Jos storutės, jų kailiukas švelnus, o per dienas jos nenustoja užkandžiauti. Be to, pandos – puikios diplomatės. Kinijos Liaudies Respublika (KLR) tai suprato 1950 m., kai pradėjo skolinti šių meškučių poras nusipelniusioms Kinijai šalims. Iš tiesų meškučių siuntimas paštu siekia Tangų dinastijos laikus, kai imperatorienė Wu Zetian nusiuntė porą Japonijos imperatoriui; tačiau pandaplomatija itin išpopuliarėjo mūsų laikais.
Geriausiai ši diplomatija suveikė JAV, po Richardo Niksono 1972 m. vizito į Kiniją, kai JAV buvo paskolintos dvi pandos – Ling Ling ir Sing Sing. JAV, savo ruožtu, išsiuntė į KLR porą bizonų.
Pasisekė ir Didžiajai Britanijai - Edvardui Heathui (buvusiam Didžiosios Britanijos premjerui) 1974 m. buvo atsiųstos dvi pandos – Čia Čia ir Čing Čing. Pagal susiklosčiusią tradiciją, šalys, gavusios pandas dovanų, tęsia jų veisimą, tačiau tai pasiseka retai. R. Niksono meškutės susilaukė net penkių jauniklių, deja, nei vienas neišgyveno ilgiau kaip savaitės.
Jei rūpinimasis pandomis atspindėtų santykius su užsienio šalimis, tai galima būtų teigti, kad Didžiajai Britanijai pastaruoju metu ne itin sekėsi. Paskutinį kartą Didžioji Britanija turėjo garbės priglausti meškutes prieš 17 m. Laimei, šiandien situacija jau keičiasi, nes neseniai į Edinburgą atskrido pandų porelė – Tian Tian ir Jang Gang – kuri dabar įsikuria miesto zoologijos sode.
Gruodis gal ir ne pats geriausias metas pandoms apsigyventi Anglijoje, bet Škotijos ir Sičuano provincijos klimatai (iš kur ir kilę šios ir dauguma pandų) – panašūs. Pandų vardų vertimas į anglų ar kitas kalbas apsunkina jų aklimatizaciją. Tačiau sukuriamos tokios sąlygos, prie kurių jos yra pripratę: joms skiriamas atskiras aptvaras su atskiromis patinų ir patelių zonomis, kuriose yra uola, medis, tinkantis laipiojimui, ir tvenkinys.
Zoologijos sodo prižiūrėtojai daro viską, kad šios bambukų graužikės jaustųsi gerai savo naujuose namuose, kurie atsiėjo apie 250 tūkst. svarų sterlingų (~ 1 mln. Lt), nes šie gyvūnėliai vis dėlto – ne meškos – ir jiems ne taip paprasta įtikti.
Paskutinė skolinta panda šiame zoologijos sode buvo apgyvendinta 1994 m. ir tai buvo diplomatinė katastrofa, nes Ming Ming atsisakė poruotis su Bao Bao, kuris buvo atskraidintas iš Berlyno specialiai šiam reikalui. Jie susipešė ir abu gėdingai buvo parsiųsti namo. Ming Ming mirė, sulaukusi 34-ių, gerokai pergyvendama nelaisvėje laikomų pandų 22-ų metų amžiaus ribą.
Daugiausia pandų buvo paskolinta 1958 – 1982 metais, kai Kinija išsiuntė 23 pandas devynioms šalims. Nepaisant to, kad jos liūdnai leido savo gyvenimo dienas ne pačiuose geriausiuose užsienio zoologijos soduose, Kinijos parodytas gestas buvo veiksmingas, nes šalys, priglaudusios skolintas pandas, buvo dėkingos už papildomas pajamas, gautas iš šių gyvūnėlių pamatyti atėjusių lankytojų. Tačiau, nors pandos ir tapo gyvūnų diplomatijos simboliu, jos – nevieninteliai gyvūnai, kuriais šalys bando tvirtinti tarpusavio santykius.
Žmonos ir tigrai
Anglijos karalius Henrikas III buvo vienas pirmųjų monarchų, gavusių gyvūnų – dovanų iš užsienio. 1235 m. jis vedė Eleonorą iš Provanso ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frederikas II jam padovanojo 3 leopardus. Juos nusiuntė į Londono Tauerį, o metams bėgant ten buvo sukauptas visas žvėrynas: kiek vėliau jame apsigyveno liūtas, paskui, 1252 m. – baltasis lokys, kurį padovanojo Norvegijos karalius Hakonas IV. Prižiūrėtojai pririšdavo lokį prie ilgo pavadėlio ir leisdavo jam pačiam susižvejoti pusryčius Temzėje.
Dramblys girtuoklis
Didžiausias Tauerio augintinis buvo Afrikos dramblys, kurį 1255 m. padovanojo Prancūzijos karalius Liudvikas IX. Jį atplukdė laivu, o Londono šerifai jam sukalė 12,5 m. ilgio narvą, kuris vėliau virto kalėjimo kamera. Dramblį girdydavo vynu, taigi jis buvo nuolat girtas ir, nerasdamas sau vietos, daužydavosi į narvo sienas. Daugėjant gyvūnų, žvėrynas tapo zoologijos sodu ir jį galėjo aplankyti miestiečiai ir miesto svečiai, kurie gyvenime nebuvo regėję tokių egzotiškų padarų. Tie, kurie neturėdavo iš ko susimokėti trijų pensų už įėjimą, galėjo įeiti atnešę katę ar šunį, kuriuos sušerdavo liūtams.
Dantys ir letenos
Jurgis III Pamišėlis dovanų gavo pilkąjį lokį, vardu Martinas. O Madraso valdytojas Seras Jurgis Pigotas, kaip palankumo ženklą, 1764 m. iš Indijos jam atsiuntė gepardą. Kadangi, karalius jau turėjo pakankamai didelį žvėryną, jis perdovanojo gepardą savo dėdei, Kamberlando kunigaikščiui ir Vindzoro parko prižiūrėtojui. Šis nusprendė išsiaiškinti, kaip gepardai medžioja grobį ir patalpino jį į vieną aptvarą su elniu: jo nuostabai, elnias išmetė gepardą į orą, o tada didžioji katė pabėgo. Šį nutikimą nutapė George Stubbsas, o paveikslas dabar kabo Mančesterio meno galerijoje.
Neįtikėtinos istorijos
Visiškai nevykusi dovana buvo žirafa – nors ji ir sulaukė didelio lankytojų dėmesio, ilgai neišgyveno. Žirafą Jurgiui IV padovanojo Egipto Paša 1827 m., po vieną buvo išsiųsta ir į Paryžių bei Vieną. Ir ten jos buvo tikra sensacija, tačiau išgyveno tik Čarlzo X-ojo žirafa. Žirafa, kurią 1486 m. Lorencui de Mediči padovanojo Egipto valdovas, tapo tikra Florencijos įžymybe, ją netgi tapė dailininkai Girlandajus ir Vasari. Be to, šiai žirafai buvo pastatytas specialus šildomas tvartas, deja, ji įkišo galvą tarp strypų, užstrigo ir nusilaužė kaklą.
Pamaiva
Dabartinė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II dovanų gavo turbūt daugiau nei bet kuris kitas monarchas. Tačiau ji niekada nelaikė jų rūmų teritorijoje, o atiduodavo juos į zoologijos sodus. Londono Tauerio zoologijos sodą 1831 m. uždarė Velingtono kunigaikštis. Gyvūnams nepasisekė – stručiai lesdavo geležinius vinis, o liūtai ir tigrai, kurie sugebėdavo pralįsti pro savo narvus suėsdavo vieni kitus. Džeimsas I kartą pasiskolino vieną liūtą, kad pasipuikuotų savo dogais: jie vargšą žvėrį parke sukandžiojo negyvai. Kitą kartą, kartu su gandrais ir bebrais, eksponatu tapo žmogus – Amerikos indėnas.
Mingų dinastija
Pirmoji panda į Didžiąją Britaniją atkeliavo 1938 m., bet ji buvo nedrąsi, laikėsi atokiai ir įžymybe netapo. Žvaigžde tapo panda Či Či, į Angliją atvykusi 1958 m. Ji čia pragyveno 14 m. – iki pat mirties. Iš tiesų, Či Či turėjo svečiuotis tik 3 savaites, tačiau buvo tokia populiari, kad ją nusipirko už 12 tūkst. svarų sterlingų. Peteris Scottas pandos nuotrauką panaudojo kaip garsios tarptautinės gyvūnų globos organizacijos WWF emblemą. Bandymai ją suporuoti su Maskvos zoologijos sodo panda An An nedavė rezultatų ir ji mirė 1972 m., taip ir nesusilaukusi palikuonių.
Pandos masėms
Šiandien pandų verslas yra gana didelis. Tiesa, Kinijos dovanos – neva tarptautinių santykių gerinimo gestas – kai kam atrodo kaip pasipelnymo šaltinis, nes iš tiesų šias meškutes nuomoja labai brangiai – už beveik 2,5 mln Lt per metus. Tačiau zoologijos sodai planuoja susigrąžinti investicijas apmokestindami apsilankymus. Taip pat skaičiuojama, kad pandos pritraukia apie 70 proc. daugiau pavienių lankytojų. Tik nereikia iš meškučių tikėtis įspūdingo šou – pandos miega 10 h. per dieną, o likusį laiką praleidžia kramsnodamos bambukų ūglius. Kaip ten bebūtų, pandos – kur kas įdomesnės už daugumą diplomatų.
