Artėja naktis, kai bent 10 minučių visoje Lietuvoje pokšės fejerverkai. Jie – būtinas Naujųjų metų sutiktuvių atributas, tačiau įdomu, kokį poveikį (be plačiai diskutuojamų nudegimų ir sprogimų traumų) įvairios į atmosferą išleidžiamos medžiagos gali turėti sveikatai ir atmosferai?
Įspūdingas vaizdas ir kenksmingos liekanos
Ekspertai tikina, jog fejerverkų poveikis oro kokybei bei žmogui – trumpas ir gali pasireikšti tik sprogimų vietoje. Vis dėlto jie, kaip ir sunkusis transportas ar fabrikai, išmeta į atmosferą kietąsias daleles. Nurimus saliutams gali susidaryti nedidelis smogas, kuris turi neigiamų padarinių sveikatai.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas teigė, jog tikrajai fejerverkų žalai įvertinti reikėtų specialių tyrimų. Pavyzdžiui, kilnojamos stoties, matuojančios taršą prie pat sprogstančių petardų. Tačiau kol kas keliuose sostinės rajonuose įrengtos stotys fiksuoja tik paros oro taršą.
„Be abejo, net iki Naujųjų, jei kieme gausiai sprogdinamos petardos, susidaro tam tikras smogas, rūkas. Tai yra atmosferos tarša kietosiomis dalelėmis“, - teigė D. Perkauskas.
Gali sklaidytis iki valandos
„Fejerverkai šauna neaukštai ir tas poveikis yra labai vietinis. Jį prilyginčiau galbūt... baldų atliekų deginimui nuosavamo namo pečiuje. Tai darome „ant savo galvos“, kitaip tariant – sprogdiname tuos fejerverkus patys ant savęs. Šioks toks smogelis susidaro, bet jis trumpalaikis“, - teigė D. Pekarskas.
Tiriant oro kokybę vertinama paros, o ne valandos norma. Todėl sunku pasakyti konkrečioje vietoje buvusį jų kiekį, nes fejerverkų išmetamos dalelės turėtų išsisklaidyti ilgiausiai per valandą.
Sniegą tirpdanti druska – pavojingesnė nei fejerverkai
„Kietosioms dalelėms didelį poveikį daro meteorologija. Jei oro masės stovi, nėra jokio vėjo – šios dalelės konkrečioje vietovėje kaupiasi. Šiaip smulkiosios kietosios dalelės skatina vėžinius susirgimus, kiek teko skaityti – turi poveikį ir širdies bei kraujagyslių veiklai – ypač pačios smulkiausios. Tačiau jei bus vėjuota naktis – poveikis išnyks per dešimt minučių. Jei bus ramu, be vėjo – tas susidaręs smogas išsisklaidys maždaug per valandą,“ - teigė D. Pekarskas.
JAV mokslininkai įrodė, jog šios medžiagos gali sukelti plaučių, širdies ligas.
Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas priminė ir kitus taršos kietosiomis dalelėmis šaltinius.
„Kol dar nėra sniego, keliai nebarstomi smėliu ar druska, daugiausia kietųjų dalelių į aplinką patenka iš sunkiojo transporto, ypač varomo dyzelinu. P pavasarį barstomus kelius keičia nevalyti keliai. Tos pačios medžiagos, kuriomis buvo pabarstyti keliai, kad tirptų sniegas, pravažiuojant automobiliams į orą pakeliamos tūkstančius kartų, kol būna išvalomos“, - dėstė Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas.
