Artėjant padangų keitimo vajui, miškuose aplink didžiuosius Lietuvos miestus vėl gausu padangų. Bene labiausiai tai matosi pamiškėse aplink sostinę. „Jei būtų reikėję, jų būčiau galėjęs prisirinkti pilną automobilį,“ - įspūdžiais apie padėtį miškuose prie Vilniaus dalijosi gamtosaugininkas Selemonas Paltanavičius.

Sąmoningų piliečių gausėja

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. GRYNAS.lt primena, kad nuimtas ir nebetinkamas naudoti padangas galima nemokamai palikti specialiose aikštelėse.

Bendrovės  „Ecoservice“ atstovai teigia sulaukiantys vis daugiau sąmoningų piliečių, tačiau Lietuvoje vis dar įprasta nebereikalingas padangas sumesti į bendrus konteinerius arba palikti šalia jų. Neverta tikėtis, jog bendrovės, kurios išveža atliekas iš konteinerių jas paims, nes tai – specifinė atlieka, kurios į sąvartynus vežti negalima.

Net ir nuimtos nuo ratų padangos gali kainuoti 

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius teigia, jog artėjant žiemos sezonui padangų pagausėja įvairiose miesto vietose ir aplink jį.

„Kažkokios statistikos kol kas neturim, bet vizualiai matyti, kad padangų pagausėja mieste, pakelėse ir ypač kur nors prie garažų, - teigė R. Masilevičius. - Kadangi gyventojas pirkdamas padangas sumoka tam tikrą gaminio mokestį, priminsiu, jog kiekvienas autoservisas privalo jas nemokamai priimti iš gyventojo. Tačiau vieną kartą netgi turėjome atvejį, kai gyventojas padangas išmetė su visu firminiu autserviso maišeliu. Be abejo, autoserviso darbuotojai jas vėliau nesiginčydami sutvarkė.“
R. Masilevičius
Vizualiai matyti, kad padangų pagausėja mieste, pakelėse ir ypač kur nors prie garažų.

Vis dėlto, bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, kai kurie automobilių salona sutvarko tik savo klientų senas padangas, dar kiti – net ir jų prašo susimokėti už padangų nuvežimą iki tvarkymo aikštelės. Mokestį nustato patys servisai ir jis gali svyruoti nuo 2 iki 15 litų už padangą.

Vis dėlto, jei gyventojas nuspręs padangas tiesiog išmesti pakelėje, jam gali tekti sumokėti didesnę – nuo kelių šimtų iki 2 tūkst. litų baudą už aplinkos teršimą. Kadangi tokius teršėjus pagauti – sudėtinga, aplinkosauginininkai tikisi sąžininingų kaimynų pagalbos.

„Dauguma dabar turi fotografuojančius ar filmuojančius mobiliuosius, taigi prašytume nufotografuoti padagas išmetantį pilietį ar automobilio numerį. Tada gyventojai galėtų tokią medžiagą perduoti aplinkos apsaugos departamenui ir mes jau įvertintintume pažeidėjų veiklą pagal įstatymus,“ - prašė R. Masilevičius.

Kita problema, Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės teigimu, užsienyje perkami automobiliai: padangų kiekis, kurį įsigyja fiziniai asmenys, gerokai lenkia juridinius asmenis.

„Fizinių asmenų į Lietuvą įvežtos padangos, vėliau virsta atliekomis ir lieka pas mus. Taip iškyla kita problema - šioms padangoms nėra finansuotojo, ir joms nėra taikomos įstatymo projekto nuostatos“, - GRYNAS.lt yra sakiusi V. Karosienė.

Utenos aplinkosaugininkai nesiskundžia

Utenos aplinkos apsaugos departamento direktorius Ričardas Vygantas tikino, jog uteniškiai ir regiono gyventojai žino, kur dėti senas padangas. „Nepastebim tokios problemos, nebuvo jos ir anksčiau. Padangas dažniausiai žmonės pasikeičia autoservisuose ten jas surenka. Miškai irgi palyginti švarūs. Nors, kaip ir visur, pasitaiko viena kita padanga, tačiau negalėčiau to įvardinti kaip reiškinio. Nerandame didelių krūvų, kaip pasitaiko kituose regionuose,“ - teigė Utenos aplinkos apsaugos departamento vadovas. 

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus teigimu, įvairiuose regionuose veikia stambiagabaričių atliekų aikštelės. Sostinėje tokia yra netoli Gariūnų.

Tokioje aikštelėje vienas vairuotojas per metus gali nemokamai priduoti 5 padangas. 

Padangos virsta šiluma, batais ar stadionų danga

„Iš surinkimo aikštelių ar autoservisų padangos keliauja į dvi bendroves, kurios užsiima, šios, specifinės, gumos perdirbimu. Per kelis metus, kai nustatyta nauja padangų surinkimo tvarka, kasmet jų į mūsų aikštelę atvežama vis daugiau,” - džiaugiasi „Ecoservice” generalinis direktorius Saulius Budrevičius.

Per metus Lietuvoje sudėvima apie 14–16 tūkstančių tonų padangų. Utilizavimo įmonėse jų perdirbama vos 10 procentų. 

Nusidėvėjusios padangos gali būti panaudotos energijai gauti arba perdirbamos. Lietuvoje padangas energijai gauti naudoja „Akmenės cementas“. Čia padangos deginamos naudojant specialius filtrus, kurie visiškai neutralizuoja degimo proceso metu išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
Iš padangų išgauti gumos miltai (granulės) gali būti naudojamos stadionų ar kitokių guminių dangų, avalynės, automobilių guminių detalių gamybai. Nemažai Europos šalių senų padangų granules naudoja keliams tiesti – asfaltas su gumos priemaišomis yra ilgaamžiškesnis.

Gyventojai informacijos apie atliekų surinkimą gali teirautis savo miestų ar rajonų savivaldybėse, ieškoti šių savivaldybių internetosvetainėse.