Diskusijos apie tobulą ir taikią visuomenę daugelį žmonių paskatino ieškoti naujų bendruomenės gyvenimo formų. Toptenz.net pateikė 10 žinomiausių eksperimentinių miestų ir komunų pavyzdžių, iš kurių ne visi sėkmingai buvo išplėtoti. Tačiau visi šie atvejai yra ne tik įdomūs eksperimentai, bet ir galimybė įvertinti skirtingus gyvenimo būdus.

1. Miestas Arcosanti

112 km į šiaurę nuo Finikso, Arizonos valstijos dykumoje, galite aptikti Arcosanti bendruomenės plotus. Tai eksperimentinis miestas, įkurtas 1970 metais. Čia bandoma sukurti sintezę tarp architektūros ir ekologijos. Architektūros sumanytojas Paolo Soleri teigia, jog visi pastatai yra suprojektuoti taip, jog jame gyvenantys žmonės galėtų dirbti harmoningai su aplinka. Šildymui, vėsinimui ar elektros gaminimui naudojama saulės energija. Arcosanti – tai labiau mokykla nei savarankiška bendruomenė. Čia įkurtose dirbtuvėse žmonės ištisus metus yra mokomi, kaip taikyti ir plėtoti P. Soleri unikalų architektūrinį stilių. Studentai ir apie 50 mokytojų yra nuolatiniai miesto gyventojai. Būtent šie žmonės ir sukonstravo daugumą pastatų esančių 25 akrų plote.

Bendruomenės filosofija:
Arcosanti bendruomenės filosofijos pagrindą sudaro tikėjimas, jog jie žmones gali išmokyti gyventi protingiau. Bendruomenė nori tapti pavyzdžiu, jog miestai gali būti plėtojami pigiau ir efektyviau. Pavyzdžiui, daugelis pastatų yra sukurti taip, kad prisitaikytų prie besikeičiančių metų laikų. Svarbu, jog maksimaliai saulės šviesos į pastatų vidų patektų žiemą, o minimaliai - vasarą. Pats miestas išplanuotas, orientuojantis į kiemų kūrimą. Pasak gyventojų, tai skatina bendravimą tarp bendruomenės narių.

2. Miestas Auroville

Vienas iš svarbiausių įvairių eksperimentinių bendruomenių požymių yra meilės ir taikos siekis. Auroville multikultūrinis miestas pietų Indijoje yra puikus tokios bendruomenės pavyzdys. Šį miestą įkūrė Sri Aurobindo ir Mirros Richard XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Svarbiausias šios bendruomenės bruožas – tikėjimas, kad visuomenė galės progresuoti tik tuomet, kai skirtingų tautų ir kultūrų žmonės išmoks gyventi harmoningai.

Čia gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų iš 40 skirtingų šalių, jie visi dirba kartu, kad surastų naujų būdų pasiekti balansą ir harmoniją tarp skirtingų tautų, religijų ir politinių idėjų.

Bendruomenės filosofija:
Nors Auroville gyventojai daugelį dalykų stengiasi išlaikyti savo lėšomis, tačiau iš dalies komuna finansuojama ir Indijos vyriausybės. Įskaitant valstybines mokyklas, komunalines paslaugas bei sveikatos priežiūrą. Komunos viduje nėra jokios laisvai konvertuojamos valiutos, visi gyventojai naudoja kredito sistemą. Miestas yra suprojektuotas rato formos, aplink jį eina sodai, dirbamoji žemė, mokomasis ir kultūrinis centras bei vadinamasis „ramybės rajonas“.

Auroville

3. Ekokaimas Findhorn

Škotijoje įsikūręs ekokaimas Findhorn rūpinasi aplinkos saugojimu ir atsinaujinančios energijos naudojimu. Komuna buvo įsteigta 1960 metais, bet dabartinę veiklos formą ji pradėjo tik 1982 - aisiais, kai gyventojai parodė, jog ir tokia bendruomenė gali klestėti. Šis kaimas vis dar egzistuoja ir yra laikomas padariusiu mažiausią įtaką aplinkai šiuolaikiniame pasaulyje. Dauguma pastatų čia yra sukurti iš panaudotų medžiagų - kai kurie namai yra pastatyti iš pakartotinai panaudotų viskio statinių - čia yra įrengtos vėjo turbinos ir vandens valymo aparatai.

Bendruomenės filosofija:
Kaimas, kuriame gyvena 350 gyventojų, turi savo mokyklą, meno centrą bei savo įmones, kuriose atliekami darbai nuo graviravimo iki keraminių dirbinių gaminimo. Čia netgi egzistuoja nepriklausoma valiuta „Eko“. Ši bendruomenė taip pat pateikia savą požiūrį į dvasinę bei holistinę sveikatos filosofiją. Gyventojai netgi pagamino naują terapinį stalo žaidimą, kuris, pasak jų, yra pagrindinis kelias, norint suprasti svarbiausias gyvenimo problemas.

4. Miestas Pullman

Bendruomenė buvo įkurta kaip kompanijos miestelis, kur kompanijos darbuotojai galėtų gyventi kaip rojuje, tačiau palaipsniui šioje vietoje įsivyravo diktatūra. Miestas buvo sumanytas George‘o Pullmano, įtakingo pramonininko, kuris savo sėkmę „sugavo“ sukūręs puošnius ir brangius miegamuosius vagonus keleiviniams traukiniams. 1880 metais G. Pullmanas nusipirko kelis tūkstančius akrų žemės Čikagos priemiestyje, kur pastatė naują gamyklą. Manydamas, kad jis savo darbuotojus gali pamaloninti, suteikdamas jiems gražią ir jaukią aplinką gyventi, G. Pullmanas su savo architektais suprojektavo miniatiūrinį miestą aplink gamyklą. Miestas buvo sukurtas pagal įmantrią Viktorijos laikų architektūrą ir turėjo savą mokyklą, prekybos centrus, teatrą, biblioteką, bažnyčią ir net dirbtinį ežerą.

Bendruomenės filosofija:
Pirmuosius kelis metus G. Pullmano įkurtas miestas buvo laikomas itin sėkmingu. Jis netgi buvo eksponatu pasaulinėje mugėje Čikagoje ir reguliariai laimėdavo apdovanojimus už tai, jog šis miestas buvo laikomas geriausia gyvenamąja vieta visoje šalyje. Tačiau šis miestas slėpė tamsią paslaptį. Daugeliui nerimą kėlė tai, jog George‘as Pullmanas miestą valdė kaip despotas. Jis uždraudė tam tikrą verslą, uždraudė nepriklausomų laikraščių leidybą ir reguliariai siųsdavo inspektorius tyrinėti tarnautojų namų dėl švaros ar kitokių grėsmių. Darbuotojai dažnai protestuodavo prieš tokį elgesį, tačiau jie negalėjo prašyti kieno nors pagalbos, kadangi visas miestas buvo valdomas kompanijos. Kai G. Pullmanas 1894 metais sumažino darbo užmokestį, prasidėjo tokio masto streikas, jog jį turėjo malšinti įsiveržę kariniai daliniai. Po šio incidento vyriausybė pradėjo tirti šio miesto teisėtumą ir paskelbė, jog šis miestas yra „neamerikietiškas“. Taigi vėliau šis miestas buvo išformuotas ir prijungtas prie Čikagos.

5. „The Harmony Society“ bendruomenės

Religinės utopinės bendruomenės pradėjo klestėti 1800 metais, tačiau viskas prasidėjo nuo „Harmony Society“. Ši bendruomenė susiformavo Vokietijoje 1700 metų pabaigoje, tačiau užsitraukė liuteronų bažnyčios įtūžį. Todėl bendruomenei vadovavęs Johannas Georgas Rappas 1803 metais imigravo į Pensilvaniją. Čia ir buvo įkurta bendruomenė, iš kurios vėliau išsirutuliojo trys nepriklausomos komunos. Pensilvanijoje įkurta bendruomenė, pavadinta „Harmonija“, buvo itin sėkminga ir turėjo apie 800 šalininkų. Po dešimt metų jos gyventojai pardavė žemę ir įkūrė naują komuną Indianoje („Naujoji harmonija“), 1824 metais jie sugrįžo į Pensilvaniją ir suformavo trečią komuną, kurią pavadino „Ekonomika“.

Bendruomenės filosofija:
Komunos „Harmonija“ teosofo religiniai įsitikinimai atskleidė, kad visi nariai turėjo laikytis labai griežtų elgesio normų. Vadovas tvirtai tikėjo saikingumu, celibatu ir lygybe. Nariai neturėjo pasaulietinės nuosavybės, vengė seksualinių santykių, tarp jų ir santuokos, ir pasisakė prieš smurtinius veiksmus. Rappas buvo tarsi bendruomenės pranašas ir pranašavo apie neišvengiamą Jėzaus grįžimą į žemę. Kai jo pranašystės neišsipildė, daug narių paliko bendruomenę, bet ji sugebėjo išlikti iki Rappo mirties, 1847 metų. Komuna „Ekonomika“ gyvuoti nustojo 1900 metų pradžioje. Taip nutiko dėl augančios skolos ir todėl, kad gyventojų celibatas neleido plėstis bendruomenei.

The Harmony Society
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

6. Damanhuro federacija

Damanhuro federacija yra utopinė komuna, esanti Šiaurės Italijoje, 60 km nuo Turino, Alpių priekalniuose. Ji buvo įkurta 1975 metais Oberto Airaudi ir mažos grupės šalininkų. Šiandien čia gyvena apie 800 gyventojų. Ši bendruomenė savo centrus turi netgi JAV ir Japonijoje. Bendruomenės narius sieja bendras rūpestis aplinkosauga, artistinė saviraiška, optimizmo bei savęs pažinimo siekis, meditacijos propagavimas. Apie šios komunos egzistavimą buvo sužinota tik 1992 metais, kuomet buvo aptiktos įspūdingos požeminės šventyklos, kurios buvo kuriamos nuo 1975 metų.

Bendruomenės filosofija:
Nors Damanhuro bendruomenė nėra nepriklausoma nuo Italijos, tačiau ji veikia tarsi taip būtų. Federacija turi savo konstituciją, valiutą, pavadintą „credito“, ir nepriklausomą infrastruktūrą. Šioje bendruomenėje yra vaikų, kurie gimė bendruomenėje ir gyvena čia visą savo gyvenimą. Vienas įdomiausių dalykų šioje bendruomenėje yra santuokų sudarinėjimas. Prieš vestuves pora nustato, kokį laikotarpį truks jų santuoka. Kai tas laikas praeina, jie gali eiti skirtingais keliais arba atnaujinti santuoką ir nustatyti naują santuokos trukmę.

7. Ekokaimas „The Farm“

Kolektyvinis gyvenimas suintensyvėjo su hipių judėjimais, kai tūkstančiai jaunų žmonių pasitraukė iš visuomenės ir bandė suformuoti nepriklausomas, utopines bendruomenes. Viena didžiausių ir žinomiausių visų laikų tokių bendruomenių įsikūrė Summertown mieste, Tenesio valstijoje. Ji žinoma pavadinimu „The Farm“. Šią vietovę įkūrė Stephenas Gaskianas, kūrybinio rašymo mokytojas iš San Francisko. Vieną dieną jis nupirko 1000 akrų žemės buvusios galvijų rančos vietoje ir įkūrė „The Farm“ bendruomenę.

„The Farm“ po įkūrimo netrukus tapo pogrindinės kultūros ženklu. Nauji nariai keliavo į Tenesį iš visos šalies, bendruomenė netrukus peraugo į miniatiūrinį palapinių ir rąstinių namelių miestelį. Apie 1980 metus čia buvo daugiau kaip 1000 žmonių.

Bendruomenės filosofija:
Pirmieji „The Farm“ gyventojai priėmė „skurdo įžadą“ ir atsižadėjo tabako, alkoholio ir visų gyvulinės kilmės produktų. Visa nuosavybė buvo kolektyvinė, o gyventojai jungėsi į grupines santuokas. Šitie apribojimai laikui bėgant keitėsi, tačiau bendruomenė vis dar palaiko vegetarizmo idėją ir propaguoja ekologišką gyvenimo būdą. Visa energija gaunama iš saulės energiją surenkančių plokščių ir biokuro. Čia taip pat yra garsi akušerijos mokykla, knygų leidykla ir pradinė mokykla. Bendruomenė sunkų laiką išgyveno 1980 metais, kuomet daugelis narių paliko bendruomenę. Šiuo metu čia ištisus metus gyvena ir dirba 175 žmonės.

8. Izraelio bendruomenės – „Kibbutz“

Pavadinimas „kibbutz“ nėra kokios nors išskirtinės bendruomenės pavadinimas. Tai labiau eksperimentinio gyvenimo būdo, kuris tapo populiarus Izraelyje XIX a. pab. ir XX a. pr., pavadinimas. Šis žodis gali būti išverstas kaip „susirinkimas“, juo apibūdinamos komunos, kurios prieš Izraelio sukūrimą Palestinoje buvo įsteigtos žydų imigrantų. Daugelis žydų į Viduriniuosius Rytus atvyko iš Rusijos ir nusprendė gyventi kartu, jog būtų saugiau ir galėtų efektyviau auginti javus. Dauguma tokių bendruomenių turėjo apie 200 narių, o 1950 metais visame Izraelyje komunose gyveno apie 60000 žmonių. Iš pradžių bendruomenės veikė kaip žydų ūkininkavimo galimybė. Apie 1930 metus tokios bendruomenės pradėjo vadovautis socialistine filosofija.

Bendruomenės filosofija:
Tokių bendruomenių filosofija rėmėsi lygybės principu. Visi pagrindiniai sprendimai buvo priimami kolektyviniuose grupės susirinkimuose. Moterys buvo laikomos lygios su vyrais. Gyventojai neturėjo jokios asmeninės nuosavybės - net aprangos - ir net buvo manoma, kad vaikai taip pat priklauso bendruomenei. Dauguma jų užaugo kolektyviniuose namuose, su savo tėvais už bendruomenės ribų praleisdami labai mažai laiko. Po Izraelio susiformavimo ir kapitalizmo augimo, daugelis vertybių pradėjo keistis. Šiandien dauguma tokių bendruomenių tapo privačiomis įmonėmis, o jų ūkinė veikla nutrūko. Nepaisant šių pasikeitimų, visame Izraelyje apie 125 000 žmonių - apytiksliai 3 % visų gyventojų - gyvena panašiose komunose.

9. Oneidos kolonija

Oneidos kolonijos bendruomenė Niujorke buvo įkurta 1848 metais Johno Humphrey‘aus Noyeso. Šis vyras buvo sektos, pavadintos „Perfekcionizmu“, praktikantas, kuris teigė, kad Kristus jau sugrįžo, todėl žmonės turi kurti rojų žemėje. Iš pradžių bendruomenę sudarė apie 80 žmonių, bet šis skaičius per kelis metus padvigubėjo ir 1880 metais čia gyveno apie 350 įvairaus amžiaus žmonių. Bendruomenė turėjo mažą žemės plotą, bet didžiausias jos turtas buvo 8280 kvadratinių metrų rezidencija, kur visi nariai gyveno ir dirbo kolektyviniai.

Bendruomenės filosofija:
Oneidos bendruomenė vadovavosi pseudosocialistine filosofija, kur kiekvienas narys dirba tiek, kiek sugeba. Moterims buvo suteikta daugiau laisvės negu tuo laiku buvo įprasta, visa nuosavybė buvo kolektyvinė. Noyesas buvo įvedęs ir charakterio gerinimo programą. Kiekvienas grupės narys reguliariai turėdavo prisistatyti prieš komitetą ir turėdavo išdėstyti savo asmenybės trūkumus, kuriuos jie turėdavo laikui bėgant pakeisti. Monogamija tarp Oneidos bendruomenės narių buvo uždrausta. Bendruomenė buvo įsitraukusi į sudėtingą santuokų sistemą, kur kiekvienas narys buvo „susituokęs“ su visais kitais. Prisirišimas prie vieno žmogaus buvo varžomas, o komunos nariai turėjo keisti partnerius kas savaitę. Ši praktika ir buvo Oneidos pražūtis, kadangi Noyesas buvo priverstas pabėgti iš šalies 1879 metais, kad išvengtų kaltinimų dėl žaginimų. Be jo vadovavimo bendruomenė netrukus subyrėjo.

10. Bendruomenė „Brook Farm“ („Upokšnio ūkis“)

„Brook Farm“ bendruomenė Masačusetse gyvavo tik penkerius metus. Tai viena žinomiausių eksperimentinių 1800 metų bendruomenių, kadangi jai priklausė daug garsių žmonių. Šį miestą 1841 metais įkūrė George‘as ir Sophia Ripley. Pora skleidė transcendentinę filosofiją, kurią palaikė tokie poetai ir mąstytojai kaip Ralphas Waldo Emersonas ir Henry‘is Davidas Thoreau. Pagrindinė jų idėja buvo tokia, jog žmonės bendromis jėgomis gali kiekvieną darbą paversti lengvu, o likusį laiką skirti laisvalaikiui ir intelektualiam savęs auklėjimui.

Bendruomenės filosofija:
Pradžioje „Brook Farm“ propagavo asmeninės laisvės ir lygybės politiką. Nariams leido išsirinkti, kokį darbą jie nori dirbti, o likęs laikas buvo skiriamas laisvalaikiui ir intelektualinėms studijoms. Moterys mėgavosi daug didesne lygybe negu buvo įprasta. Jos ne tik gaudavo tiek pat kaip vyrai, bet ir buvo nepriklausomos nuo savo vyrų ir galėjo būti bendruomenės akcininkėmis. Komuna bandė išsilaikyti pati – iš ūkininkavimo, iš mokyklos bei prekiavo tokiomis prekėmis kaip drabužiai. Tačiau jiems niekada nepavyko išvengti skolų. Šios finansinės bėdos ir įkūrėjų Ripley nesugebėjimas į savo gretas įtraukti tokių žmonių kaip Emersonas ar Thoreau (nors jie komunoje lankydavosi dažnai), jog jie taptų nuolatiniais nariais, galų gale komuną privertė laikytis tvirtos, scholastinės filosofijos. Prieš daugelio narių norą jie turėjo laikytis daugiau taisyklių ir nurodymų. Kai sudegė jų kolektyvinis namas, vėliau vėl užsidegė per namo rekonstrukciją, „Brook Farm“ skolos dar labiau išaugo. Taigi 1846 metais komuna iširo visam laikui.