Iki krikščionybės atėjimo buvo tikima, kad šiuo laikotarpiu reikia laukti, kada grįžtanti saulė nuridens žiemos akmenį. Gruodžio 24-25 dieną akmuo išvis užridentas ant saulės, tai – pačios sakraliausios valandos.
Atėjus krikščionybei, Adventas – tai metas, kai žmonės laukia gimstančio Jėzaus. Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė pabrėžia, kad Advento metu visi laukia svečio.
„Kai mes jo laukiame, labai ruošiamės. Švariname namus, gražiai stalą padengiame su šventiškais valgiais, patys pasipuošiame. Šiuo laikotarpiu žmogus turėtų pašvarėti ir vidumi, ir kūnu“, - tiki D. Kunčienė.
Advento laikas – pats tinkamiausias metas apvalyti savo kūną nuo per metus susikaupusių nešvarumų. „Susilaikyti reikia nuo valgių, lėbavimų. Šiuo metu kalbėkitės daug su savimi, nes su kitais“, - pataria žolininkė.
Advento metas – tarsi tiltas iš vieno laiko į kitą, kada žmogus turi pailsėti. „Būtent per Adventą mes pereiname iš vieno laikotarpio į kitą“, - pabrėžia žolininkė.
Iki pat Kūčių reikėtų susilaikyti nuo taip vadinamų stiprių valgių – mėsos, pieno produktų. Anksčiau lietuviai griežčiau laikydavosi pasninko – nevalgydavo mėsos tris dienas per savaitę. Dabar laikai keičiasi, tačiau bent vieną dieną per savaitę reikėtų atsisakyti mėsos.
„Jeigu nori padėti savo kūnui, ypač naudinga valgyti sėklas, grūdus. Mes turime progą įvertinti tai, ką mums davė augalai prieš pat mirtį. Jie dovanojo mums sėklas – aguonos, linai, kanapės, kalendros“, - vardija D. Kunčienė.
Ji juokauja, kad tuščiu pilvu mintys tapo skaidresnės. „Lengvas pilvas ir galvoj labai šviesu“, - priduria Danutė.
Advento metu ji pataria apmąstyti, ką nuveikėte per šiuos metus, kuriems žmonėms per mažai dėmesio skyrėte, kurių reikia atsiprašyti. Dar yra laiko, kad prie Kūčių stalo sėstumėte švarūs ir atsiprašę visų, kuriuos įskaudinote.
