„Pirmiausia neturi likti nė vieno nemokančio už atliekų tvarkymą žmogaus, atliekų turėtojai esame visi nekilnojamojo turto savininkai, taip pat ir vasarnamių bei garažų, nes ten irgi susidaro šiukšlės“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, komentuodamas Seime planuojamą priimti naują Atliekų tvarkymo įstatymo projektą.
Parlamentaro teigimu, įstatymo projekte yra įdėti pagrindiniai kainodaros principai. „Siūlome kainodarą nustatyti pagal komunalinių atliekų turėtojų skaičių. Pavyzdžiui, jeigu bute gyvena vienas ar penki žmonės, turėtų būti skirtingai mokama. Siūloma mokėti taip pat pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį, naudojimo intensyvumą ir galintį jame susidaryti atliekų kiekį, pavyzdžiui, jeigu yra vasarnamis, jo naudojimo intensyvumas yra tik keli mėnesiai per metus, o ne visus metus, todėl mokėti už visus metus nereikėtų“, - Eltai sakė J. Šimėnas.
Parlamentaras nemano, kad galėtų kilti problemų dėl nedeklaruotų nuomininkų skaičiaus.
„Mokėtojas bus nekilnojamojo turto savininkas ir jo reikalas išsireikalauti iš nuomininkų pinigus, bet jis mokės už tai, kiek žmonių gyvena. Tačiau jeigu nekilnojamojo turto savininkas meluos, tai jis atsakys pagal Civilinį kodeksą“, - teigė J. Šimėnas.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama patikslinti ir papildyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, sudaryti tinkamas prielaidas visuotinai ir kokybiškai komunalinių atliekų tvarkymo sistemai.
„Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra tvarkyti atliekas pagal visuotinai patvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją: vengiant jų susidarymo, skatinant rūšiuojamąjį surinkimą, taikant principą „teršėjas - vartotojas moka“, bei atskiriant biologiškai skaidžias atliekas jų susidarymo vietoje", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė J. Šimėnas.
Jo teigimu, naujas teisinis reglamentavimas skatins rūšiuoti atliekas ir mažins mokesčius.
„Jeigu žmogus gyvena privačioje valdoje ir gali atskirti 40 proc. biologiškai skaidžių atliekų, kalbu apie virtuvės atliekas ir, sakykime, nupjautą žolytę, kodėl reikia viską vežti į sąvartyną, jeigu galima grąžinti į gamtą, į tą patį daržą ir auginti augalus. Turėtų būti mokama tik už mišrių komunalinių atliekų kiekį. Dalis tų atliekų, kurios netinka jokiam perdirbimui, galėtų patekti į mišrų srautą ir tik už šitą dalį turėtų būti mokama. Tie gyventojai, kurie nenori dalyvauti rūšiavime, gali nedalyvauti, pasirenka nedalyvavimą ir tuomet moka dvigubai. Tiems, kurie nori dalyvauti atliekų rūšiavime, turi būti sudaromas lengvatos“, - sako J. Šimėnas.
Pasak jo, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, apibendrindamas visą situaciją sudėjo į įstatymą svarbiausias momentus, visu pirma kainodarą. „O kiekviena savivaldybė apsispręs, kokiu būdu jai susirinkti tuos mokesčius iš savo gyventojų, nes atliekų tvarkymas yra savivaldybės savarankiška funkcija“,- sakė J. Šimėnas.
Spaudos konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad jaučiamas tam tikras pasipriešinimas atliekų tvarkymo reformai, kas verta teisėsaugos dėmesio.
J. Šimėno vertinimu, tendencingas, prasilenkiantis su tiesa yra Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Leono Makūno pareiškimas šiuo klausimu. Pareiškime dėstomi teiginiai prieštarauja įstatymo projekto nuostatoms. „Tokia L. Makūno veikla, skleidžiant tendencingą ir neteisingą informaciją, klaidina visuomenę bei menkina įstatymų leidėjų autoritetą, todėl ji verta teisėsaugos institucijų įvertinimo“,- pareiškė J. Šimėnas.
Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, kuris, jos nuomone, „gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje“.
Kaip teigiama pranešime, būtų tikslinga neskubėti svarstyti įstatymo pakeitimų ir dėl to, kad dar negautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, ar Atliekų tvarkymo įstatymo dalis, numatanti, jog eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti kaip privalomą užduotį savivaldybės arba kelių savivaldybių įsteigtai įstaigai, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, apibrėžiantiems visų asmenų lygybę prieš institucijas bei Lietuvos ūkio sąrangos principus.
„Manome, kad valstybė pirmiausiai turėtų rūpintis realiomis Lietuvos problemomis, o ne iš esmės griauti tai, kas sukurta ir gerai veikia", - sako Klaipėdos pramonininkai.
Seimas ketina pavasario sesijoje priimti naują Atliekų tvarkymo įstatymą.
