Klevais ir beržais Lietuvoje jau teka sula – mūsų protėvių vertintas ir skanautas gėrimas. Sulos atsiranda temperatūrai pakilus iki 5–6° laipsnių ir saulutei pašildžius 1–2 savaites. Medžių šaknyse pradeda cirkuliuoti sukauptos skystosios maisto medžiagos, kurios kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.
Kaip nežalojat medžio išgauti gaivių bei pavasariu kvepiančių jo sulčių GRYNAS.lt jau rašė praėjusiais metais. Visą šią informaciją galite rasti ČIA.
Sula – gamtos dovana žmonėms
Tačiau kodėl sula yra taip vertinama ir stengiamasi jos į valias atsigerti tas kelias savaites, kol medžiai jos duoda?
Vienuose šaltiniuose rašoma, jog sula – tiesiog maloniai gaivinantis gėrimas, kituose – jog ji tirpdo šlapimtakių akmenis, saugo nuo mažakraujystės, bronchito, anginos, furunkuliozės, podagros, avitaminozės, mažina organizmo rūgštingumą, gerina medžiagų apykaitą.
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos, tyrinėjančios augalų sudėtį, vedėjas Juozas Labokas GRYNAS.lt patikino, jog sula – tikra gamtos dovana.
„Ten yra ištirpusių ir mineralinių medžiagų, ir cukrų, angliavandenių. Tai toks subalnsuotas naudingų medžiagų kokteilis. Ne veltui žmonės sulą visaip raugina, stengdamiesi kuo ilgiau išlaikyti,“ - dėstė J. Labokas.
Klevo – skanesnė, beržo – paprasčiau gauti
Mokslininkas pasakojo, jog, pavyzdžiui, Kanados cukrinių klevų sula netgi naudojama cukraus gamybai. Tačiau lietuviškų klevų suloje nėra tokios didelės cukraus koncentracijos, ji nėra labai saldi.
„Iš klevo sula pradeda tekėti anksčiau, iš beržo – vėliau. Sulos gėrimas ir jos išgavimas yra svarbūs dalykai, ypač liaudies kultūroje, etnokultūroje,“ - dėstė J. Labokas.
Vyras pasakoja, jog klevo sula turi daugiau cukrų, todėl ji saldesnė ir dažniausiai labiau vartojama, jos ieškoma pirkti. Tačiau klevų – ypač storų, suaugusių - Lietuvoje auga mažiau. O beržas – trečias pagal populiarumą medis mūsų krašte, todėl jo sulos gauti prekyvietėse ar prisisunkti patiems tiesiog paprasčiau.
Tinka įprastiems gėrimams trumpam pakeisti
„Kas mėgsta – užsiima tuo ir kiekvieną pavasarį prisisunkia sulos. Užsienyje – Ukrainoje, Baltarusijoje sula dar populiaresnė nei pas mus. Ten ištisa pramonė išvystyta – beržų sula gausiai pardavinėjama, pilstoma bei fasuojama, - aiškino Ekonominės botanikos laboratorijos vedėjas. - Juk medis – tai tarsi biofabrikas. Jis ploniausiomis šaknelėmis ištraukia iš žemės vertingas medžiagas. O žmogui tereikia ateiti ir „atsisukti kranelį“.
J. Labokas priminė, jog būtent dabar yra laikotarpis, kai medžiai turi sulos. Jos atsiranda vos „išėjus“ pašalui.
Mokslininkas svarstė, jog vertingų medžio syvų padauginti greičiausiai neįmanoma – sula juk skirta atsigaivinti. Žmonės mėgina sulą išsaugoti konservuodami ar raugindami. Tokiu būdu gaivų gėrimą iš tiesų galima išsaugoti iki vasaros, nors jo skonis šiek tiek pakinta.
„Šviežios sulos atviroje taroje ilgai neišlaikysi – tuoj prasidės rūgimo procesai, ji surūgs,“ - perspėjo J. Labokas.
Ekonominės botanikos laboratorijos vedėjo nuomone, sula puikiai tiktų pavasario laikotarpiu pakeisti vandenį ar sultis. „Ypač jei šviežia,“ - pridūrė jis.
Tinka įvairioms ligoms palengvinti
Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja – dietologė Kristina Jasmontienė teigė, jog dar senovėje sula buvo vertinama kaip pirmas vitaminų šaltinis po šaltos ir sunkios žiemos.
„Tai išties unikalus gėrimas savo maistine verte: mažai kaloringas (100 ml apie 10 kJ), tik pėdsakai riebalų, beržų suloje yra 1-2 proc., o klevų – 2-4 proc. oligosacharidų (fruktozės ir gliukozės) – todėl klevų sula saldesnė. Suloje taip pat yra platus spektras mineralinių medžiagų – magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies, cinko ir fosforo. Savo chemine sudėtimi klevų ir beržų sula panašios,“ - aiškino K. Jasmontienė.
Gydytoja teigė, jog tikima, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis (pvz. podagra), ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.
Gydytoja dietologė ir GRYNAS.lt rekomenduoja atsigerti sulos, kol medžiai suteikia tokią galimybę.
