Pastaruosius tris keturis dešimtmečius pastebimai didėja sergamumas alerginėmis ligomis, ypač Vakarų kraštuose. Tokią tendenciją dr. Andrius Kavaliūnas pirmiausia sieja su vakarietišku gyvenimo būdu, vadinamuoju greituoju maistu, aplinkos užterštumu, nuolat atsirandančiais naujais vaistais bei maisto produktais,rašo "Lietuvos žinios".
"Alergijos - šiuolaikinio pasaulio problema. Atsiranda vis naujų alergenų ir net tie, kurie jau seniai mums žinomi, yra įprasti, naujomis sąlygomis pradeda kisti. Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio dažnėja ir dauginės maisto alergijos, kai žmogus alergiškas ne vienam, ne keliems, o net keliolikai maisto produktų," - sakė Vilniaus universiteto (VU) absolventas A.Kavaliūnas, neseniai apgynęs disertaciją "Padidėjusio jautrumo maisto produktams ir alergijos maistui paplitimas tarp Vilniaus miesto gyventojų".
"Lietuva kartu su Lenkija padidėjusio jautrumo maistui rezultatais tarp vaikų smarkiai išsiskiria Europos kontekste. Mūsų rezultatai gerokai didesni už ES vidurkį, - pabrėžė A.Kavaliūnas. - Beveik kas antras vaikas turi padidėjusį jautrumą vienokiam ar kitokiam maisto produktui."
Suaugusiųjų rodikliai, atvirkščiai, - tarp mažiausių Europoje. Tik 1,9 proc. apklaustųjų sakė, kad yra turėję problemų dėl suvalgyto maisto. Kodėl toks didelis skirtumas, priežasčių yra įvairių. Pavyzdžiui, alergija maistui gali būti išaugama arba tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria vaikų patiriamiems negalavimams nei savo sveikatos būklei. Kita vertus, tokio amžiaus vaikai nuolat paragauja ką nors naujo, todėl ir problemų dėl suvalgyto maisto patiria kur kas daugiau.
Įdomus ir pradinių klasių moksleivių, turėjusių sveikatos sutrikimų dėl suvalgyto maisto, pasiskirstymas pagal amžių: kuo mergaitės ar berniukai vyresni, tuo didesnis jautrumo maistui paplitimo rodiklis. Tarp suaugusiųjų atvirkščia tendencija - kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau problemų dėl suvalgyto maisto, tačiau statistiškai reikšmingai didesnis paplitimo rodiklis yra tarp moterų.
Nagrinėjant rizikos veiksnius, turinčius daugiausia įtakos vaikų sergamumui, paaiškėjo, kad lietuvių populiacijoje berniukai turi tris kartus didesnę tikimybę nei mergaitės susirgti alergija maistui. Jei šia alergija serga motina, tikimybė ir vaikui susirgti yra penkis kartus didesnė nei vaikui, kurio motina neserga. Turint galvoje abu šiuos veiksnius (lytį ir motinos sergamumą alergija maistui) berniukams rizika susirgti padidėja net 18 kartų. Suaugusiesiems tokių tiesioginių sąsajų kaip vaikų atveju neaptikta. Pažymėtini rizikos veiksniai jiems būtų sergamumas astma ir alerginiai nosies simptomai, pavyzdžiui, šienligė.
Vilniuje tarp suaugusiųjų nustatyta kur kas dažnesnė alergija maistui moterims nei vyrams aiškinama labiau socialiniais, kultūriniais aspektais. Kaip rodo kiti tyrimai, moterys skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, dažniau pasisako apie patiriamus simptomus. Prisideda, be abejo, ir buitis.
Suaugusiesiems dažniausiai nustatyta alergija lazdyno riešutams, kiviams ir persikams. Vaikai dažniausiai alergiški karvės pienui, taip pat lazdyno riešutams ir kiviams. Pradinių klasių moksleiviams daugiausia sveikatos sutrikimų gali sukelti ir kiti vaisiai bei uogos. Suaugusiesiems - vaisiai, uogos, riešutai ir daržovės. Alergija karvės pienui, kaip matyti, išaugama: apie 80 proc. vaikų, kentę dėl jos, subrendę šio sveikatos sutrikimo nebeturi.
"Kokie maisto produktai gali sukelti alergines ligas, nemažai priklauso nuo gyvenamojo krašto, klimatinių sąlygų, socialinių ir mitybos įpročių. Pavyzdžiui, Skandinavijoje labiausiai paplitęs alergenas - įprastinis maisto produktas žuvys, Viduržemio jūros kraštuose - atogrąžų vaisiai ir jūros gėrybės, Japonijoje - sojos, - vardijo visuomenės sveikatos specialistas. - Lietuvoje aktualu vaisiai, uogos, pienas. Buvo ir tokių atvejų, kai vaikas alergiškas net 23 maisto produktams. Problema didžiulė, nes nevisavertė mityba gali sukelti dar daugiau sunkumų."
"Vienas labiausiai apčiuopiamų taikinių, ko gero, būtų maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių, kurie, kaip parodys tyrimo rezultatai, Europos mastu yra aktualiausi, ženklinimas, - pripažino A.Kavaliūnas. - Europoje galioja ženklinimo direktyva. Galimi reikalavimai ją tobulinti, nes šiuo metu ženklinami tik pakuojami maisto produktai, parduodami, pavyzdžiui, prekybos centruose. Labai retai rasi tokį ženklinimą restorane ar kitoje viešojo maitinimo įstaigoje, kad, tarkim, patiekale yra riešutų ar pieno, jų likučių. Tiems, kurie alergiški, tokia informacija labai svarbi."
