Lauke paglostęs svetimą gyvūną žmogus, įvairius ligų sukėlėjus gali pernešti ne tik savo augintiniui, bet ir sau bei šeimos nariams. Kaip užkirsti kelią šiam pavojui, GRYNAS.lt teiravosi geriausiai apie šią problemą žinančių veterinarijos gydytojų.

Prašalaičių keturkojų geriau vengti

Žmonėms pavojingiausios gyvūnų perduodamos ligos – parazitinės, grybelinės, bakterinės ir virusinės. „Vaidos klinikos“ gydytojos Jurgitos Mažeikytės teigimu, žmogus gali užsikrėsti ne tik nuo benamių gyvūnų, bet ir nuo ką tik įsigytų ir dar nepatikrintų ar net nuo savų naminių augintinių, kuriems seniai atliktos profilaktinės patikros priemonės.

„Niežais užsikrėtęs kačiukas į „Nuaro“ kliniką pateko iš gatvės. Tai sukėlusios Sarcoptes erkutės labai pavojingos ir žmogui. Tokį kačiuką lauke paglostęs vaikas galėjo užsikrėsti niežais, grybeliu ar kokia kita parazitine liga. Merdėjančiam gyvūnui padėti jau negalėjome. Visas jo kūnas buvo pasidengęs niežų luoba“, - pasakojo Kaune įsikūrusios veterinarijos klinikos „Nuaras“ veterinarijos felčeris Giedrius Survila.

Veterinarai nerekomenduoja glostyti ar neštis į namus nepatikrintų benamių gyvūnų, nes šie gali užkrėsti ne tik kitus gyvūnus, bet ir žmogų.

„Iš infekcinių ligų dažniausia pasiutligė, tad nepažįstamo ar anksčiau nesutikto gyvūno geriau neliesti, kadangi šios ligos užkratas plinta per seiles“, - įspėjo Kaune veikiančios KORSA veterinarijos klinikos vadovas veterinaras Artūras Džiuga.

Kaip apsaugoti save ir augintinį

Užkirsti kelią virusinėms ligoms – pasiutligei ir leptospirozei, J. Mažeikytės teigimu, galima laiku paskiepijus augintinius. Leptospirozė pavojinga dar ir tiems namams, kuriuose apsigyvenę laukiniai graužikai.
Ant gyvūno kailio profilaktiškai nelašindami lašų nuo blusų šeimininkai gali užsikrėsti ir šiais parazitais. Jeigu patalpoje ilgai nebūna šuns ir
, blusos gali užšokti ir ant žmogaus bei laikinai parazituoti siurbdamos jo kraują.

KORSA veterinaro A. Džiugos teigimu, augintiniui derėtų atlikti periodinę dehelmentizaciją ir vengti kontakto su valkataujančiais gyvūnais. Iškilus problemoms, veterinaras pataria augintinius gydyti ne patiems, o kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad liga neįsisenėtų. Esą žmonėms ir gyvūnams dažniausiai pasitaikančios ligos – tai helmintų sukeliamos kirmėlinės ligos. Jomis nuo augintinių užsikrečiama nesilaikant profilaktinių dehelmentizacijos priemonių.

„Lengvai nuo savo augintinių galima užsikrėsti žarnyno ligomis. Kai kuriomis odos parazitinėmis ligomis sergantys šunys, katės, pelės, žiurkės kontakto metu taip pat gali užkrėsti žmones. Tuomet gali prasidėti trumpalaikis niežėjimas, kuris praeina savaime arba gali sukelti rimtesnes komplikacijas“, - aiškino „Vaidos klinikos“ gydytoja Jurgita Mažeikytė.

KORSA vadovo A. Džiugos teigimu, niežai dažniau gali pasireikšti šiltu metų laiku, bet dažniausiai sezoniškumas ligoms nėra būdingas. „Nuaras“ veterinarijos felčerio G. Survilos teigimu, be niežulį keliančių Sarcoptes erkučių esama ir kiek bjauresnių niežus sukeliančių parazitų – Demodex erkučių, kurių gydymas trunka ilgiau. Esama ir ausų erkučių Otodektes.

„Nors yra pasitaikę atvejų, kad žmogus užsikrėstų demodekoze, tačiau mums ji nėra tokia pavojinga kaip gyvūnui, - aiškino veterinarijos felčeris. Nuotraukoje skaitytojai gali pasižiūrėti, kaip atrodo Demodex erkutė, dažnai pasitaikanti šunų išoriniame odos sluoksnyje epidermyje.

J. Mažeikytė įspėja kačių augintojus dėl nedehelmentizuojamų arba per retai dehelmentizuojamų pūkuotų kniaukiančių draugių apie galimą pavojingiausią ligą – toksoplazmozę – parazitinę infekciją, savo simptomais primenančią gripą. Toxoplasma gondii (T. gondii) yra vienaląstis parazitinis organizmas, kuriuo esą gali užsikrėsti dauguma gyvūnų ir paukščių, tačiau lytiškai daugintis šie parazitai gali tik kačių ir jų šeimos atstovų organizme. Katės T. gondii užsikrečia suėdusios užkrėstą pelę, paukštelį ar užkrėstos žalios mėsos.

Kad vėliau netektų gailėtis

KORSA veterinaras A. Džiuga pirmiausia pataria laikytis elementariausių ir paprasčiausių asmens higienos normų – paglostę gyvūną būtinai plaukite ar dezinfekuoti rankas.
Pirmiausia reikia laikytis elementariausių ir paprasčiausių asmens higienos normų – paglostę gyvūną būtinai plaukite ar dezinfekuoti rankas.

Įsigijusiems gyvūną iš zooparduotuvės, turgaus ar veisėjo „Vaidos klinikos“ gydytoja J. Mažeikytė augintinį pirmiausia siūlo pasirodyti veterinarui gydytojui, kuris įvertintų ar jūsų įsigytas gyvūnas sveikas ir rekomenduotų būtinas profilaktines priemones, būtinas siekiant išvengti susirgimų.

„Pirkdami gyvūną apžiūrėkite ar nesimato praplikusių odos vietų, ar plaukas blizgantis. Tai padės apsisaugoti nuo grybelinių ligų, kuriomis serga ne tik benamiai gyvūnai. Laiku atlikdami dehelmintizacijas, skiepus ir kitas profilaktines priemones galite apsaugoti ne tik augintinio, bet ir savo sveikatą“, - patarė pašnekovė.

Veterinarijos gydytojos teigimu, ant gyvūno kailio profilaktiškai nelašindami lašų nuo blusų šeimininkai gali užsikrėsti ir šiais parazitais. Jeigu patalpoje ilgai nebūna šuns ir katės, blusos gali užšokti ir ant žmogaus bei laikinai parazituoti siurbdamos jo kraują.

Nuo ligų apsaugoti augintinį, save, šeimą ir aplinkinius – kiekvieno gyvūno šeimininko pareiga. Nepamirškite laiku su keturkoju užsukti pas veterinarijos gydytoją, o grįžę į namus – plautis rankų.

Jurgita Mažeikytė, Vilniaus Šeškinės rorajone įsikūrusios „Vaidos klinikos“ gydytoja. 
Žmonės toksoplazmoze užsikrėsti gali:

- Per katės išmatas, kuriose yra parazitų. Toksoplazmos gali patekti į žmogaus virškinimo traktą palietus burną po darbo sode, išvalius katės išmatų dėžutę ar palietus kokį nors daiktą, kuris buvo užkrėstas katės išmatomis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių;

- Vartodami toksolazmomis užkrėstą maistą ar vandenį. Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną, geriant nepasterizuotą ožkos pieną;

- Naudodami toksoplazmomis užkrėstus peilius, pjaustymo lenteles ar kitus įrankius;

- Valgydami nenuplautus toksoplazmomis užkrėstus vaisius ir daržoves.