GRYNAS.lt tęsia straipsnių ciklą apie alternatyviąją mediciną ir pristato ajurvedos gydymosi metodus bei mitybos principus. Alternatyviosios medicinos atstovai dažniausiai skatina gydytis be cheminių vaistų ir rinktis sveiką gyvenimo būdą, iki tol, kol iš tiesų užklups liga.

Ajurveda – mokslas apie gyvenimą ir sveikatą. Pagrindiniai jo principai išdėstyti vienoje iš 4 vedų, užrašytų prieš maždaug 5000 metų. Galima teigti, jog tai – Rytų filosofijos palikimas.

Po kelerių metų turėsime lietuvių gydytojų

Viena iš „Ajurvedos akademijos“ lektorių bei savininkių – Lina Lukošienė teigia, jog ajurveda gydo visas ligas. Kažkada savo verslą turėjusi moteris šiandien bendradarbiauja su gausybe alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos propaguotojų, o norinčius moko pamatinių ajurvedos gyvenimo principų.

Kai pradedame kalbėti apie mediciną, Lina nukerta, jog šios srities gydytojų Lietuvoje nėra. Tačiau jau šį rudenį keli lietuviai vyks į Indiją studijuoti tokios medicinos krypties. Ajurvedos šalininkai išgirdę nusiskundimus sveikata, pirmiausia teirautųsi apie žmogaus valgomą maistą.

„Mityba yra arba mūsų liga, arba mūsų sveikata, - pradeda dėstyti L. Lukošienė. - O ajurveda skirta visų pirma palaikyti sveikųjų sveikatą, tik po to – išgydyti sergančiuosius. Ajurvedos filosofijoje žmogus yra ne organų visuma, bet kūno, proto, juslių, ego, intelekto bei sąmonės derinys. Be to, jis yra visos kūrinijos dalis.“

Teiginio „sveikas maistas“ tiesiog nėra

Ajurvedos šalininkai teigia, jog žmogaus kūną sudaro 5 esminiai gamtos elementai (biologinės energijos): ugnis, žemė, vanduo, oras bei eteris.

Todėl žmonių kūnai skirstomi į tris tipus: žemės, ugnies bei oro. Tai vadinama kūno konstitucija arba doša. Skirtingiems tipams reikia ir skirtingo maisto, o ajurvedos gydytojas ta pačia liga susirgusius oro, ugnies ar žemės tipo pacientus gydytų skirtingais metodais.

„Kas yra sveikas maistas? Ajurvedoje nėra tokio teiginio, nes kiekvienos došos kūnas turi savo sveiką maistą, - teigia L. Lukošienė. - Iš tiesų nuo skirtingų došų priklauso ir žmogaus išvaizda, ir charakteris, ir polinkiai bei pomėgiai. Netgi profesijos pasirinkimas.“

„Orinukai“ valgo lengvai

Linos teigimu, oro tipo žmonės dažniausiai būna aukšti, liekni ir labai judrūs, nepastovūs, dažniausiai neužbaigiantys darbų, nes čia pat gimsta nauja idėja ir reikia imtis kitos veiklos. Tačiau šie žmonės - ypač kūrybingi. Jų profesija dažniausiai susijusi su judėjimu, pomėgiai – su kelionėmis.

Turbūt logiška - „oriečiai“ mėgsta lengvą maistą – salotas, lengvus, užkandžius, išpūstus kukurūzus. Ir nors dauguma sveikos gyvensenos ekspertų teigtų, jog tokia mityba būtų vienas geriausių pasirinkimų, ajurvedos mokytojai įsitikinę - valgydami per daug lengvo maisto, oro došos žmonės išvestų save iš pusiausvyros. Juos imtų pulti ligos.

Pagal ajurvedą, jei nesergi jokia liga, bet esi nelaimingas – esi ligonis.
Lina Lukošienė

Taigi šiems liekniems ir aukštiems žmonėms Lina rekomenduotų kartais save „pasunkinti“ - valgyti sunkesnio maisto.

Jie, deja, linkę susirgti 80 proc. visų žinomų ligų, tačiau greitai jas įveikia ir išgyja. „Jie yra nervingi, labai jautrūs – todėl jiems labiausiai gresia įvairios psichinės ligos. Sakyčiau, jog reikėtų atkreipti dėmesį, jei toks žmogus yra jūsų šeimoje ir be reikalo jo nenervinti,“ - pataria ajurvedos mokytoja.

Patiekalai – pagal 6 skonius

Žemės tipo žmonės neretai yra stambesnio sudėjimo, kresni ir stambių kaulų. Jie lengvai priauga svorio, yra pastovūs ir labai patikimi, ramūs. „Tokiems žmonėms smagiau pasėdėti su knyga rankoje, nei eiti į kokią nors diskoteką. Tačiau iš tiesų jiems taip naudingiau, - aiškina L. Lukošienė. Žemės tipo žmonės turi tikimybę susirgti vos 20 proc. visų žinomų ligų, tačiau susirgę sunkiai pasveiksta.

Priešingai nei oro tipo žmonės, „žemiečiai“ turėtų rinktis kiek lengvesnį maistą, pavyzdžiui, salotas. Juos labiausiai traukia kepiniai, pyragai, sūriai, keptas bei riebus maistas.

Ugnies tipo žmonės gardžiuojasi rūgščiais ir aštriais patiekalais. Jie yra vidutinio kūno sudėjimo, švelnios odos, jų kūnas turi daug vidinio karščio, prakaituoja.
Šie žmonės turi stiprius troškimus, yra astringi, daug kalbantys, dominuojantys, lyderiaujantys, mėgsta būti dėmesio centre, neretai pakritikuoja kitus.

Ugnies tipo kūną apsunkina rūgštus, aštrus, karštas maistas. Saldus, vėsus ir vandeningas maistas juos tarsi palengvina ir subalansuoja.

Lina jau viešėjo Indijoje, senosios vedų kultūros lopšyje
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Galioja požiūris: „Mano organizmas pats žino, ko jam reikia“. Žino, bet tik tuomet, kai esame visiškai sveiki. O mes linkę valgyti tai, ką mėgstame. Dėl to dažniausiai turime kokių nors problemų. Tada tiesiog turime jausti saiką, būtinai valgyti visų 6 ajurvedos skonių ir nepiktnaudžiauti mėgstamais patiekalais, nes tokiu būdu išvesime iš pusiausvyros savo prigimtinę kūno došą,“ - teigia ajurvedos mokytoja.

Vienas maistas – kūnui, kitas – protui

Tačiau toks skirstymas – dar ne viskas. Ajurvedos filosofija teigia, jog maistas turi skirtingos energijos, kuri skirta jau nebe kūnui, bet protui.

Satva, arba satvinė energija, lemia žmogaus atvirumą, humaniškumą, nuoširdumą, aukštas vertybes, gero linkėjimą aplinkiniams, meilę. Lina teigia, jog visi ajurvedą praktikuojantys žmonės siekia, jog jų prote vyrautų satvinė energija.

Antroji – radžaso energija. Išvertus tai reikštų aistrą bei nepasotinamus troškimus. Tokios energijos kupinas žmogus yra labai emocionalus, tačiau kartu ir agresyvus.

Galiausiai tamas – tai energija simbolizuojanti neišmanymą, abejingumą, pesimizmą ir aplinkinių kritikavimą bet kurioje situacijoje. Linos teigimu, ši energija žmogų nuveda į nusikaltimus arba depresiją.

„Lietuviai turi tokį posakį „penas dūšiai“. Taip ir ajurvedoje teigiama, jog iš vienos (grubiosios) maisto dalies pasisotina kūnas, iš kitos (subtiliosios) – protas, siela, ego ir visa kita. Manoma, jog norint, kad siela būtų laiminga, netinka valgyti jokio smurtinio maisto. Tai – visų pirma visų tipų mėsa, žuvis. Pagal ajurvedą, jei nesergi jokia liga, bet esi nelaimingas – esi ligonis, - nustebina Lina. - Jei sieloje neramu, nepadės nei gražiausi rūbai, nei brangiausias maistas.“

Nesuvirškintas maistas virsta ligų priežastimi

Vis dėlto Lina nepritaria žurnalistės klausimui, ar pagal ajurvedą gyvenantiems žmonėms reikėtų atsisakyti mėsos. „Jie tiesiog turi turėti pakankamai žinių apie alternatyvų maistą. Paskaitose teigiame, jog negalima mesti valgyti mėsos, jei nežinote jai alternatyvaus maisto ir nejaučiate tam potraukio. Išaiškiname tai žmonėms ir daugiau neklausiame, valgo jie mėsą, ar ne. Tai – kiekvieno asmeninis reikalas. Kūnui mėsa nekenktų, tačiau jos didelis kiekis veda žmogaus protą į agresyvumą, na o sielai reikia nesmurtinio peno...“ - apie pasirinkimo laisvę dėsto L. Lukošienė.

Ajurvedos šalininkai tiki, jog ligos kyla iš nesuvirškinto, neįsisavinto maisto. „Visos atliekos turi būti pašalintos iš organizmo. Kartais suvalgome medžiagas, kurios yra nesuskaidomos, neįsisavinamos. O kadangi nesuskaidomos, tai ir nepašalinamos. Jos tiesiog išnešiojamos po kūną, nusėda silpnose vietose ir taip susidaro liga. Nusėda plaučiuose – susidaro astma. Sąnariuose – artritas. O jei kaupiasi ilgai ir mes nepastebime jokių požymių – šast - vėžys. Visos nesuvirškintos medžiagos vadinamos ama. Tai toksinai, riebalai, šlakai – visos bjaurastys. Ama, galima sakyti, visų ligų mama“, - dėsto pagal ajurvedos principus gyvenanti moteris.

Tuštintis - kaip kūdikiui

Kiekvieną rytą valome dantis ir prausiamės. O vidine organizmo higiena ajurvedos mokytojai laiko tuštinimąsi.

„Žmogus būtinai turi tuštintis kiekvieną dieną, kiekvieną rytą. Kaip daro kūdikiai – pabunda ir padaro į vystyklus. Pradėti dieną nepasituštinus – tas pats kaip dėti maistą į vakarykštę neplautą lėkštę. Neretai žmonių sveikatos problemos išsprendžiamos, kai grįžta toks įgimtas refleksas. O jį galima atstatyti dirbtiniu būdu: vakarais valgyti džiovintas pamirkytas slyvas, išgerti pusę stiklinės vandens, šaukštelį aliejaus,“ - kalbėjo ajurvedos mokytoja.

Kaip jau minėta, ajurvedoje nėra teiginio „sveikas maistas“. Dabar sveikuoliams ar dietologams turėtų pasišiaušti plaukai: ajurvedos šalninkai nesirūpina vitaminais, mineralais, baltymais, angliavandeniais.

„Prieš 5000 metų to juk nebuvo, ar ne? Todėl senovės žmonės rėmėsi 6 skoniais:Tai: saldus, sūrus, rūgštus, aštrus, kartus ir aitrus - ir pagal juos sudarė būtiną dienos racioną. Tik vėliau mokslininkai ėmė žmogų „po gabaliuką“ ir aiškino, ko jam trūksta. Ajurveda negydo tik plaučių arba tik skrandžio. Ji aiškinasi negalavimo priežastį ir tuomet ją šalina, - aiškina Lina Lukošienė. - Ajurvedos gydytojas apskritai gali teužduoti žmogui 10 klausimų, gal dar apžiūrėti akis, liežuvį ir pasakyti, kas jam negerai ir ką daryti.“

Jokių maisto šildymų ir mikrobangų krosnelių

Moters teigimu, žmogaus mityba iš dalies atsispindi jo akyse. Jos gali spinduliuoti gyvybine energija (odžasu) arba būti apsiblausę, matinės.

„Dažniausiai valgome ne visų 6 skonių maistą, o tai, ką mėgsta liežuvis. O liežuvis – žemės tipo žmonių – mėgsta saldžiai, oro tipo – rūgščiai, ugnies – aštriai. Skonio karalius būtų kartus skonis. Jis yra labiausiai gydantis,“ - teigė Lina Lukošienė.

Ajurvedos gydytojas apskritai gali teužduoti žmogui 10 klausimų, gal dar apžiūrėti akis, liežuvį ir pasakyti, kas jam negerai ir ką daryti.
Lina Lukošienė

Dar viena ajurvedos taisyklė – gyvas maistas. Pagal šią filosofiją gyvybinės energijos turi viskas, ką pasodinus iš žemės kas nors išdygtų. Tai – grūdai, vaisiai su sėklomis.

„Mėsa neturi jokios gyvybinės energijos. Tai yra tiesiog jau suvartotos daugiausia iš grūdų gaunamos energijos produktas. Maistą taip pat visuomet turėtume valgyti šviežią. Jei gaminame, energijos jis turi tik trys valandos po pagaminimo,“ - teigia ajurvedos mokytoja ir pasiūlo mikrobangų krosneles, perrištas raudonu kaspinu, padovanoti priešams.

Taip pat ji primena maisto pagrindinę funkciją – palaikyti gyvybę.

Ar pavalgytumėte nuo rieškučių grūdų?

„Valgai tol, kol organizmas duoda ženklą, kad jau užtenka. Tai – atsirūgimas. Valgome, kol tris kart atsirūgstame. Ajurveda sako, kad dienos norma yra rieškučios sauso maisto produktų. Iš tiek išsivirę košės, pasisotinsime visai dienai, - dėsto Lina. - Sunku įsivaizduoti? Pagalvokite, kad to tereikia gyvybei palaikyti. Viskas, kas nereikalinga, turi būti pašalinta. Negali likti visokių pesticidų, konservantų kurie sukasi, sukasi organizme ir nėra pašalinami. Jie nusėda ir formuoja ligas.“

Kita taisyklė apibrėžianti valgio kiekį – visą skrandžio tūrį turėtų užpildyti trečdalis skysto maisto, trečdalis – tiršto maisto, o trečdalis likti tuščias. „Virškinimui, kaip ir bet kokiam degimui reikia oro,“ - aiškina Lina Lukošienė.

Paklausta, ar visų profesijų (t.y. ir fizinį darbą dirbantiems) užtektų energijos po tokio dienos davinio Lina atsako, jog sveikai maitintis gali kiekvienas, nes maistas iš grūdų suteikia energijos ir jėgos.

Vakarienę „šildome“ 8 valandas

Ne mažiau svarbu ir valgymo laikas. Manoma, kad virškinti padeda saulė. Todėl geriausia 80 proc. visos dienos normos suvalgyti tuomet, kai saulė yra zenite, t.y. nuo 12 iki 14 valandos. „Tuomet saulutė pati suvirškins už tave, - šypsosi ajurvedos mokytoja. - Jei prisikemšate vakare, tai įsivaizduokite, kad viską pašaunate į sandarią 36,8 laipsnių orkaitę. Pabandykite kepsnį palaikyti tokioje temperatūroje 8 valandas (kol miegame) ir pažiūrėsite, kokį kvapą jis įgaus, bei kaip atrodys. Jei norite ryte valgyti, kol dar nepasituštinote – tai klaidingas įvaizdis. Išgerkite stiklinę vandens, arbatos – ir šis noras praeis. Vakare reikėtų valgyti lengvo maisto ne vėliau kaip 2-3 val prieš miegą.“

Pokalbio metu moteris pabrėžia, jog pirmiausia reikia daug dirbti su savo protu, o tik vėliau kažką keisti mityboje.

„Svarbiausia gauti pakankamai kokybiškų žinių, kad patikėtum, jog tu gali būti savo sveikatos šeimininkas. Tada tas žinias panaudoti ir įgyvendinti bus ne sunku, o malonu. Kam laukti ligos...?,“ - retoriniu klausimu pokalbį užbaigė Lina Lukošienė.

Grūdams – pirmenybė, tačiau reikia ir mėsos

GRYNAS.lt taip pat pasiteiravo, ką apie tokį mitybos režimą mano skrandžio ligas gydantys gydytojai. Vilniaus centro poliklinikos gastroenterologė Vilma Uždavinienė iš karto grįžo prie produktų sudedamųjų dalių: „Kiekvienas žmogus turi gauti pakankamai maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Svarbu ir maistinės skaidulos. Didžiausią paros raciono dalį turėtų sudaryti angliavandeniai, mažiau - baltymai, mažiausiai - riebalai. Taigi daugiausia reikėtų valgyt grūdų, kruopų, duonos, makaronų, daržovių ir vaisų. Labai svarbu gauti pakankamai baltymų, kurių daugiausia yra gyvulinės kilmės produktuose (pavyzdžiui, mėsoje (ypač raudonoje). Joje yra ir visų organizmui reikalingų aminorūgščių, vitamino B12, geležies. Baltymų galime gauti iš paukštienos, žuvies, ankštinių daržovių, kiaušinių riešutų ir kitų produktų. Mažiausiai reikia vartoti riebalų,“ - bėrė gydytoja.

Gastroenterologė abejojo, ar visiems tinka taisyklė dėl rieškučiose telpančio grūdų kiekio. „Suvartojamas maisto, o kartu ir kalorijų kiekis turėtų atitikti energetinius poreikius: žmogui dirbančiam sunkų fizinį darbą reikia žymiai daugiau maisto, nei dirbančiam sėdimą. Valgyti reikia 4-5 kartus per dieną, kad gaunamos kalorijos tolygiai pasiskirstytų. Būtinai reikia valgyti pusryčius,“ - dėstė V. Uždavinienė.

Gydytoja pritarė teiginiui, jog mityba labai svarbi kai kurių ligų atsiradimui ir gydymui. Tačiau tai daugiausia – skrandžio sistemos negalavimai.

„Mityba turi didelę įtaką gastroezofaginio refliukso ligos gydymui, skrandžio uždegimo, kasos uždegimo gydymui. Tačiau, kad gali išgydyti visas ligas teigti nedrįsčiau,“ - teigė gastroenterologė.

Pirmasis ciklo straipsnis: Ekomedicina: jei valgote bet ką, gali prireikti klizmos