Kiekvieną kartą, kai interneto platybėse pasirodo tekstas skatinantis vegetarizmą, tuoj pasipila panašūs skaitytojų komentarai: "Jei tie mėsėdžiai būtų matę filmą "Earthlings...", "Andrius Mamontovas yra sakęs, kad niekas nevalgytų mėsos, jei matytų negyvų karvučių nuotraukas.", "Augalus valgyti geriau, nei gyvus sutvėrimus".

O jei Andrius Mamontovas ir kiti jaunimo "dievai" pasisakytų už mėsos pramonę? Jei niekas nebūtų pastatęs propagandinių filmų apie šunsnukius žmones, kurie tuoj nugalabys savo planetą? Ar tada egzistuotų XXI amžiaus hipių kultūra? O gal pasirinkimas rūšiuoti šiukšles, nevalgyti mėsos ir įsigyti visureigį būtų pagrįstas logika ir asmenine pasaulėžiūra? Jei tai nebūtų mada, ar vis dar būtų madinga?

Mano gerbiamas lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška vienoje savo knygų yra aprašęs indų religijos filosofinę šaką - džainizmą. Ją išpažįstantys žmonės smerkia bet kokį gyvybės žudymą. Nuogumą jie laiko dorybe, nes tokiu būdu nereikia žudyti parazitų. Praktikuoja savižudybę, bet prieš tai badauja dvyliką metų. Iš dalies jie žemdirbiai, bet dirbdami laukus jaučia kaltę, nes yra priversti žudyti gyvybę. Tada ant burnos ir nosies užsiriša medžiagos skiautes, kad neįkvėptų smulkių vabzdžių. Maitinasi daugiausia augalų vaisiais, kad netektų galabyti paties augalo.

Tegul pakelia ranką tie vegetarai, kurie taip nori išgelbėti mūsų planetą, kad gali vadintis džainistais. Jei savo galvoje, žarnyne ir bute nenaikinate parazitų, valgote tik Lietuvoje užaugusius vaisius, o po dvylikos metų atsisakysite gyventi vardan motulės gamtos, aš tikrai jus gerbiu. Turite teisę savo socialiniame tinklapyje užsirašyti "šioje planetoje neparazituoju". Juk daugelio "vegetavimas" (kai kalbu apie šią žmonių grupę, žodis vegetavimas tinka labiausiai), tai būdas tapti išskirtiniu ir pretekstas pasigirti.


Pažįstu labai daug vegetarų ir veganų. Visi jie tvirtina, esantys sveiki ir stiprūs. Tai kartoja nuolatos, netgi tada, kai niekas jų neklausia. O kai kas nors paklausia, jie jaučiasi pamaloninti. Dar labiau pamaloninti, kai kas nors ima tvirtinti, jog gyventi be mėsos nesveika ir neįmanoma. Tuomet visas aplinkinių dėmesys ir debatai skiriami tariamam vegetarui.

Mano gyvenimiška patirtis rodo, kad veikėjai, kurie neklausti giriasi savo "sveika" mityba ir ryžtu nevalgyti mėsos yra patys tikriausi apsišaukėliai. Kaip anksčiau rašiau - vegetuotojai. Jiems tereikia aplinkinių dėmesio, todėl gili vegetarizmo filosofija ir žmogaus santykis su gamta lieka paskutinėje vietoje. Kaip ir kitose gyvenimo srityse. Savęs neįprasminę žmonės nuolat giriasi ir pasakoja apie savo pasiekimus.
D. Liekis
"Citius, altius, fortius" - tokiu šūkiu vadovaujasi kiekvienas gyvas šios žemės padaras. Tokios šio žaidimo taisyklės ir jose nėra žodžio "parazitas".

Nuolat stebėdamas aplinką, o ypač savo mylimuose požemiuose, išmokau suprasti - gamta myli nugalėtojus. "Citius, altius, fortius" - tokiu šūkiu vadovaujasi kiekvienas gyvas šios žemės padaras. Tokios šio žaidimo taisyklės ir jose nėra žodžio "parazitas". Gal būt mes ir keičiame pasaulio klimatą, gal verčiame vienas rūšis išnykti ir jų vietoje atsirasti kitas, bet jei į save žiūrėsime, kaip į gamtos dalį, suvoksime, kad tame nėra nieko amoralaus. Bet kuris kitas organizmas, užėmęs mūsų nišą, elgtųsi taip pat.

Nejaugi iš tiesų tikite, kad turime dieviškų galių sunaikinti šią planetą? Greičiau išnyksime patys. Tik dėl savo trumparegiškumo ir arogancijos. Jei klimatas šyla, mes turime prisitaikyti, o ne mėginti jį pakeisti. Pakrančių gyventojai turėtų svarstyti apie evakuaciją, o ne galimybę sustabdyti kylantį jūros lygį.

Apibendrindamas savo požiūrį į daugelį vegetuojančių šmikių, sakau: "Jei tai ne religiniai įsitikinimai ar fiziologiniai poreikiai, vegetarams siūlau tapti "natūralais" ir mėgautis mūsų rūšies ekologiniu plastiškumu bei gebėjimų maitintis pačių užauginta mėsa. Tačiau nedrįskite balinti ąžuolų sėklų nuoviro sojų pupelių išspaudomis ir pro savo plastikinius retro akinius tvirtinti, kad tai Latte".