę iš mūsų maistą remtini žmonės turėtų daugiau laiko jį suvartoti. Tai galėtų būti vienas iš efektyvių būdų mažinti maisto švaistymą.
