Ketvirtadienį Vilniuje, prie Seimo rūmų surengtas piketas dėl kanapių dekriminalizacijos ir legalizacijos. Organizatoriai teigia, kad aktyviems Lietuvos piliečiams „ne tas pats, koks gamtos likimas bei sistemos ar valstybės požiūris į kanapes”.

"Beveik visame pasaulyje ji tapo nelegali, visame pasaulyje ji masiškai naikinama. Teoriškai įmanoma, kad šis augalas visai išnyks, nors gamtai jis duoda daug naudos: nealina dirvožemio, sugeria anglies dvideginį“, - pasakojo vienas piketo organizatorių Robertas Trova.

"Aš už kanapių dekriminalizaciją pirmiausia dėl to, jog ji yra tikrai naudingas augalas, iš kurio žmonės gali pasidaryti labai daug gėrybių: maisto, popieriaus produktų, tekstilės. Naujausias japonų ir amerikiečių atradimas tai yra plastikas iš kanapių, kuris suyra ir neteršia gamtos. Puikios kosmetinės priemonės - skatinančios odos lastelių regeneraciją, padedančios kenčiantiems nuo plikimo. Iš kanapių galima statyti namus, gaminti puikų gyvulių pašarą ir kraiką. Be viso to kanapių sėklos yra gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, jose yra omega 3 ir kitų rūgščių, naudingi eteriniai aliejai, šis augalas puikus vaistas nuo daugelio ligų", - GRYNAS.lt teigė Aleksėjus Sapiego.

Vyras teigia pasisakantis už kanapių dekriminalizaciją dar ir dėl to, kad, jo teigimu, tie žmonės, kurie tvarkingai augina kanapes ir myli šį augalą, yra persekiojami ir maišomi su tikrais nusikaltėliais. 

"Miežis ir rugys nėra blogas dėl to, kad iš jo daroma degtinė ar alus - kanapė nėra bloga ir negali būti draudžiama tik dėl to, kad kažkas ja svaiginasi - yra ir kitų jos teigiamų bruožų", - teigė A. Sapiego.

Piketo iniciatoriai teigia, kad tai tik pradžia. Kol kas veikę kaip pavieniai piliečiai, kanapių gynėjai ketina vienytis, rengti įstatymų projektus, piketuoti, rinkti parašus ir siekti kanapių legalaus panaudojimo rekreacijos ir medicinos srityse.

Mintis apie galimą kanapių, kaip augalo rūšies išnykimą, botanikai vadina juokais. Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius Valerijus Rašomavičius GRYNAS.lt teigė negalintis rimtai vertinti tokių pasisakymų.

„Turbūt jie juokauja. Tokie pasisakymai prilygsta pareiškimams, kad žemėje išnyks vyrai arba moterys,” - sakė vienas iš Raudosios knygos sudarytojų. Anot jo, kanapė yra daržų ar apleistų vietovių augalas ir kalbėti apie kylančią grėsmę jai kaip augalui būtų tiesiog nerimta.

Nėra teisinio pagrindo abejoti draudimų tikslingumu

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai tokią iniciatyvą vertina taip pat gana skeptiškai. Anot jų, Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų ir šiuo metu nėra jokio pagrindo jais abejoti.

Apie piketo organizatorių galimybes pakeisti kanapių statusą Lietuvoje GRYNAS.lt teiravosi Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas Eglės Latauskienės.

Pasak jos, Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų, 1971 m. Psichotropinių medžiagų ir 1988 m. Kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir
psichotropinių medžiagų apyvarta konvencijas.
E. Latauskienė
Šiuo metu Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik pluoštines kanapes. Jos yra visai kitos rūšies ir iš jų neįmanoma pagaminti narkotikų.

Lietuva negali taip imti ir pakeisti narkotinės medžiagos statuso ar apibrėžimo, nes ratifikavusi šias konvencijas Lietuva pritarė jos nuostatoms. Dabar šioms nuostatoms nepritarti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Tačiau E. Latauskienė pridūrė, kad piketo organizuotojai turi teisę demokratinėje valstybėje išreikšti savo nuomonę ir įsitikinimus.

Paklausta apie kanapių statusą Olandijoje, specialistė teigė, kad šiuo metu Olandijoje jau vyrauja visai kitos nuotaikos dėl kanapių legalizacijos. Šalis po truputį bando grįžti prie jos uždraudimo, kadangi tai sukelia šaliai daug socialinių, kriminogeninių problemų.

„Šiuo metu Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik pluoštines kanapes. Jos yra visai kitos rūšies ir iš jų neįmanoma pagaminti narkotikų“, - pridūrė E. Latauskienė.

Apie galimybes kanapes naudoti medicinos tikslais pašnekovė teigė, kad jau ir dabar Lietuvoje kai kurie vaistai ar farmaciniai preparatai savo sudėtyje turi narkotinių medžiagų. To nedraudžia ir JTO konvencija, tačiau ji reikalauja, kad būtų vykdoma griežta narkotinės medžiagos naudojimo kontrolė. Tai daroma ir Lietuvoje.